Nuostolius kompensuos mažesniais mokesčiais?

Iki 2020 m. pabaigos Lietuvoje turėtų galioti lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas vietos ūkininkų išaugintiems vaisiams, uogoms ir daržovėms. Tokios įstatymo pataisos, bandant pa­dėti nuo gausaus lietaus nukentėjusiems žem­­dirbiams, neseniai įregistruotos Seimo kan­­ce­liarijoje. Tačiau ekspertai abejoja, ar bus priimtas šis, daug kam iš pirmo žvilgsnio patraukliai atrodantis projektas, nes jis gali būti pripažintas diskriminaciniu kitų Europos Sąjungos valstybių daržovių augintojų atžvilgiu ir Lietuva dėl to tikriausiai sulauktų Briuselio sankcijų.

Padėtų sumažinti ūkininkų nuostolius
Mažinti PVM kai kuriems dažniausiai vartojamiems maisto produktams Seime siūloma jau ne pirmą kartą. Tačiau iki šiol jis būdavo atmetamas, baiminantis, kad dėl lengvatinio tarifo valstybės biudžetas prarastų nemažai įplaukų, o produktų kainos tikriausiai nekristų, prekybininkai tik padidintų savo pelną.
Šį kartą lengvatinį 5 proc. PVM tarifą siūloma nustatyti tik Lietuvoje išaugintiems vaisiams, uogoms ir daržovėms. Kodėl?
„Ūkininkai šiais metais dėl liūčių patyrė apie 40 mln. eurų nuostolių. Žemės ūkio rūmų duomenimis, grūdų augintojai galėjo netekti iki 125,2 mln. eurų, o daržovių – iki 55,2 mln. eurų. Ūkininkai nėra apsidraudę nuo ilgalaikių liūčių, nes draudimo bendrovės neteikia tokių paslaugų.
Lietuvoje šiuo metu yra paskelbta ekstremalioji situacija. Tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų, apsemta apie 140 000 ha laukų.
Ši pataisa leistų ūkininkams sumažinti nuostolius ir paskatintų šalies augalininkystės plėtrą. Be to, toks sprendimas padidintų šių produktų konkurencingumą, padidėtų jų vartojimas, nes dabar dalis žmonių jų paprasčiausiai neįperka“, – aiškino „Ūkininko patarėjui“ savo įregistruotų pataisų esmę Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius.

Nuimtas derlius gali supūti
Parlamentaro teigimu, daržovės, kurias vis dėlto pasisekė nuimti, šiemet ilgiau neišsilaikys, nes daug kur jos yra įmirkusios, pažeistos drėgmės.
„Jei ūkininkai jų greitai neparduos, jos paprasčiausiai supus ir nuostoliai dar labiau padidės. Todėl turime jiems padėti. Vienas iš kelių – sumažinti PVM, kad daržovės, uogos ir vaisiai būtų kuo skubiau realizuoti. Gausus šių metų lietus pažeidė ir dirvožemio struktūrą, reikės kelerių metų, kol ji vėl atsikurs. Todėl galima prognozuoti, kad artimiausiais metais daržovių ir uogų derlius ne didės, o mažės. Kai viskas atsistos į savo vietas, lengvatinio PVM tarifo bus galima ir atsisakyti. Tam ir numatytas tam tikras terminas“, – sakė pataisų projekto autorius.
Ar priėmus šias pataisas, nepadaugėtų piktnaudžiavimų? Kai kas atvežtines daržoves, kad ir atgabentas iš Lenkijos, gali deklaruoti kaip užaugintas Lietuvoje ir iš to pelnytis.
V. Kamblevičiaus nuomone, viską galima sukontroliuoti, tik reikia noro. Tačiau kartu jis pripažino, kad kol kas jo neretai pritrūksta.
„Kai kas bando tikinti, kad nieko tos pataisos nepakeis. Jei nieko nedarysi, tai niekas ir nesikeis“, – sakė V. Kamblevičius. Jo nuomone, sumažintas PVM daržovėms, uogoms ir vaisiams galėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 d.

