Agrobiurokratai užsako ūkininkų nuomones, bet į jas nusispjauna

Europos Komisija (EK) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dažnai rengia apklausas įvairiais ES žemės ūkio klausimais, pradedant kasdienėmis temomis (kokią žemės ūkio techniką, seną ar naują, naudoja ūkininkai), baigiant strateginiais klausimais apie ES bendrąją žemės ūkio politiką. Briuselis puikiai žinojo griežtai priešišką ūkininkų nuomonę dėl ES žaliojo kurso projekto. Bet anketos su ūkininkų atsakymais nukeliavo į Komisijos šiukšliadėžes. Kam reikalingi tokie demokratijos spektakliai?

Pagal populiarų priedainį

Vietiniai Lietuvos ir iš visų 27 ES šalių į Briuselį penkerius metus kartu dirbti susirinkę biurokratai pasirinko patį lengviausią, pigiausią būdą bendrauti su ES žemdirbiais – užsako anketines apklausas, o paskui didžiuojasi ir giriasi, kad nuolat yra užmezgę glaudžius ryšius su socialiniais partneriais ir visada laiko uždėję pirštą ant žemės ūkio pulso matavimo vietos.  Bet į ūkininkų atsakymus politikai nekreipia dėmesio, elgiasi taip, kaip jiems patogiau. Pagal lietuviškos dainos „Ant kalno mūrai“ priedainį „Močiutės klausau, širdelės labiau“. Kita priedainio versija – „Močiutės klausau, bet savaip darau“.

Paslaptingas iksas

Naujausia ŽŪM apklausa dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 202X–2027 metų strateginio plano (iki šiol buvo vadinamas Lietuvos kaimo plėtros programa (KPP) vyko per patį pandemijos ir karantino įkarštį kovo 18 d.–balandžio 17 d.

Į ŽŪM susirinkusiems mokslininkams agrarininkams, žemdirbių organizacijų ir žemės ūkio įstaigų atstovams ministras Andrius Palionis pirmiausia paaiškino, ką reiškia į žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano pavadinimą įrašytas paslaptingas iksas.

Pereinamasis laikotarpis

„Pandemija sujaukė daugumą mūsų planų, 2021-aisiais nei Lietuva, nei kitos ES valstybės tikrai dar nepasieks visų besibaigiančio ES 2014–2020 metų finansinio programavimo laikotarpio tikslų, todėl negalės pradėti naujojo etapo darbų. Bus pereinamasis laikotarpis. Nors iš Komisijos vėluoja svarbūs dokumentai, ministerijos pareigūnai negailėdami jėgų dirba, kad Lietuvos žemės ūkis iš šio sunkaus laikotarpio išbristų kuo mažiau nukentėjęs“, – tikino A. Palionis.

Šimtas respondentų

Į anketos klausimus atsakė daugiau nei 100 respondentų. Savo nuomonę išsakė 21 ekspertas iš mokslo įstaigų (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Gyvulininkystės instituto). 70 atsakymų gauta iš Lietuvos ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Vietos veiklos grupių tink­lo, Lietuvos verslo konfederacijos, Aplinkos ministerijos, Aplinkosaugos koalicijos, kitų įstaigų ir organizacijų.

Taip atsikrato nuobodulio

„Tokios apklausos – tai nuobodžiaujančių Vilniaus ir Briuselio agrobiurokratų noras pasidaryti sau pramogą. Susirenka ūkininkų nuomones, o daro priešingai. Geriausiu atveju žemdirbių atsakymus į EK anketų klausimus panaudoja savo bakalaurų, magistrų diplominiams darbams apsiginti. Valdininkai, nė karto per savo gyvenimą nečiupinėję dirvožemio grumsto, nusprendžia, ko reikia ūkininkams. Nemokšiški patarimai gali labai pakenkti žemės ūkiui. ŽŪM kišasi ne į savo reikalus. Apklausas rengti ir žemdirbių atsakymus analizuoti turi Žemės ūkio rūmai (ŽŪR). Kai tokios užduoties imasi ŽŪM, atsitinka visokių nesąmonių – agrovaldininkai į naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijas pamiršo įtraukti daržininkystę ir žvėrininkystę, dabar vos kvėpuojantį kailinių žvėrelių augintojų verslą“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.

Diletantai nurodinėja žemdirbiams

Pagrindinės lietuvių žemdirbių atstovybės vadovo manymu, nors visiems ES ūkininkams labai nepatinka Europos Komisijos pasiūlytas Bendrijos žaliasis kursas, iš žemės ūkio daug lėšų permetantis į aplinkosaugą, reikėtų neskausmingai prie jo prisitaikyti.

„Bet ES bendrosios žemės ūkio politikos ateities negali nulemti kokie nors politikuojantys diletantai, apimti kvailų, fantastinių idėjų. Tai būtų tas pat, jeigu šiuolaikinio kosminio centro vadovu kažkaip paskirtas avantiūristas, nieko nenutuokiantis apie kosminius skrydžius, nuspręstų siųsti ekspedicijas ne į Marsą, o į kažkokią neegzistuojančią planetą, pats patikėtų savo „genialiu“ sumanymu ir verstų erdvėlaivių įgulas beprasmiškai klaidžioti po Visatą“, – ironizavo A. Svitojus.

