Adolfas Jasinevičius: „Svarbiausia – konsoliduotis ir išgirsti žmones“

„Reikia įtikinti Vyriausybę, kad ŽŪR atspindi ir sprendžia esminius kaimo klausimus“, – teigia kandidatas į pirmininkus Adolfas Jasinevičius. Šalia – tėvų pėdomis į kaimą ūkininkauti grįžęs sūnus Vytautas.

„Kviečiu jus bendram darbui. Tik dirbdami išvien pasieksime rezultatų“, – toks moto, įrašytas kandidato į ŽŪR pirmininkus Adolfo Jasinevičiaus strateginėje programoje, leitmotyvu kartojosi viso pokalbio su „Ūkininko patarėju“ metu.

Susitelkimas, darna, smalsumas ir darbštumas – atraminiai gyvenimo taškai, padėję ir padedantys pasiekti įspūdingų rezultatų visose Adolfo veiklos srityse. Ir dirbant valstybės tarnautoju Vaisių ir daržovių ūkio bei Žemės ūkio ministerijose, kuruojant išradybą ir racionalizaciją, ir jau 24 metus ūkininkaujant 130 ha užimančiuose savo serbentynuose. Keturiolika metų A. Jasinevičius priklauso Pramoninių uogynų augintojų asociacijai, vadovauja jos tarybai, trylika metų – nepakeičiamas Gaižiūnų k. bendruomenės pirmininkas. Visur kartu – žmona Vida, augusi Baibokuose, Balio Sruogos sodyboje, dirbusi Vilniuje gydytoja ir kurį laiką buvusi vyrui „savaitgalio žmona“, bet šiandien neįsivaizduojanti, kaip galima nuobodžiauti Gaižiūnų kaimelyje, kur verda gyvenimas – saviveikla, bendruomenių šventės, kultūriniai renginiai netolimuose Biržuose, Kupiškyje, Panevėžyje ar Vilniuje. Kelionės – nuolatinis šeimos pomėgis, nuvedantis iki pasaulinių konferencijų Paryžiuje ar Didžiojoje Britanijoje, mugių, paro­dų net Milane, kur pristatytas kvapiausias juodųjų serbentų aliejus, naudojamas parfumerijos pramonėje, ar šių uogakrūmių pumpurai vaistinėms arbatoms.

Vida ir Adolfas Jasinevičiai – darniai „susidainavusi ir susišokusi“ pora gyvenime bei visuomeninėje veikloje.

Žemės ūkio rūmai turi būti arčiausiai žmonių
„Jei neišrinks manęs ŽŪR pirmininku, – nė kiek neliūdėsiu, yra ką veikti ir savo ūkyje. Bet būtų gaila nerealizuotų idėjų, kurias galima įgyvendinti Rūmuose“, – sako jokiai partijai niekada nepriklausęs A. Jasinevičius.
Rūmų veikla – ne naujiena. Uogynų asociacijai tapus ŽŪR nare, Adolfas ilgą laiką buvo tarybos ir prezidiumo narys, šiuo metu liko taryboje, todėl Rūmų problemos – kaip ant delno. Pirmiausia remiantis įstatymais naujasis pirmininkas su komanda priimtų sprendimus, aktyvinančius ŽŪR narių veiklą, kurie būtų palankūs ne vien organizacijos nariams, bet ir valstybei.
Svarbu siekti, kad ŽŪR taptų stipria, solidaria ir nepriklausoma, vienu balsu kalbančia organizacija, – teigia pretendentas. Kandidatas akcentuoja narių lygiateisiškumą kaip būtiną sąlygą atkuriant stiprių Rūmų įvaizdį ir stiprinant įtaką agropolitikoje. Aktyvų bendradarbiavimą su LR Seimo komitetais teisėkūros klausimais dėl žemės ūkio gamybos, ekonomikos, aplinkos apsaugos, miškininkystės, alternatyvių kaimo veiklų, kaimo jaunimo, švietimo, socialinių ir kitų problemų. Taip pat privalu akylai stebėti ir siekti, kad Lietuvoje priimami teisės aktai nebūtų pertekliniai, palyginti su ES teisės dokumentais.
Peržvelgus siūlymus, kaip efektyvinti ŽŪR veiklą, akivaizdu, kad pro budrias galimo pirmininko akis neprasprūstų prarastų ŽŪR funkcijų susigrąžinimas, būtų siekiama atkurti asignavimo valdytojo statusą, užvirtų diskusijos ten, kur negali būti kategoriškų nuomonių: dėl savifinansavimo ir žemdirbių savišalpos fondo. Veikla neapsiribotų Rūmų sienomis, nes Adolfas vertina gyvą pavyzdį – vyktų išvažiuojamieji tarybos posėdžiai į ūkius, įmones, kooperatyvus ir kt. Tai suartintų asociacijų lyderius, leistų geriau įsigilinti į tam tikros šakos aktualijas ir priimti teisingus bei naudingus sprendimus. Savo ruožtu veikla skatintų palankesnes sąlygas stiprinti smulkių ir vidutinių ūkių ekonomiką, naujų darbo vietų kūrimą, stabdytų emigraciją, keltų regionų gyvybingumą.

