Ar išties tiek žemės būtina paimti visuomenės poreikiams?

Ypatingos valstybinės reikšmės statusą turinčio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas vėluoja, nes, kaip prieš porą mėnesių įstatymų leidėjams aiškino atsakingų institucijų atstovai, stinga žmogiškų išteklių administraciniams veiksmams atlikti: per trumpą laiką reikia organizuoti pasirašymo procedūrą ir apmokėti daugiau kaip 1,7 tūkst. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų. Todėl skubiai buvo priimta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo pataisa, suteikianti galimybę projektą vykdančiai institucijai pasitelkti talkininkų. Atrodo, kad daugiau diskusijų dėl europinės vėžės jau negali būti. Ogi ne. Prasideda pats įdomumas – žemės paėmimo visuomenės poreikiams konkrečių atvejų nagrinėjimas teismuose.

Pasvalys svarbesnis už Šiaulius?

Pasvalio rajono gyventojas, Lietuvos žemės savininkų sąjungos Pasvalio skyriaus vadovas Vidas Damanauskas nuo pat pradžių, kai tik buvo paviešintas projektas, aktyviai reiškė nepritarimą ir tam išnaudojo, atrodo, visus įmanomus būdus.

Kodėl greitojo geležinkelio atkarpą Kaunas–Ryga numatyta tiesti per derlingiausias Panevėžio, Pasvalio rajonų žemes, kai vos už kelių dešimčių kilometrų driekiasi senoji vėžė per Šiaulius? Ten tradicinis geležinkelio mazgas, sutelkti kvalifikuoti specialistai, sukurta reikalinga infrastruktūra. Plieno kelias veda pro pramonės miestus, todėl logiška būtų į jo atnaujinimą ir investuoti.

V. Damanauskas pasigenda geležinkelio statybos būtent tokiu maršrutu ekonominio pagrindimo, deramo išaiškinimo visuomenei ir įrodymo, kad toks projektas, kuriam panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, yra rūpestingai pasvertas. Svarbiausias klausimas – kodėl nutarta vėžę dubliuoti, geležinkelį tiesti per laukus ir miškus, pilti naujus pylimus, statyti tiltus…

Matininkai Pasvalio rajone pasirodė pernai spalio mėnesį. Vingiuota linija perkirpo derlingiausių dirvožemių rajoną, kuriame žemdirbiai iš hektaro įprastai prikulia po 6 t grūdų. Kažkodėl gamtos sergėtojai apie žalą gamtai tyli – bus nukastas dirvožemis, pakeistas Vidurio Lietuvos kraštovaizdis, sutrikdytas paukščių, kurie grįžta į Nevėžio, Lėvens, Mūšos baseinus perėti, gyvenimas.

Kreipėsi į teismą

Šią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti V. Damanausko skundą dėl sprendimų, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, panaikinimo bei žalos atlyginimo.

Jis ne vienintelis žemės savininkas, kuris tikisi Temidės pagalbos. Iki bus išnagrinėta ši byla, buvo padaryta pertrauka kitame teisme nagrinėjamoje byloje dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimo teisėtumo, kompensacijos sumos dydžio. Keliems mėnesiams stabdoma žemės paėmimo procedūra. Vėžės tiesėjus spaudžia terminai, tačiau darbai negali būti tęsiami, neįsitikinus, kad nėra pažeidžiamos piliečių teisės.

Kaip seksis teisme, stebi šimtai akių. Kartu su V. Damanausku į Vilnių vyko Lietuvos žemės savininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Ojaras Purvinis, Pasvalio rajono ūkininkas Petras Mulevičius. Žemdirbys ŪP žurnalistei sakė, kad jo turimą 7 ha žemės ūkio paskirties sklypą vėžė pagal projektą dalija į dvi nelygias dalis, žemė nuvertėja.