Pajustų gaunantieji mažas pajamas
Pasak parlamentaro, lengvatiniu tarifu galėtų būti apmokestinti obuoliai, kriaušės, cidonijos (bedygliai svarainiai), vynuogės (vietinių veislių, smulkiauogės), vyšnios, slyvos, braškės, avietės, gervuogės, juodieji ir raudonieji serbentai, agrastai, mėlynės, bruknės, spanguolės, aronijos, šaltalankiai, šermukšniai, šeivamedžių, sausmedžių, citrinvyčių, putinų uogos, tekšės.
Gana ilgas ir daržovių sąrašas. Jame – bulvės, svogūnai, česnakai, porai, kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, salotos ir trūkažolės, morkos, ropės, griežčiai, krienai, topinambai, ridikėliai, ropės, petražolės, burokėliai, ridikai, agurkai, žirniai, pupelės, salierai, špinatai, rabarbarai, moliūgai, cukinijos, pankoliai, kukurūzai, laiškiniai svogūnai, bazilikai, krapai, mėtos, kalendros ir kiti prieskoniniai augalai.
„Priėmus mano siūlomas PVM pataisas, labiausiai tai pajustų mažas pajamas gaunantys asmenys. Padidėtų vaisių, uogų ir daržovių prekybos apyvarta, ūkininkai daugiau jų augintų ir tokiu būdu sumažėtų jų nuostoliai dėl šiais metais daug kur žuvusio derliaus“, – įsitikinęs V. Kamblevičius.

Nusižiūrėjo iš latvių
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys neslėpė nusižiūrėjęs šį projektą iš latvių.
„Latviai sėkmingai sutarė gerokai sumažinti PVM tarifą vietiniams vaisiams, uogoms ir daržovėms. Kodėl mes negalime to padaryti? Juk nauda būtų visiems. Tiems, kurie bando tikinti, kad tokios pataisos gali prieštarauti Europos Sąjungos direktyvoms, norėčiau priminti, jog jos būtų taikomos laikinai, iki 2020 m., kol ūkininkai po šiemet patirtų nuostolių atsigaus, vėl galės dirbti įprastomis sąlygomis“, – tikino Seimo narys.
Paklaustas, ar suskaičiavo, kiek įplaukų netektų valstybės biudžetas dėl sumažinto PVM, V. Kamblevičius atsakė neigiamai.
„Kai projektas atsidurs Vyriausybėje, ji kartu su Finansų ministerija, prieš pateikdama savo išvadas, ir suskaičiuos. Nemanau, kad dėl šių pataisų tai būtų labai didelis nuostolis, juo labiau kad tokiu atveju padidėtų šių produktų pardavimas“, – optimistiškai kalbėjo V. Kamblevičius.

Nuogąstavo, kad projektas liks tik projektu
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės nuomone, siūlomos PVM pataisos tikrai padėtų šalies daržovių augintojams sumažinti šiemet patirtus nuostolius.
„Tai būtų greičiausia ir reali parama šiuo sudėtingu laikotarpiu. Padidėtų daržovių, kurių labai trūksta mūsų maisto racione, suvartojimas, sumažėtų šešėlinė ekonomika. Mes matome, kas šiuo metu dedasi turguose. Žemdirbių išaugintą produkciją perpardavinėtojai pardavinėja kelis kartus brangiau, o nuo didelio pelno praktiškai jokių mokesčių nemoka. Sumažinus PVM tarifą, daržovės pirmiausia atpigtų prekybos centruose, sumažinti savo apetitus tektų turgavietėse šiuo metu įsikūrusiems perpardavinėtojams. Tačiau bijau, kad šis projektas taip ir liks tik kaip Seime įregistruotas dokumentas“, – nuogąstavo „Ūkininko patarėjui“ Z. Cironkienė.
Asociacijos vadovė sakė abejojanti, ar pavyks Seime sumažinti PVM tarifą tik vietinės kilmės daržovėms, uogoms ir vaisiams. Pamatysime, kuo viskas pasibaigs Latvijoje. Galutinio balsavimo dar nebuvo, nežinoma ir Europos Sąjungos reakcija.
„Kita vertus, Europos Sąjunga skatina sveiką mitybą, verčia šalis nares didinti akcizus alkoholiniams gėrimams, cukrui, cigaretėms, tačiau niekaip nesiūlo sumažinti kitų, sveikų produktų kainų. Tai gal bent sumažinkime PVM toms daržovėms, kurios auginamos Lietuvoje, iki kitų valstybių lygio. Kuo belgiški ar olandiški pomidorai skiriasi nuo lietuviškų? Tada jau, manau, nebūtų diskriminacijos kitų valstybių atžvilgiu“, – svarstė Z. Cironkienė.

