Liepos pabaigoje posėdžiavusi Šakių rajono savivaldybės taryba pritarė seniūnijų reorganizacijai. Nuspręsta vietoj savivaldybės skyriams prilyginamų seniūnijų kurti atskiras biudžetines įstaigas.

Priėmė principinį sprendimą
Sausio 1 d. įsigalioję Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai numato, kad seniūnija turi būti arba savivaldybės administracijos filialas, arba atskira biudžetinė įstaiga. Tokios įstaigos gali būti steigiamos ten, kur yra ne mažiau kaip 1500 gyventojų, teikia gyventojams viešąsias paslaugas ir turi ne mažiau kaip 7 valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybes.
Steigdama biudžetines įstaigas, savivaldybės taryba turi įvertinti administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos rekomendacijas, atsižvelgti į seniūnaičių sueigos sprendimą bei išanalizuoti, kiek ir kokių viešųjų paslaugų galės teikti biudžetinė įstaiga ir ar pajėgs užtikrinti jų kokybę.
Šakių mero pavaduotojas Bernardinas Petras Vainius sako, kad kol kas rajono taryba priėmė tik principinį sprendimą – nei kiek, nei kur bus kuriamos biudžetinės įstaigos, dar nėra numatyta.
„Dirbs komisija, kuri ir sudėlios viską į vietas. Naujos seniūnijos galėtų pradėti veikti jau nuo Naujųjų metų, bet viskas priklausys nuo to, su kokiais trikdžiais susidursime. Pasikeitė ne tik Vietos savivaldos įstatymo, bet ir Konkurencijos, Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatos, nebeaišku, kokias funkcijas gali atlikti ir kokias viešąsias paslaugas biudžetinės įstaigos turės teisę teikti gyventojams“, – sakė Šakių vicemeras.

Išgąsdino gyventojus
Iki šiol Šakių rajonas yra suskirstytas į 14 seniūnijų, kai kuriose gyvena vos po 300–500 gyventojų, todėl dar pernai savivaldybės administracijoje pasigirdo prognozių, jog turėtų likti tik 7 ar 8 seniūnijos. Tokia radikali seniūnijų pertvarka išgąsdino kaimo gyventojus. Pirmiausia dėl to, kad mažiausiai trečdaliui žemės ir namų valdų savininkų teks keisti adresus ir perregistruoti savo turtą, o tai nemažai kainuoja. Darbo netektų ir nemaža dalis seniūnijų darbuotojų.
Darbo grupę seniūnijų reformai sustyguoti pernai sudarė buvusi rajono valdžia. Pirmieji jos posėdžiai virto karštomis diskusijomis apie valdžios išlaikymo kainą. Šakių savivaldybės tarybos narė, Finansų komiteto pirmininkė Aušrelė Pukinskienė suskaičiavo, kad apie 700 gyventojų turinčios Slavikų seniūnijos išlaikymas kiekvienam mokesčių mokėtojui per metus kainuoja po 104 Eur, o didelės Šakių miesto seniūnijos – tik 24 Eur. Pasak ekonomistės, dauguma gyventojų seniūnijoje jokių reikalų neturi, jos slenksčius mina tik socialiai remtini asmenys. A. Pukinskienės nuomone, socialiniai darbuotojai turėtų dirbti taip, kad žmonėms nereikėtų jų ieškoti.
Pirmuosiuose komisijos posėdžiuose pertvarkai nepritarė ir seniūnai. Kudirkos Naumiesčio seniūnas Algirdas Stankevičius įsitikinęs, kad daugiausia nepatogumų dėl valdžios nutolimo nuo žmonių patirtų senyvo amžiaus gyventojai – jiems reikėtų važiuoti tvarkyti dokumentų 30 ar 40 km, kai autobusai iki tų miestelių kursuoja tik kartą per dieną. Sunku būtų ir socialiniams darbuotojams atlikti savo pareigas.
Kudirkos Naumiesčio seniūno nuomone, neprotinga būtų palikti tuščius seniūnijų pastatus, nes savivaldybei juos tektų saugoti, prižiūrėti ir išlaikyti, todėl dar prieš naujuosius seniūnai siūlė seniūnijų nejungti, o pasirinkti mišrų pertvarkos varian­tą: mažąsias seniūnijas palikti savivaldybės administracijos filialais, o didžiosioms suteikti biudžetinių įstaigų statusą.
Dabar jau aišku, kad Šakiai pasirinko visoms seniūnijoms suteikti biudžetinės įstaigos statusą, tačiau jų bus bene perpus mažiau.

Reikėtų keisti įstatymą
Šakių mero pavaduotojas B. P. Vainius taip pat mato problemų, dėl kurių gali tekti keisti net įstatymus. Vicemerui akivaizdu, kad didelėms seniūnijoms vadovaujantis seniūnas neįstengs aprėpti visų problemų, ypač – visuomenei naudingų darbų, kuriuos už pašalpas atidirba socialinę paramą gaunantys asmenys.
„Tvarka yra ten, kur išrinkti atsakingi seniūnaičiai. Bet reikia suprasti, kad jie visą laiką iš idėjos nedirbs – dabar šiems žmonėms nekompensuojame net kelionės išlaidų. Jau kalbėjausi su Seimo nariais, jie pasiūlė kreiptis į Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetą, kad Vietos savivaldos įstatyme būtų įteisinta galimybė mokėti seniūnaičiams už darbą. Kuri savivaldybė galės ir norės – pati nuspręs, koks tas atlyginimas turėtų būti. Dabar Vietos savivaldos įstatyme apie seniūnaičius nieko nepasakyta“, – tvirtino vicemeras.
Prieš savaitę paskelbta, kad savivaldybė pradeda įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamą bene milijono eurų vertės kaimų atnaujinimo projektą – finansavimą numatoma paskirstyti pagal gyventojų skaičių, atsižvelgiant į anksčiau gautas investicijas bei kitus kriterijus. Plokščių, Žvirgždaičių, Barzdų, Lekėčių, Griškabūdžio, Slavikų, Sudargo ir Kriūkų seniūnijose numatyta finansuoti visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimą, kultūros paveldo objektų bei kraštovaizdžio tvarkymą. Vienur žmonės juokiasi, kad valdžia ruošia sau sostą, kitur piktinasi, kad netekę seniūnijos gaus menką kompensaciją.

Daiva BARTKIENĖ