Premjeras paprašė 50 europinių milijonų pienininkams

ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Philas Hoganas LR premjerui Algirdui Butkevičiui pažadėjo, kad Lietuvos Vyriausybės prašymą rugsėjo 7 d. svarstys ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba.

Pieno gamintojams jau seniai raginant šalies valdžią Europos Sąjungos aukščiausiose institucijose spręsti dar neregėtą Lietuvos pienininkystės sektoriaus krizę, kurią sukėlė vidinė pieno perdirbimo ir prekybos monopolizacija, panaikintos ES pieno gamybos kvotos ir ypač Rusijos embargas, vakar Briuselyje mūsų šalies ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius bei žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Philu Hoganu prašyti kompensacijos pieno gamintojams. Praėjus valandai dėl tos pačios priežasties ten pat Briuselyje su eurokomisaru Ph. Hoganu susitiko Latvijos premjerė Laimduota Straujuma ir žemės ūkio ministras Janis Dūklavas.

Vyriausybė stengiasi
„Visas Lietuvos žemės ūkio sektorius išgyvena sunkmetį, bet esame ypač sunerimę dėl pieno sektoriaus“, – už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingam Europos Komisijos nariui pasakojo Lietuvos premjeras.
Pasak A. Butkevičiaus, Lietuva intensyviai ieško naujų rinkų savo sūrių, grietinėlės, jogurtų, sviesto gamintojams. „Bet tai užtrunka, nes mus domina nuolatiniai, rimti prekybos partneriai: JAV, Japonija, Brazilija. Bandome sukurti patikimą pieno produktų tiekimo grandinę. Suprantame, kad pieno gamintojams reikėtų kooperuotis, tačiau kooperacija – ne žaibiškas procesas, todėl tenka rūpintis, kaip kompensuoti gamintojams prarastas pajamas“, – Briuselyje kalbėjo A. Butkevičius.

Niūrus vaizdas
Nenutrūkstamai mažėjančios pasaulinės pieno kainos stipriai paveikė Lietuvos pieno pramonę, atsiliepė ir gamintojams. Skaudžiai juntami Rusijos embargo aidai – 2015 m. pirmąjį pusmetį lietuviško pieno ir jo produktų eksportas sumažėjo net 33,4 proc. Į Rusiją pieno produktų eksportas sumažėjo 92,1 proc. Pieno perdirbėjų apyvarta 2015 m. pirmąjį pusmetį nusmuko daugiau nei trečdaliu.
Ministras pirmininkas pranešė, kad Lietuvos pieno gamintojų pajamos už parduotą pieną 2015 m. sausį–liepą buvo apie 30 proc. mažesnės, palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos pieno perdirbėjai ūkininkams už 100 kg patiektos žaliavos dažnai moka tik 20,1 Eur (75 proc. ES supirkimo kainų vidurkio).

Geros valios poreikis
„Smulkiesiems pieno gamintojams mokama dar mažiau, nors jų yra daugiausia. Inicijavome gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų bei Vyriausybės susitarimą (geros valios memorandumą). Tikimės, kad šis dokumentas skatins visus rinkos žaidėjus sąžiningai bendradarbiauti ir apsaugos Lietuvos vartotojų interesus. Susitarimo sąlygos dar derinamos, parengtas projektas išsiųstas visiems socialiniams partneriams. Laukiame jų pasiūlymų“, – pabrėžė premjeras. Be to, pasak ministro pirmininko, Lietuvos Seimas patvirtino pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų rinkos santykius apibrėžiantį įstatymą.

Padėkojo ir paprašė
Premjeras A. Butkevičius padėkojo komisarui Ph. Hoganui už 2014-ųjų pabaigoje ES skirtą konkrečią 14 mln. eurų paramą pieno gamintojams. Ji apsaugojo dalį Lietuvos ūkininkų nuo bankroto. „Itin sudėtingu laikotarpiu prašome dar kartą pagelbėti mūsų pieno gamintojams, skubiai suteikti išskirtinę paramą iš ES biudžeto. Mūsų duomenimis, pieno ūkiams 2015-aisiais reikia apie 50 mln. Eur. Neseniai nutarėme dar šiemet pieno gamintojams išmokėti maksimalią pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą. Žemės ūkio ministerija valstybės vardu pasiskolins 18,2 mln. eurų“, – informavo Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Geriausia pamatyti savo akimis
Ministras pirmininkas pakvietė komisarą apsilankyti Lietuvoje, savo akimis įvertinti mūsų pieno sektoriaus padėtį, apie lietuvių ūkininkų vargus išgirsti iš pirmų lūpų.
ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Ph. Hoganas pažadėjo, kad Lietuvos Vyriausybės prašymą rugsėjo 7 d. svarstys ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba. Beje, tą pačią dieną Lietuvos žemės ūkio rūmai Briuselyje organizuoja palaikomąją akciją.
Premjeras A. Butkevičius taip pat priminė Briuseliui ir nepavydėtiną Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus, kurį paralyžiavo plintantis afrikinis kiaulių maras, būseną.
Ūkininkai, esantys labiausiai apribotoje III maro zonoje, už parduotas kiaules gauna vidutiniškai 10 proc. mažiau negu kiti šalies kiaulių augintojai. Per pastaruosius 8 mėnesius III maro zonos ūkininkai neteko apie 400 tūkst. eurų pajamų. Pasak Lietuvos Vyriausybės vadovo, mūsų šalis tikisi europinės paramos ir nuo AKM nukentėjusiems Lietuvos kiaulių augintojams.

„ŪP“ ir LR ministro pirmininko spaudos tarnybos fotoinformacija

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.