Amerika kariauja su Briuseliu, o ne su Lietuvos ūkininkais

Po daugelio metų istorikai tikriausiai rašys, kad 2019 m. spalio 18-oji buvo juoda diena civilizuotam pasauliui, kuris stengėsi gyventi be tarptautinės prekybos kliūčių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ištesėjo savo grasinimus ir smarkiai apmokestino iš Europos Sąjungos importuojamas uogienes, lašišas, sausainius, sviestą, alkoholinius gėrimus. Maskvai netveriant džiaugsmu, kad Rusijos priešai susiriejo tarpusavyje, Amerikos sankcijos prislėgė ir Lietuvos sūrių, raugintų pieno produktų gamintojus.

Nubausti dėl kompanijos

Amerika viena ranka stiprina Lietuvos saugumą (atsiunčia „Abrams“ tankų su įgulomis), kita ranka silpnina mūsų ekonomiką. Vašingtonas nubaudė niekuo dėtą Lietuvą visai be jokios priežasties, „dėl kompanijos“. Mūsų šalis, neturinti savo aviacijos pramonės, nebuvo įsivėlusi į ES aviacijos bendrovės „Airbus“ verslo karą su amerikiečių keleivinių lėktuvų, naikintuvų, karinių staigtasparnių, kosminių ryšių palydovų gamintoja „Boeing“ kompanija. Gindama savo aviacijos, kosmoso ir gynybos korporaciją D. Trumpo administracija skaudžiai kirto kažkodėl ir ES ūkininkams, nors ne jie, o Briuselio biurokratai sudarė Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Ispanijos „Airbus“ kompanijai šiltnamio sąlygas, o amerikiečių „Boeingui“ trukdė įsitvirtinti Europoje.

Net blaiviųjų aludarių nepagailėjo

Amerika 25 proc. importo muitais apdėjo olandiškus, lietuviškus sūrius, lietuviškus jogurtus, danišką sviestą, Portugalijoje nuo povandeninių uolų nugramdytas austres, Airijoje sugautas lašišas ir jūrų vėžius (omarus), prancūziškas sraiges ir vynus, ispanišką alyvuogių aliejų, apelsinus, citrinas, mandarinus, abrikosų, vyšnių, persikų uogienes ir tyres, vaisių (išskyrus apelsinus) ir daržovių sultis, britiškus sausainius, vokiškus vaflius, dešreles, škotišką naminę degtinę (viskį). Net ir ES nealkoholinio alaus gamintojų Vašingtonas nepasigailėjo.

Primena rusišką sąrašą

D. Trumpo spalio 18-osios juodasis „nubaustų“ ES maisto produktų sąrašas skaudžiai primena 2014 m. rugpjūčio 6 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas „ekonomines Rusijos apsisaugojimo priemones“. V. Putinas, dėl Krymo aneksijos ir Donbaso okupacijos išmestas iš neformalios pusę pasaulio pramonės ir žemės ūkio produkcijos sukuriančių šalių organizacijos (Didžiojo aštuoneto), irgi keršijo ne JAV prezidentui ar Vokietijos kanclerei, bet JAV ir ES (taip pat ir Lietuvos) pienininkams, mėsininkams, daržininkams, sodininkams.

Kai kurios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės dabar sėdi kaip ant adatų. Virš Rusijos rinkos nusileidus geležinei uždangai, Lietuvos sūrių gamintojai metėsi ieškoti naujų savo produkcijos pirkėjų Persijos įlankoje, Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

Susisiekiantys indai

„Tarp beveik 50 šalių, į kurias „Vilkyškių pieninė“ veža sūrius ir kitus pieno produktus, Jungtinių Valstijų nėra. Tačiau pieno verslas globalus, valstybių sienos jo beveik nesustabdo. Amerikietiški muitai atsilieps visai ES pieno pramonės grandinei, nuo žaliavos gamintojų iki pardavėjų. Ūkininkai, perdirbėjai, prekybos tinklai yra tarsi susisiekiantys indai. Europos Sąjungoje liks daug pieno produktų, kuriuos buvo numatyta eksportuoti į Jungtines Valstijas. Niekas nenorės ilgai laikyti sūrių sandėliuose (o šviežių, greitai gendančių pieno produktų – ir negalės), visur ieškos naujų partnerių ir užsakovų. ES rinkos „kraujo spaudimas“ labai pakils. Žmogui tai grėstų kraujo išsiliejimu į smegenis ar širdies smūgiu. O pieno sektoriui atsilieps žaliavos kainų pokyčiais“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius, Baltijos šalių pieno perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos prezidentas Gintaras Bertašius.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 122, p. 1-3

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas