Gyventojų mažėja, valdininkų daugėja

Lietuvoje jau daugiau kaip dvidešimt metų gyventojų mažėja, tačiau savivaldybių administ­racijos plečiasi. Vien per pastaruosius ketverius metus gyventojų skaičius sumenko 4 proc., o šalies savivaldybių administracijos tiek pat procentų išsipūtė. Jei ir savivaldybių administracijos būtų mažėjusios tokiu pačiu tempu kaip gyventojų skaičius, nuo 2011 m. šalyje būtų sutaupyta 22,8 mln. Lt (6,6 mln. Eur). Tačiau kol kas viskas priešingai. Tik viena kita savivaldybė bando retinti išsiplėtusias valdininkų gretas.

Dingo trijų savivaldybių gyventojai Valstybės tarnybos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau kaip 52 tūkst. valstybės tarnautojo statusą turinčių asmenų armija. Ir kasmet ji didėja. 2011-aisiais Lietuvoje plušo apie 13 450 savivaldybių administracijos darbuotojų, šiemet – jau 14 000. Per ketverius metus šalies savivaldybėse padaugėjo apie 550 darbuotojų. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilgalio, tai tiek, tarsi Lietuvoje būtų įsteigtos dar trys naujos Alytaus rajono dydžio savivaldybės administracijos. Paradoksalu, bet nuo 2011 m. gyventojų sumažėjo apie 130 tūkst., kitaip tariant, pradingo, dažniausiai emigravo, maždaug trijų Alytaus rajonų gyventojai, bet savivaldybių darbuotojų skaičius trimis tokių savivaldybių administracijomis padidėjo.

Kuo mažesnė savivaldybė, tuo daugiau darbuotojų Nuo 2011 m. net du trečdaliai Lietuvos savivaldybių administ­racijų padidino savo darbuotojų skaičių. Skaičiuojant, kiek valdininkų tenka tūkstančiui gyventojų, vaizdelis, švelniai tariant, atsiveria nekoks. Įdomiausia, kad kuo mažesnė savivaldybė, tuo daugiau ten tūkstančiui gyventojų tenka darbuotojų. Tai parodė prieš kurį laiką atliktas Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimas. Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenka 1,8 darbuotojo, Šiauliuose – 2,5, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje – po 2,8. Tarp mažųjų savivaldybių šia prasme pirmauja Neringa. Joje tūkstančiui gyventojų triūsia 29 savivaldybės administracijos darbuotojai. Pagėgių rajono savivaldybėje – 17, Ignalinos r. – 14. Šalies vidurkis – apie 6,5 darbuotojo tūkstančiui gyventojų.

Panašios ir skirtingos Dar keisčiau, kad gyventojų skaičiumi labai panašios savivaldybės turi gana skirtingo dydžio administracijas. Pavyzdžiui, Pagėgiuose ir Rietave gyvena po 8–9 tūkst. gyventojų – beveik vienodai. Tačiau Pagėgiuose kėdes šildo 149 administracijos darbuotojai, o Rietave vos ne pusšimčiu mažiau – 106. Panašiai yra Ignalinos ir Širvintų rajonuose. Juose gyvena maždaug po 17 tūkst. gyventojų. Tačiau palyginkime jų administracijas – Ignalinos r. savivaldybės administracijoje dirba 231, o Širvintų r. – kone perpus mažiau – tik 122 administracijos darbuotojai. Visagine ir Druskininkuose yra po 20 tūkst. gyventojų. Viename pluša 209 darbuotojai, kitame – 109. Šilalės ir Elektrėnų rajonuose – apie 25 tūkst. gyventojų: 250 ir 166 darbuotojai. Kelmės r. ir Šakių r. po 30 tūkst. gyventojų, atitinkamai 228 ir 162 darbuotojai. Šilutės r. – 338, o Šiaulių r. savivaldybėje – tik 229. Telšių r. administracijoje dirba 318, o Jonavos r. – tik 215. Klaipėdos r. – 322, Kėdainių r. – 156. Skirtumas įspūdingas – nuo pusės iki dviejų kartų.