Ydingas biurokratų įprotis

ŽŪR pirmininkas piktinasi senu ydingu ŽŪM biurokratų įpročiu – ūkininkus jie laiko ne socialiniais partneriais, o priešiška opozicija. „Ministerija bijo žemdirbių savivaldos, nes ji turi ir gina savo nuomonę. Ūkininkas – laisvas žmogus. Jam reikia gaminti, sėti, sodinti, derlių nuimti, o ne kvailus įsakymus vykdyti“, – tikino ŽŪR pirmininkas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis nesutinka, kad absoliučiai visus ūkininkų elektroninius laiškus, atsakymus į anketų klausimus mūsų ministerijos ir Europos Komisijos pareigūnai ištrina iš savo kompiuterių atminties nė neskaitę.

Atgal į XIX amžių

„Nesame kategoriški. Ar girdėjote, kad žaliąjį kursą būtume pavadinę visiškai netikusiu? Tik norime, kad jis nediskriminuotų žemdirbių. Įsigilinus galima rasti ir gerų dalykų. Vakarų Europos žemdirbiams bus sunkiau laikytis to kurso. Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ūkininkai naudoja tris–penkis kartus daugiau mineralinių trąšų negu mes. O Komisija nurodė žemdirbiams iki 2030 m. 20 proc. sumažinti trąšų normas. Grįžtame į XIX amžių, kai ūkininkai dirbo primityviais padargais, dirvas tręšdavo tik gyvulių mėšlu, paukščių išmatomis, rečiau pūdiniu (kompostu), javų derliai būdavo menki, pienas nešvarus, vaisiai ir daržovės prastos išvaizdos, mūsų planeta buvo daug žalesnė negu dabar, tačiau netgi pažangią,  išsivysčiusią Europą nuolat ištikdavo badmečiai“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino P. Puskunigis.

Ministerija negerbia žemdirbių

Kaip teigė LŽŪBA prezidentas, žemės ūkio bendrovės stengiasi pareigingai atsakyti į visas anketas. „O ministerija mūsų negerbia. Tik paskutinę akimirką praneša apie savo planus, siunčiamus Briuseliui patvirtinti. Kokio nors dokumento projektą atsiunčia asociacijai po pietų ir reikalauja atsakyti iki 16 val. Aišku, nespėjame suformuluoti savo pastabų. LŽŪBA taip nesielgia. Asociacijos vadovybė privalo atsiklausti LŽŪBA tarybos, bent jau prezidiumo nuomonės. Nei asociacijos prezidentas, nei generalinis direktorius patys vieni negali nuspręsti, geras ar blogas ministerijos dokumentas, pakenks ar padės žemdirbiams“, – pabrėžė P. Puskunigis.

Vienas silpnas, kitas – tylenis

Kazys STARKEVIČIUS

Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas

Tos anketos – grynas formalumas. Nei padeda, nei trukdo ūkininkams. Briuselyje laimime tada, kai mūsų derybininkai įtaigiai pristato Lietuvos pozicijas ir įtikinamai paaiškina, kodėl mūsų ūkininkams reikia didesnių tiesioginių išmokų, o ES struktūrinių fondų paramą administruojančioms įstaigoms – daugiau veiksmų laisvės. O pralaimime, kai Baltijos šalių ir Lenkijos derybininkams pritrūksta vienybės. Anksčiau ir pačioje Europos Komisijoje žemdirbiai turėdavo sąjungininkų. Tvirtai Bendrijos ūkininkų interesus gynė žemės ūkio ir kaimo plėtros eurokomisarai danė Mariann Fischer Boel (2004–2010 metais), airis Philas Hoganas (2014–2019 metais). Dabartinis ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras lenkas Januszas Wojciechowskis silpnas. Nežinome, ar jis nors pirštą pajudino, kad žaliasis kursas būtų bent truputį palankesnis ūkininkams. Retai eurokomisarą matome ir girdime, su ES ūkininkais J. Wojciechowskis beveik nesusitinka. Paskutinį kartą – kai buvo ką tik paskirtas ir stengėsi užmegzti ryšius su ES žemdirbių, žemės savininkų organizacijų lyderiais.

Jeigu ES Komisijos parengti, kol kas dar negalutiniai žaliųjų strategijų „Biologinė įvairovė“ ir „Nuo ūkio iki stalo“ projektai nepasikeis žemdirbių, o ne aplinkosaugininkų naudai, Bendrijos žemės ūkis 2021–2027 metais neteks daug lėšų iš ES biudžeto, todėl likusius pinigus, kurie mums atiteks, privalėsime leisti labai atidžiai.

Jeigu Lietuvos Vyriausybė ir toliau iš inercijos rems produkcijos negaminantį socialinį žemės ūkį, pašalpas gaunančius kaimo gyventojus, tada gero nelauk – žemės ūkiui garantuotas nuosmukis. Net per pandemiją jo pavyko išvengti.

Lengviausia pasiteisinti, kad ES mūsų nesiklauso, negirdi. O ką rimto Lietuvos žemės ūkiui nuveikė mūsų šalies deleguotas ES aplinkosaugos, vandenynų ir žvejybos komisaras Virginijus Sinkevičius? Jau nebe šimtą dienų Briuselyje sėdi, o ilgiau nei pusmetį. Kiek kartų pasisakė per Komisijos diskusijas dėl žaliojo kurso? Ar išdėstė EK vadovybei Lietuvos žemdirbių būgštavimus dėl žaliųjų strategijų pasekmių?

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas