Ant moters galvos – visas pasaulis

APIE SAVE. Skulptoriaus Vinco Grybo anūkė, dailės studijos „Formos kalba“ vadovė Rasa Grybaitė mano, kad kuriame tokias skulptūras, kokios pačios esame.

Vinco Grybo memorialiniame muziejuje Jurbarke šeimininkauja moterys. Beveik prieš du dešimtmečius į suaugusiųjų dailės studiją „Formos kalba“ jas subūrė skulptoriaus anūkė Rasa Grybaitė, patikėjusi senelio svajone mokyti meninės išraiškos žmones, kurie su menu gyvenime neturi nieko bendra. Dabar kasmet šis būrelis pateikia gimtajam miestui bent po keletą netikėtumų.

Skulptūriniam projektui „Visas pasaulis ant moters galvos“ įgyvendinti jurbarkietės skyrė net penkis mėnesius. Dailininkė R. Grybaitė neslepia, kad ieškojo savo studentėms kuo sunkesnės užduoties, nes visos jau „diplomuotos“: suaugusiųjų dailės studijai „Formos kalba“ švenčiant penkioliktąjį gimtadienį jurbarkiečių kūrybinius darbus įvertino autoritetinga menininkų komisija, ne viena šių moterų jau atsisakė savo veiklų ir ėmėsi su kūrybine išraiška susijusių verslų.
Tačiau šįkart visos kaip viena tvirtino, kad lengva nebuvo. Moterims teko ne tik pavaizduoti, koks pasaulis jas supa, bet ir sukurti pagrindą, kuris tą pasaulį patikimai laikytų. Nė viena, net ir studijos vadovė, iš anksto nežinojo, iš kokių medžiagų kurti moters minčių atspindį. Visus praėjusios žiemos savaitgalius kūrybinei veiklai paaukojusios jurbarkietės nesitikėjo, kad jų skulptūros taip neįtikėtinai tobulai atvaizduos sudėtingą moters pasaulį ir tiksliai perteiks jų pačių gyvenimo modelį.
Romutė Gervylienė sukūrė kompoziciją „Sapnas“: virš užsimerkusios moters biusto susipynusi minčių raizgalynė laiko aukštai iškėlusi senovės graikų karo laivą puošusios pergalės deivės Nikės skulptūrą. Šiam kūriniui Romutė sunaudojo net 15 metrų virvės.
Dailės studijoje prisiekusia tapytoja vadinama inžinierė Marytė Ševelytė-Strončikienė yra griežtai nusistačiusi prieš rankdarbius, bet Rasai ir ją pavyko įtikinti, kad sukurti kalbančią skulptūrą pavyksta net ne kiekvienam menininkui. Tapytojos pavaizduota moteris, kaip ir pati Marytė, susiliejusi su gamta, apsupta žalumos ir žydinčių gėlių.
Vilmanta Šulskienė sukūrė moteriškas svajas atspindinčią kompoziciją „Daugiau nei 1000 žodžių“, Sandros Mielkaitytės „Pasakų kalnas“ perteikė K. M. Čiurlionio paveikslų vizijas, Vilija Dovidaitienė ant moters galvos įtaisė „Gyvybės medį“, iš kurio tarsi žmonių kartos auga tvirtos šakos. Ramutės Bakanienės „Saulės nubučiuota“ moteris ypatinga – jos šukuoseną sudaro vaisingumą simbolizuojančios, saulės ir šilumos subrandintos sultingų vynuogių kekės.
Sarkastiškai į supančią aplinką pažiūrėjo medikė Diana Griškuvienė, pasišaipiusi iš moterų, kurios už vardinį daiktą pasiruošusios atiduoti visą gyvenimą. Dianos skulptūrinėje kompozicijoje ant moters galvos – nuoga figūra su vardine rankine.
Vyriausios dailės studijos narės Birutės Mockienės pasaulis sutelpa į mylimą katiną: peles medžiojantį išdykėlį moteris užkėlė ant elegantiškos skrybėlės. Iš Klaipėdos „Pegaso“ skulptūros kurti kiekvieną šeštadienį važinėjusi skulptoriaus V. Grybo proanūkė Eglutė Blažiūnaitė nuo vaikystės įsimylėjusi žirgus, todėl ant jos moters galvos – skraidantis žirgas.
Visos skulptūrinės kompozicijos sukurtos iš pačių paprasčiausių medžiagų: papjė mašė masės, kuriai pasigaminti tereikia tualetinio popieriaus ir vandens, modelino, lipalo, siūlų, šilko, karoliukų. Tačiau darbo reikėjo įdėti daug. Pristatydama savo studenčių kūrinius, dailininkė R. Grybaitė stebėjosi, kaip kantriai net kelis mėnesius katinui kailį – atskirai kiekvieną plaukelį! – tarp pirštų suko Birutė, kiek plonučių siūlų preciziškai tvarkingai teko susukti mokytojai Jolantai Tamošaitienei, kol sukūrė skulptūrinę kompoziciją „Aš dar pagalvosiu“.
„Visos mes esame moterys ir sukūrėme tokį pasaulį, koks jis yra mūsų pačių galvose. Šių kompozicijų nerasi jokioje interneto svetainėje, tarp milijono skaidrių, nes niekas kitas nebuvo jų sukūręs ir niekada nepakartos“, – džiaugėsi savo studentėmis dailės studijos „Formos kalba“ vadovė.
O profesionalūs menininkai, nuolat užsukantys pasižvalgyti į skulptoriaus V. Grybo memorialinio muziejaus dailės studijos dirbtuves, sako, kad visoje Lietuvoje analogo nėra ir tokiai veiklai, kuri vyksta šiame muziejuje.

Atrado save iš naujo
Jurbarkietė Onutė Siaurusaitienė parodai „Visas pasaulis ant moters galvos“ sukūrė net dvi skulptūrines kompozicijas: kad galėtų savo namus papuošti ne tik ji, bet ir duktė Viktorija. Dailininkė R. Grybaitė negalėjo atsistebėti tokiu moters darbštumu. O. Siaurusaitienė sukūrė elegantišką „muzikinę“ kompoziciją – ant lyros kraštelio pasodino mažą angeliuką. Antrąją galvą, pavadintą „Minčių gaudykle“, Onutė papuošė ryškiaspalviu klevo lapu. „Lapai leidžiasi kaip mintys – ir mano galva pilna įvairiausių spalvotų minčių. Jei galėčiau, nieko daugiau neveikčiau, tik kurčiau ir kurčiau“, – neslėpė visa širdimi į meno projektus pasinerianti moteris. Tačiau labiausiai jai patinka tapyti ant stiklo. Šis Onutės pomėgis technologinių žinių privertė ieškoti net ir dailės studijos vadovę, vadinamą viena geriausių jaunosios kartos vitražo meistrių. „Sulaukusi penkiasdešimtmečio, iš naujo atradau save – net vaikai juokiasi, kad taip vėlai suaugau. Bet kuriantis žmogus man visada jaunas“, – tvirtina O. Siaurusaitienė, trykšte trykštanti ne tik kūrybine energija.

Įkvėpė Ispanijos prisiminimai
Alma Budrytė-Busch ant moters galvos įkurdino visą senovinį miestą. Dailės studijos „Formos kalba“ vadovė R. Grybaitė sako, kad šis miestas yra Almos kelionių po pasaulį atspindys, įkūnija jos silpnybę senovinei architektūrai. „Tai tikrai pats stipriausias ir įdomiausias šio projekto kūrybinis sumanymas“, – neslėpė dailininkė. Alma kritiškai žiūri į savo darbą, nes kitaip jį įsivaizdavo. Tačiau pripažįsta nuo pat pradžių žinojusi, kad jos pasaulis yra kaip Pietų šalių kalnais vingiuojantis kelias, nes ir pati mėgsta keliauti. „Kad sukurčiau tikslesnį miesto paveikslą, nusipirkau knygą apie architektūrą ir tikslinau kiekvieną detalę. Kuo ilgiau dirbau, tuo smagiau buvo statyti arkas, lipdyti bažnyčių bokštus. Keliaudama nepraleidžiu progos pasigėrėti bažnyčiomis, kurios mane visada stebina didybe. Ją ir stengiausi perteikti“, – pasakojo Alma. Bažnyčią ant savo sukurtos moters galvos iš modelino ji lipdžiusi net tris dienas. Jaunystėje Alma mokėsi pynėjos iš vytelių amato, vėliau baigė pedagogikos studijas, tačiau mokytoja taip ir netapo – paviliojo menas. „Negaliu pasakyti, kad vien iš to gyvenu, bet prisidurti galiu – ačiū dailės studijai. Viena tiek daug valios imtis naujų projektų neturėčiau, nors kiekvienas jų priverčia tobulėti“, – sakė A. Budrytė-Busch. Po kiekvieno projekto ji vėl grįžta prie mėgstamiausios veiklos – tapybos.

Įsimylėjusiai moteriai – rožiniai akiniai
Nors dailės studijos „Formos kalba“ vadovė patarė studentėms biustų nepuošti jokiais aksesuarais, inžinierė Romarika Pikelienė savo moteriai uždėjo rožinius akinius. „Kiekviena sukūrė į save panašią moterį“, – juokėsi dailininkė, pristatydama Romarikos darbą „Minčių žiedai“. R. Pikelienė atskleidė, kad jos moteris – įsimylėjusi laisvę. „Žydėjimas moterims uždeda rožinius akinius, tada ir pražysta mūsų mintys“, – parodos atidaryme sakė Romarika, vos prieš keletą dienų atsisakiusi darbo miestą tvarkančios bendrovės administracijoje. Nuo šiol ji visą savo laiką skirs kūrybai. Dailės studijoje, išbandžiusi daugybę technikų, R. Pikelienė labiausiai pamėgo tapybą ant šilko. Ir jos kūrybinio darbo „Minčių žiedai“ gėlės ant moters galvos – šilkinės. Romarikos „Šilko namai“ jau žinomi ne tik Jurbarke – ji kuria vienetinius šalikėlius, sukneles, tunikas, originalias užuolaidas ir paveikslus. Dailės studijos vadovė ne kartą ją gyrė, kad darbuose puikiai dera profesionalumas ir funkcionalumas.

Daiva BARTKIENĖ

Daivos Bartkienės nuotraukos

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.