„Mažesnė dalis, daugiau negu hektaras, lieka už geležinkelio, bus problemiška nuvažiuoti. Geležinkelio bėgių nekirsi, reikės didelį lankstą daryti. Sklypas apie 6 km nuo namų, tad norint į jį patekti reikėtų beveik tiek pat papildomai važiuoti. Neapsimokės, būsiu priverstas žemės plotus mažinti“, – situaciją glaustai nupasakojo P. Mulevičius, faktiškai dėl projekto prarandantis gerokai daugiau žemės, nei paimama visuomenės poreikiams.

Bylinėtis pasiryžusio V. Damanausko 10 ha sklypą „Rail Baltica“ pavers visiškai nebenaudingą. Sklypas ne tik perskiriamas geležinkelio vėžės, bet ir padalijamas į tris gabaliukus. Žmogus netenka 2,5 ha, o kokia bus tikroji žala, šiandien dar neįmanoma prognozuoti – tai lems papildomai nustatytos apsauginės geležinkelio juostos, servitutai. Sunku įvertinti materialinę ir moralinę žalą dėl sprendimų, kurie iš esmės pakeis gyvenimą: „Nebegalėsiu toliau vykdyti žemės ūkio veiklos, pražūva 20–30 metų kurtas turtas. Tai senelių žemė“.

Žemės savininkas įsitikinęs, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą vykdžiusi NŽT nuėjo lengviausiu keliu, nes nežiūrėjo, kad žemių savininkams būtų padaryta kuo mažesnė žala. Apie žemės konsolidaciją nebuvo ir kalbos. Sugadinta melioracijos sistema, keliai, gyvenamoji aplinka.

Ar nepažeidžia visuomenės intereso?

„Kodėl pažeidžiamas Lietuvos bendrasis planas, būtina statyti antrą geležinkelį? Ar ne per didelė prabanga švaistyti lėšas, Europos Sąjungos paramą?“ – klausia V. Damanauskas, abejojantis, ar žemės paėmimas Pasvalio, Panevėžio rajonuose iš tiesų atitinka visuomenės poreikius, nepažeidžia visuomenės intereso. Jis įsitikinęs, jog tai turėtų išaiškinti Konstitucinis Teismas.

Galimybės kreiptis tiesiogiai į Konstitucinį Teismą piliečiai kol kas neturi. Tiesa, Seimas ką tik priėmė Konstitucijos pataisas, kurios įsigalios nuo rugsėjo 1-osios. Teisę kreiptis tiesiogiai į Konstitucinį Teismą turės kiekvienas, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos dėl galiojančių teisės aktų sprendimų ir kuris pasinaudojo visomis teisinės gynybos priemonėmis. Jeigu Konstitucinis Teismas priims sprendimą, kad Seimo, Vyriausybės ar Prezidento priimtas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, bus pagrindas atnaujinti procesą dėl pažeistų konstitucinių asmens teisių ar laisvių įgyvendinimo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme žemės savininkas mėgins įveikti stiprią valstybinio projekto gynybą. Susisiekimo ministerijai, NŽT, AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisme atstovauja keturi advokatai.

Atliekamas auditas

Trijų Baltijos šalių Aukščiausiosios audito institucijos praėjusiais metais pradėjo projekto „Rail Baltica“ vidaus kontrolės sistemos ir viešųjų pirkimų valdymo jungtinį auditą. Jo ataskaitą planuojama paskelbti šį gruodį.

Viešosios geležinkelio infrastruktūros projektas „Rail Baltica“ yra sudėtinė tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea–Baltic“ dalis, jungianti Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 m. Jo vertė Lietuvoje viršija 3,5 mlrd. Eur. Projektui įgyvendinti iki 2018 m. panaudota 341 mln. Eur. Bendru Baltijos šalių vyriausybių sutarimu, už šio projekto koordinavimą ir geležinkelio tiesimą atsakinga Latvijoje įsteigta bendra įmonė „RB Rail AS“.

Konstatuojama, kad kai kurie projekto įgyvendinimo etapai vėluoja, todėl projektas gali brangti, o stingant įgyvendinimo kontrolės gali būti pasirinkti ekonomiškai nenaudingi sprendimai.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė