Antstolių reitingus aukštyn kelia… patys antstoliai?

Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Lietuvos gyventojų įsiskolinimai nemažėja ir šiuo metu siekia tris su puse milijardus litų. Juridinių asmenų įsiskolinimas – maždaug penki milijardai litų. Kasmet iš fizinių ir juridinių asmenų išieškoma po kelis šimtus milijonų litų, vien antstoliams padedant – maždaug trys milijonai litų.
Antstoliai, prieš kokį dešimtmetį pavadinti valstybės priešais dėl nepopuliarios savo veiklos, ir dabar neturėtų prarasti šio vardo, tačiau atsitiko priešingai. Viešai pateiktos naujausios sociologinės apklausos duomenimis, visuomenės pasitikėjimas antstoliais siekia devyniasdešimt procentų! Ar tai gali būti tiesa?

up71_1_02Visuomenė – 302 vartotojai
Lietuvos antstolių kontorose šiuo metu priverstinai vykdoma apie 1,5 mln. įvairių sprendimų. Tačiau prieš pusantro mėnesio atlikto visuomenės nuomonės tyrimo, kurį atliko bendrovė „Vilmorus“, duomenimis, antstolių paslaugomis patenkinti 90 proc. vartotojų. 93 proc. apklaustų vartotojų antstolių suteiktų paslaugų kokybę laiko gera.
Tokia informacija skelbiama Antstolių rūmų internetiniame puslapyje, apie džiugią statistiką buvo paskelbta ir įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
Kaip atsitiko, kad žmonių negailestingais turto atiminėtojais vadinami antstoliai įgijo tokį visuomenės pasitikėjimą?
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktoriaus sociologo Vlado Gaidžio teigimu, jokiu būdu negalima teigti, kad net 90 proc. gyventojų pasitiki antstoliais. Ir paaiškina, kad ši apklausa nebuvo tokia, kaip kitos visuomenės apklausos.
„Buvo apklausiami tik antstolių paslaugų vartotojai pagal pačių antstolių pateiktą duomenų bazę, – „Ūkininko patarėjui“ sakė V.Gaidys. – Iš viso apklausti 302 vartotojai, iš kurių pusė – teisininkai.“
„Vilmorus“ vadovas pateikė ir konkrečią statistiką: 155 – teisininkai ir 147 – privatūs asmenys, kurie užsakinėjo antstolių paslaugas. Paprastai visuomenės apklausose dalyvauja apie tūkstantis gyventojų, kurie viena ar kita tema pasirinktinai apklausiami įvairiuose Lietuvos miestuose ir kaimuose.
Šią apklausą bendrovėje „Vilmorus“ užsakė Antstolių rūmai. Užsakovai paprastai patys sudaro klausimyną, pagal kurį ir atliekamos apklausos.
„Jokiu būdu negalima sakyti, kad 90 proc. gyventojų pasitiki antstoliais, nes tai būtų tikrai netiesa, – sakė V.Gaidys. – Tai labai specifinė profesija ir dalis žmonių niekada nebus patenkinti jais.“
Sociologas prisiminė ne vieną apklausą, kurioje gyventojai vertino visas teisės srities profesijas. Jau kurį laiką pirmauja ugniagesiai, štai jų reitingai tikrai siekia 90 proc. Pastaruoju metu didėja pasitikėjimas notarais, net policija, tačiau antstoliai beveik visada būna paskutiniai. Žmonės, kuriems antstolis padeda atgauti skolas, būna patenkinti, o tie, iš kurių išieško – ne. Tad žiūrėkime, kaip norime, geriausiu atveju antstoliais gali pasitikėti koks pusšimtis procentų apklaustųjų.

