„Agrochemos“ eksperimentas: skystųjų trąšų nauda – neabejotina

Veiklos kryptį pamažu keičianti UAB „Šaka“ eksperimentuoja ne tik naudodama skystąsias trąšas, bet ir atsirinkdama rapsų veisles. Dešimt metų rapsus prižiūrintis Marius Garuckas ir UAB „Agrochema“ augalų apsaugos produktų vadybininkė Edita Mikašauskienė skaičiavo, kiek šakų užaugino skystosiomis trąšomis patręšti rapsai `Frodo`.

Liepos pradžioje UAB „Agrochema“ sukvietė Lietuvos žemdirbius bei įmonių darbuotojus įsitikinti jau antrus metus bendrovėje „Šaka“ vykstančio gamybinio eksperimento – skystųjų trąšų naudojimo – agronominio ir ekonominio efektyvumo rezultatais.

Vienų metų nauda – neįtikėtina
Šiemet ūkininkai UAB „Šaka“ laukus vizitavo likus kelioms savaitėms iki derliaus nuėmimo pradžios. Pradėdamas renginį UAB „Agrochema“ komercijos direktorius Mindaugas Packevičius pasidžiaugė dėl savo efektyvumo populiarėjančiomis skystosiomis trąšomis, padėkojo UAB „Šaka“ vadovui už drąsą ir ryžtą įdiegti skystųjų trąšų technologijas savo gamybiniuose laukuose. Kadangi dauguma susirinkusiųjų jau ne pirmi metai naudoja UAB „Agrochema“ skystąsias trąšas ir neabejoja jų agronominiu efektyvumu, tad iškart kilo klausimas renginio šeimininkui Juozui Pukeliui: „Koks pasiektas ekonominis efektas tręšiant bulves, javus, rapsus skystosiomis trąšomis?“
UAB „Šaka“ vadovas Juozas Pukelis paaiškino, jog lygino trijų firmų trąšų panaudojimo ekonominį efektą – ir visomis prasmėmis nugalėjo UAB „Agrochema“ skystosios trąšos. „Mūsų darbas su UAB „Agrochema“ bandymais pasiteisino: naudojame skystąsias trąšas visuose laukuose ir matome akivaizdžią naudą. Pernai iš hektaro uždirbome 30–40 eurų daugiau nei naudodami biriąsias trąšas. Tai vienų metų rezultatai, tiksliau būtų, jei skaičiuotume trejų metų ekonominį efektą, bet ir pernykščiu mes esame labai patenkinti“, – nuo svečių neslėpė  J. Pukelis.
Bendrovės vadovas sakė, kad ir šiemet gali drąsiai visus užtikrinti, jog skystosios trąšos „Lyderis“ pavasarį turėjo akivaizdžios įtakos greitai javų ir rapsų augimo pradžiai. „O liaudies išmintis sako, kad gera pradžia – pusė darbo“, – juokėsi J.Pukelis.

Apie skystųjų trąšų „Lyderis“ pliusus ir minusus su profesoriumi Gvidu Šidlausku (kairėje) diskutavo ūkininkas Darius Bielskis ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vyriausiasis agronomas Viktoras Šnipas.