Serbentynuose, kurie prasidėjo nuo 20 ha, išsiplėtė iki 130 ha, nes, pasak Adolfo Jasinevičiaus, juodųjų serbentų auginti mažiau kaip 40 ha – neapsimoka.

Asmeninis pavyzdys – geriausias argumentas
Kiekvienas kandidato programos žodis apgalvotas ir paremtas asmeniniu pavyzdžiu. Tai įrodo sėk­mingas „šeiminis projektas“: Jasinevičių šeimos sprendimas po 30 metų gyvenimo sostinėje persikelti į paprastą sodybą neišvaizdžiame kaime. Šiandien Jasinevičių troba – jaukūs, skoningi ir patogūs namai ne vien saviesiems, bet ir kaimynams. Adolfo sutelkta bendruomenė – viena aktyviausių Biržų r., žinanti kaimo istoriją, sukūrusi tradicijas, sutvarkiusi viešąsias erdves, rekonstravusi bendruomenės namus, įrengusi muziejų, biblioteką, stadioną ir įvairiais projektais pritraukusi solidžias sumas lėšų.
Šeimoje skamba daina, o du sūnūs – ne miesčioniukai, bet auklėti pavyzdžiu tėvų, kurie, nepaisant inžinieriaus ir gydytojos išsilavinimų, pasididžiuodami sako: mes – kaimo vaikai. Adolfo atmintyje – visi kaimo darbai, nudirbti jaunystėje, tėvų namuose Rokiškio r., – „ir šienapjūtės nuovargis, ir žvaigždėtos naktys, ir ankstyvi saulėtekiai.“ Vidai, augusiai devynių vaikų šeimoje, kurioje visos atžalos pasiekė aukštuosius išsilavinimus, irgi žinoma, kad iš dangaus niekas dykai nekrinta, – teko pardavinėti turguje šeimos ūkyje augintas daržoves.
Ką tik 37-ąjį gimtadienį atšventęs sūnus Vytautas jau turi savo ūkį netoli tėvų. Yra vilčių, kad ir teisininkas sūnus Žilvinas, karininkas, kol kas besidarbuojantis KAM, sugrįš į tėvoniją.
Šeimos taryboje įvyko svarstymas, ką galėtų demokratiška, santūraus charakterio šeimos galva nuveikti ŽŪR vadovo poste. Ir nuspręsta, kad jei visur sekėsi organizuoti ir su žmonėmis kalbėtis, tai ir einant šias pareigas pavyktų įtikinti, argumentuoti, sutelkti ir išjudinti užsistovėjusius ŽŪR vandenis.

Gertrūda RINKŪNIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.