Antstoliai džiaugiasi rezultatais
Nors V. Gaidys išsamiai paaiškino visą pastarosios apklausos metodiką, antstoliai linkę savaip ją interpretuoti. Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas ne tik viešai akcentuoja, kad būtent 90 proc. vartotojų pasitiki antstoliais, 93 proc. jų teikiamų paslaugų kokybę laiko gera, bet ir pateikia daugiau skaičių. Pavyzdžiui, antstolių paslaugų vartotojų ratas išsiplėtė 7 proc. ir šiuo metu apima 17 proc. visų Lietuvos gyventojų. Apie antstolių paslaugas žinančių gyventojų dalis padidėjo 2 proc. – dabar tai 36 proc. visų šalies gyventojų. Kai duomenys pateikiami procentais, atrodo įspūdingai.
Vis dėlto, remiantis minėta apklausa, net ir tie 93 procentai tėra apie 280 asmenų. O jeigu dar pridėsime, kad apklausiami buvo tik patys antstolių paslaugas užsakę klientai, tai apklausa interpretuojama labiau nei iškreiptai. Žodį „vartotojas“ juk paprastai suprantame kaip žmogų, turėjusį kontaktų su tiriamu objektu. Šiuo atveju apklausti tik tie vartotojai, kurie patys kreipėsi į antstolius, kad padėtų jiems atgauti skolas. Apklausoje nedalyvavo tie, iš kurių buvo bandoma išieškoti.
Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas A. Selezniovas, „Ūkininko patarėjui“ komentuodamas apklausos rezultatus, apskritai apklaustuosius įvardijo ne vartotojais, o visuomene. Jis užsiminė, kad buvo atliktos dvi apklausos, bet jis net nežino, kas atliko antrąją, kuri tarsi ir buvo atlikta pagal įprastą metodiką, apklausta daugiau žmonių. Vis dėlto Antstolių rūmų tinklalapyje skelbiamoje informacijoje skaičiai pateikiami taip painiai, kad negali suprasti, iš kokios konkrečiai apklausos jie paimti ar tiesiog išmąstyti. Ar tai atsitiktinai padaryta, ar norint dirbtinai eskaluoti kylančių antstolių reitingų temą?
„Jūs per daug nesigilinkite į tą pasitikėjimo ar nepasitikėjimo klausimą, – patarė A. Selezniovas. – Apklausos komentaro tikslas buvo parodyti, kad antstoliai ne tik išieško skolas, bet ir atlieka kitą darbą – teikia teisines paslaugas, kurios padeda skolininkų bylas baigti taikiai, kai kuriais atvejais netgi prisideda, kad bylos nepasiektų teismo.“
Iš tiesų, lietuviai kol kas per mažai naudojasi antstolių teisinėmis paslaugomis tam, kad skola būtų atgauta be teismų ir išieškojimo pagalbos. Kartais užtenka, kad antstolis konstatuotų faktines aplinkybes (senesniu terminu – aprašytų turtą), ir to užtenka, kad skola būtų atiduota. Tačiau apie šias ir kitas antstolių paslaugas gyventojai tikrai žino mažai.
Akivaizdu, kad, esant tokiam gyventojų įsiskolinimui, darbo antstoliams tikrai niekada netrūks. Tačiau niekada jie nebus ir mėgstami, nes kas gi bus patenkintas, kai iš jo atimamas turtas ar areštuojamos sąskaitos? Stengtis dirbtinai gerinti savo įvaizdį antstoliams visai nereikėtų. Juo labiau tokių apklausų komentarais, kurie suklaidina visuomenę: ne vienas net aiktelėjo, išgirdęs rezultatus.

Gyventojų įsiskolinimas didėja
Lietuvos gyventojų įsiskolinimas didėja kasmet. Tarkime, 2010 m. jis siekė 1,42 mlrd. litų, 2011 m. – jau 2,08 mlrd., o pernai – net 3,6 mlrd. litų. Juridinių asmenų – daugiau nei 5 mlrd. litų.
„Didesnių pokyčių pradelstų skolų portfelyje nėra ir šiemet, – „Ūkininko patarėjui“ sakė kreditų biuro „Creditinfo“ komunikacijos vadovas Aleksas Rozentalis. – Bankininkystės, lizingo ir kiti instrumentai yra pagrindiniai gyventojų kreditavimosi šaltiniai, todėl ir nepadengti mokėjimai finansų įstaigoms sudaro didžiąją dalį gyventojų skolų.“
Iš tiesų, gyventojai pernelyg greitai pasiduoda reklamos įtakai ir kelia savo vartojimo lygį iš skolintų pinigų. Todėl didžioji dalis skolų ir susideda iš bankų paskolų, greitojo kredito bendrovių pinigų, lizingo. Nemenką dalį įsiskolinimų sudaro ir pradelsti mokėjimai komunalininkams, telekomunikacijų bendrovėms.
Analitikai pastebi, kad gyventojų skolų portfelis didėja labiau nei skolininkų skaičius. Vadinasi, dauguma esamų skolininkų vis labiau klimpsta į skolas. Atsitinka labai paprastai: žmogus neįstengia susimokėti komunalinių mokesčių, tam jis ima iš banko vartojamąjį kreditą. Tačiau nemenkos palūkanos dar pablogina situaciją. Tada žmogus ima greitąjį kreditą ir dengia skolą bankui. Tada kilpą ima veržti jau ne tik bankas, bet ir greitųjų kreditų bendrovė. Tad žmogus skolinasi iš kitos panašios bendrovės ir taip suka ratą, kuris iš esmės neturi pabaigos. Skola gilėja ir kartais belieka vienintelė išeitis – išparduoti turtą arba kreiptis į teismą iškelti bankroto bylą.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.