Pralenkė keturiomis dienomis
Rodydamas svečiams žieminių kviečių `Famulus` lauką, bendrovės vadovas neslėpė, kad žemė čia nualinta, buvusių savininkų du dešimtmečius netręšta, todėl augalams reikėjo ypatingos priežiūros.
5 ha žieminių kviečių sklype rudenį buvo panaudota „Lyderis 4–10–12“, pavasarį „Lyderis 9–9–9“, „Lyderis“ 25+S3, karbamido ir amonio salietros tirpalas KAS–32, „Lyderis Super“ ir „Lyderis Amino Plius“ baltymų kiekiui grūduose padidinti.
„Nors pavasarį drėgmės tikrai užteko, atrodė, kad biriosios trąšos greitai tirpsta, medžiagų patekimas iki augalo šaknų užtruko ilgai. Pastebėjome, kad biriųjų trąšų poveikis vėlavo 3–4 dienomis, o patręšus skystosiomis trąšomis, greičiau pradėjo keistis augalų spalva, prasidėjo jų augimas“, – lauko dienos dalyviams pasakojo J. Pukelis.
Pernai `Famulus` davė neblogą derlių – bendrovė nukūlė po 7,8 t/ha. Šiemet tikėtasi dar geresnio derliaus, bet drėgmės trūkumas jau pakeitė prognozes. Lauką apžiūrėję ūkininkai spėliojo, kad derlius gali siekti 5,9–7,5 t/ha.
Ilgokai ūkininkai užtruko rapsų laukuose. Šiemet UAB „Šaka“ atliko bandymus su `Alvaro KWS`, `Gordon KWS`, `Frodo KWS`, `Factor KWS` hibridais. Visi jie labai derlingi, aliejingi, gerai žiemojantys, tačiau ilgametę rapsų auginimo patirtį turintis KWS atstovas Marius Garuckas rekomendavo Lietuvoje antrus metus auginamą ir gamyboje jau spėjusį pasiteisinti `Frodo KWS`. Tai derlingas, duodantis 5 t/ha rapsų, vidutiniškai ligoms atsparus ir nelinkęs išgulti hibridas. Augalai smarkiai šakojasi, todėl tinkamai paruošus dirvą, turint gerą sėjamąją, būtų galima mažinti sėjos normą net iki 35 augalų į kv. m.
Žieminius rapsus bendrovė tręšė skystosiomis trąšomis „Lyderis 4–10–12“, naudojo mikroelementų trąšas „Lyderis BOR“ ir „Lyderis Mikro“, pavasarį tręšė „Lyderis 9–9–9“, „Lyderis 25+S3“, per lapus maitino „Lyderis BOR“ ir „Lyderis Mikro“ kartu su amino rūgštimi ir „Lyderis amino Plius“ susiformavus ankštaroms.

Nors bulvės dar tik žydi, derlius bus neblogas. Tuo įsitikino UAB „Agrochema“ bendrųjų reikalų ir kreditų valdymo direktorius Viktoras Muntianas, vadybininkas Vytautas Endziulevičius ir lauko šeimininkas Juozas Pukelis.

Reikia mokėti skaičiuoti
Grįžę iš laukų į UAB „Šaka“ gamybinę bazę ir apžiūrinėdami modernizuotas bulvių saugyklas bei sandėlius, ūkininkai diskutavo apie skystųjų trąšų „Lyderis“ poveikį.
„Žieminiams javams gal ir tas pats – skystosiomis ar biriosiomis trąšomis patręši, jei drėgmės netrūks, jos vis tiek pasieks augalą, bet vasarojui skystųjų trąšų efektyvumas didesnis maždaug 50 proc. Biriosios trąšos pirmiausia turi ištirpti, kad pasiektų augalo šaknis, šaltu oru augalas jų gali ir neįsisavinti, o per lapus skystosiomis trąšomis jie maitinami tiesiogiai. Kasmet pavasarį pastebime, kad patręšus žieminius javus pavasarį skystosiomis trąšomis, iškart pasikeičia jų spalva, akivaizdu, kad želmenys pradėjo augti. Išbėrus salietrą, rezultatas taip greitai nepasirodo“, – neslėpė Griškabūdžio (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vyriausiasis agronomas Viktoras Šnipas.  Pasak jo, vienintelė problema – skystosioms trąšoms sandėliuoti reikia turėti daug talpyklų ir didelių sandėlių, kitaip negali įsigyti didelių kiekių ir purkšti tiksliai tuomet, kai trąšų augalams reikia. „Tačiau skystosios trąšos purkštuvais tolygiau paskleidžiamos – biriųjų trąšų barstytuvais taip tiksliai neišbarsto. Tai didelis skystųjų trąšų pliusas“, – įsitikino V. Šnipas.
Lukšių seniūnijoje 300 ha augalininkystės ūkį turintis Darius Bielskis taip pat seniai naudoja UAB „Agrochema“ skystąsias trąšas ir rekomenduoja jas kitiems. Ūkininkas skystosiomis trąšomis „Lyderis 9–9–9“ purškia kviečius ir žieminius rapsus, o azoto trąšomis KAS–32 purškia dar ir miežius bei vasarinius kviečius.
„Tikrai geriau nei biriosios trąšos, ypač sausais pavasariais – efektas akivaizdus“, – „ŪP“ sakė D. Bielskis.
Iš Naujosios Akmenės į kitą Lietuvos pakraštį pasižvalgyti atvykęs ūkininkas Vytautas Puzaras neslėpė savo ūkio biudžete kasmet numatantis tiek lėšų, kiek reikia apsirūpinti skystosiomis „Agrochemos“ azoto trąšomis, nes purškia jomis javus tiek kartų, kiek jie užaugina lapų.
„Augant turi dirbti ir augalų šaknys, ir lapai. Kai sausa, šaknys iš dirvožemio nepaima maisto medžiagų, todėl lapai turi dirbti dvigubai ir įsisavinti tiek maistinių medžiagų, kiek tik gali. Vaikščiodami laukuose matėme, koks yra skirtumas, kur panaudotos skystosios trąšos, ir kur jų nenaudota. Išpurkštos skystosios trąšos greičiau įsisavinamos, jų reikia mažiau – tai labai svarbu, ypač ūkininkaujant nederlingose žemėse. Ūkininkai turi mokėti skaičiuoti ir taupyti“, – tikino V. Puzaras.