Diskriminuotume kitų valstybių žemdirbius

Stasys JAKELIŪNAS
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas

Vienas iš motyvų, kodėl nereikėtų skubėti priimti lengvatinio PVM tarifo tik tam tikrai maisto prekių grupei, yra tai, kad ne visada jos pasiekia vartotoją. Sumažinus PVM tarifą daržovėms, uogoms ir vaisiams, neabejotinai tuoj pat atsirastų projektų tai padaryti ir kai kuriems kitiems produktams. Jei galima vieniems, kodėl negalima kitiems?
Mano manymu, įvairios mokestinės lengvatos turėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais – jei jos tikrai pasiekia vartotoją ir socialiai pažeidžiamiausią visuomenės dalį. Šiuo atveju tokių prielaidų nematyti.
Be to, sumažindami jį tik lietuviškai produkcijai, aiškiai diskriminuotume kitų valstybių žemdirbius, iškreiptume konkurenciją. Nesu teisininkas, tačiau manau, kad to tikrai neleistų Europos Sąjunga, nes yra direktyvinių dalykų, kurių turi paisyti visos Bendrijos šalys. Padėti nuo lietingo rudens nukentėjusiems žemdirbiams galima ir kitokiais būdais.
Tikrai negalėsime priimti tokios pataisos tik dėl lietuviškų produktų, mes esame Europos Sąjungos nariai. Tada šis tarifas turėtų galioti visoms daržovėms, uogoms ir vaisiams – ne tik mūsiškiams, bet ir atvežtiniams. Ne kartą komitete esame diskutavę ta tema.
Šie dalykai ir stabdo mus žengti tokį žingsnį. Galima dar būtų svarstyti, jei PVM tarifą būtų siūloma sumažinti visiems maisto produktams, nors tai gali gerokai paveikti valstybės biudžetą.

Įstatymai turi būti lygūs visiems

Žilvinas ŠILĖNAS
Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius

Siūlomos Pridėtinės vertės įstatymo pataisos man atrodo dviprasmiškai. Jei norime, kad vartotojams atpigtų daržovės, uogos ir vaisiai, kodėl nesiūloma to padaryti kitiems svarbiausiems maisto produktams, tarkime, mėsai, paukštienai ar žuviai? Nuo to, kad daržovės atpigs, o kiti pagrindiniai produktai – ne, niekas nepasikeis. Žmonės kaip važiavo jų nusipirkti į Lenkiją, taip važiuos ir toliau, nes kainų skirtumas yra akivaizdus. Pas mus vis baiminamasi, kad, sumažinus PVM visiems maisto produktams, laimėtų tik prekybininkai, o ne vartotojai. O kodėl mūsų kaimynėje Lenkijoje, kai kuriose kitose šalyse, kur tokia lengvata galioja, taip neatsitiko?
Jei šiomis įstatymo pataisomis norima padėti sunkioje padėtyje atsidūrusiems daržovių, vaisių ir uogų augintojams, kodėl tokios lengvatos nenusipelnė kitos žemės ūkio šakos? Jas juk taip pat ne mažiau paveikė lietingas ruduo. Įstatymai turi būti lygūs visiems, o ne tik tam tikroms kategorijoms žmonių.
Kita vertus, kažin ar pavyktų išvengti Europos Sąjungos nemalonės. Siūlomos PVM įstatymo pataisos Lietuvos daržovių augintojams akivaizdžiai sudarytų privilegijuotą padėtį, būtų pažeistos konkurencijos sąlygos.
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, kur kas racionaliau būtų sumažinti PVM tarifą, pavyzdžiui, iki 15 proc. visiems maisto produktams. Tuomet nereikėtų kasmet svarstyti, kas čia labiausiai nukentėjo ir kam reikia padėti.

Stasys JOKŪBAITIS
ŪP korespondentas