Generolai be armijų Įdomi ir dar viena detalė. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvos savivaldybėse vidutiniškai vienas vadovas vadovauja 4,43 pavaldiniams, kitaip tariant, beveik kas penktas savivaldybės tarnautojas yra viršininkas. Labiausiai „suviršininkėjusi“ yra Birštono savivaldybė. Čia eilinių beveik nėra, nes vienam vadovui tenka vos po pusantro pavaldinio. Visi generolai, tik be armijų. Palangoje – 1,77, Kauno r. – 2,88, Šiaulių r. – 2,86, Alytaus mieste – 3,25, Vilniaus mieste – 3,9, Klaipėdos mieste – 4,48, Klaipėdos r. – 4,74, Pagėgių r. – 4,53, Kretingos r. – 5, Tauragės r. – 6,8. Tiesa, yra ir savivaldybių, kur vienas vadovas diriguoja kur kas didesniam pavaldinių būreliui. Pavyzdžiui, Šilutėje, Pasvalyje ir Ignalinoje – daugiau kaip septyniems, o Visagine – daugiau kaip dešimčiai. Ir išsiverčia.

Vienas kelias – jungtis Kodėl taip skiriasi savivaldybėse dirbančių žmonių skaičius? Pasak Ž. Šilgalio, savivaldybių administracijos, kad ir kiek gyventojų būtų jų teritorijoje, turi atlikti tam tikras funkcijas. Tad mažas ar sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius kažkodėl savotiškai didina administracijos darbuotojų tūkstančiui gyventojų. Panašiai mąsto ir Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius, profesorius, socialinių mokslų daktaras Algis Krupavičius. „Daug kas priklauso nuo savivaldybės specifikos, nuo joje vykdomų projektų. Mažoje savivaldybėje ne visuomet įmanoma sugretinti kelias pareigas, ypač tokias, kurioms reikia tam tikrų žinių ir patirties. Sutinku, kad kartais tuo pasinaudojant yra išpučiamas pareigybių sąrašas, kai kurių savivaldybių administracijos darbuotojų krūvis nėra didelis, bet dėl tokių dalykų turi apsispręsti pati savivaldybė“, – sakė A. Krupavičius. Ž. Šilgalio manymu, reikėtų rimtai pamąstyti, ar nevertėtų kai kurias savivaldybes sujungti. Juk dalis mažesniųjų tikriausiai jau niekada neturės tiek gyventojų, kiek turėjo anksčiau. Kam reikia savivaldybės su meru, taryba ir administracija, jei ten gyvena mažiau žmonių nei miesto mikro­rajone?

Ėmėsi pertvarkos Kai kurios savivaldybės visgi suprato, kad išpūstos administracijos nieko gero neduoda, tik didina biurokratizmą ir ryja į visas puses tampomo biudžeto lėšas. Po rinkimų, kuriuose merai buvo išrinkti tiesiogiai, ne vienoje savivaldybėje imta mažinti nuobodžiaujančių klerkų skaičių. Sostinės valdžia užsimojo iššluoti 63 administracijos darbuotojus, kitaip tariant, sumažinti jų skaičių nuo 937 iki 874. Iš 11 savivaldybės administracijos departamentų turėtų likti 9. Dar radikalesnės pertvarkos planus nusibraižė tiesiogiai išrinktas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Iš verslo į savivaldybę atėjęs naujasis miesto vadovas gana greitai pamatė, kad čia visiškai nereikalingi net 156 administracijos darbuotojai. Tikimasi, kad iš iki šiol dirbusių 786 klerkų kitąmet liks 630. Pasak dabartinio savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, rengiant pertvarkos planą, galvota ne apie atskirus darbuotojus ir personalijas ar pavienius skyrius, o žvelgta į savivaldybę strategiškai, kaip į vieną instituciją ir tai, ką ji daro. Panevėžio miesto taryba, nepaisant audringų opozicijos ir savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos protestų, taip pat neseniai patvirtino savivaldybės struktūros reorganizavimo planą, pagal kurį iš 27 skyrių liks 17 ir bus atsisakyta 25 etatų. Pabaigai – keletas retorinių klausimėlių: kodėl tiek metų šiose savivaldybėse taip buvo išpūsti administracijos etatai? Negi jų būtinai reikėjo? Ar niekas nepastebėjo, kad tiek darbuotojų tikrai nereikia? Ir kas pagaliau atvėrė akis?

Stasys JOKŪBAITIS Algimanto SNARSKIO piešinys

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.