Drąsiau auginkime arbūzus

Penktus metus gausiu arbūzų derliumi besidžiaugianti Laima Giedraitienė iš Utenos rajono Alių kaimo pataria nebijoti iššūkių ir auginti šias gaivias daržoves – pavyksta ne tik saulėtą, bet ir lietingą vasarą.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

 

Nors vežimu vežk

Pirmais metais gražių arbūzų daigų ji užsiaugino iš prekybos centruose parduodamų sėklų ir dar nusipirkusi ‘Kiemintų’ daigų. Arbūzus sodino birželio 4 d. į skurdžią žemę: „Rudenį suarėme pievą, pavasarį praakėjome žoles ir sodinome. Superfosfatą ir trąšas bulvėms barstėme tiesiog į dirvą.“

Tada Laima ir Stasys Giedraičiai dar nežinojo, kad ten, kur augo pieva, bus ir spragšių, kurių lervos sunaikino dešimt daigų. Visa laimė, kad daigų sodino nemažai – vis tiek pavyko sulaukti gero arbūzų derliaus. Nuo to laiko sėja garstyčias – ir spragšių lervos pasišalina. Nors vasara buvo šalta ir lietinga, jau pirmaisiais metais arbūzų derlius pranoko lūkesčius.

Visais kitais metais sodindami arbūzus trąšų bėrė jau į duobutes: dėjo perpuvusio mėšlo, po gerą saują superfosfato, pylė po kelias saujas pelenų. Kai augalas turi maisto, tai ir auga, dera visai kitaip. Prieš sodindami daigą į duobutę pripila 2 l vandens, o užžėrę žemėmis – dar 1 l. Pasodintus daigus apie 14 dienų laiko uždengtus agrodanga.

Visą straipsnį skaitykite žurnale rasos nr. 16

Peržiūrėti numerį galite ČIA.