Ypač atidžiai susirinkę ūkininkai apžiūrinėjo kviečių `Famulus` 5 ha bandymų lauką.

Nauda ir gamintojams, ir ūkininkams
Klausydamasis ūkininkų atsiliepimų, UAB „Agrochema“ generalinio direktoriaus padėjėjas augalininkystei profesorius, habilituotas mokslų daktaras Gvidas Šidlauskas sutiko, kad tuomet, kai oro sąlygos idealios, visos trąšos geros, tačiau nepalankiomis sąlygomis labai svarbu, kad augalai kuo greičiau įsisavintų maisto medžiagas. Ir tada matome skystųjų trąšų privalumus – joms nereikia ištirpti, todėl iškart pradeda veikti.
Mokslininkas pripažino, kad skystosios trąšos turi ir pliusų, ir minusų. Ūkininkai dažnai pabrėžia sandėliavimo problemas, prašo gaminti labiau koncentruotas skystąsias trąšas, tačiau technologiškai tai neįmanoma. „Bet taip pat ūkininkai pripažįsta, kad palyginus biriųjų ir skystųjų trąšų ekonominį efektyvumą, paaiškėjo, jog naudojant skystąsias trąšas hektarui sutaupoma apie 30 eurų“, – tvirtino prof. G. Šidlauskas, užtikrinęs „ŪP“, kad bendrovė, bendradarbiaudama su mokslininkais, jau yra suformavusi visą skystųjų trąšų asortimentą, parengusi jų naudojimo technologijas, tačiau ir toliau tobulina skystųjų trąšų pasiūlą, jų kokybinius parametrus, technologinius naudojimo aspektus.
Apibendrindamas antrąją UAB „Šaka“ vykusią lauko dieną, „Agrochemos“ bendrųjų reikalų ir kreditų valdymo direktorius Viktoras Muntianas džiaugėsi, kad bendradarbiavimas abiem pusėms naudingas.
„Esame ne tik produktų platintojai, bet ir gamintojai, o gamintojams būtina žinoti, ko nori klientai, todėl ateityje planuojame tokius bandymus ir lauko dienas organizuoti visuose šalies regionuose. Nors Lietuva maža, ūkininkavimo sąlygos skiriasi, todėl norėtume žinoti, kokių produktų reikia ūkininkams ir ko jie iš mūsų tikisi. Bandymai UAB „Šaka“ parodė, kad ekonominis efektyvumas gali būti išties stulbinamas – sakyčiau, bendrovės vadovo pateikti skaičiavimai yra didžiulis komplimentas ne tik mums, bet ir jiems, nepabijojusiems eksperimentuoti ir imtis bandymų“, – „ŪP“ tvirtino V. Muntianas.

Autorės nuotraukos

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė