Apie gėlynus, miskantus, erškėtrožes ir šilauoges

nr. 6

„Gelbėkite mano gėlynus ir pievelę! Po žiemos visur atsirado daug žalių tankių samanų. Jos visai gražios, bet norėčiau jų atsikratyti. Sodyba – miško pakraštyje“.

Samanų vejose atsiranda tuomet, kai augavietės sąlygos yra nepalankios varpinėms žolėms augti. Tai atsitinka, kai dirva užmirksta (žolių šaknims trūksta oro), mažai šviesos – nuolat būna pavėsis, žolėms trūksta maisto medžiagų, pjaunama per žemai, storas veltinio sluoksnis, taip pat kai parenkamas netinkamas žolių mišinys. Samanas vejose galima naikinti mechaninėmis ir cheminėmis priemonėmis (jos neatsparios geležies sulfatui). O samanų tikrai niekada neprisiveis, jei nesudarysime sąlygų joms atsirasti.

Jei orai palankūs ir jau nešlapia, kovo antrąją pusę patartina iššukuoti veją, paruošti ar pagerinti dirvą ir įsėti raudonųjų eraičinų, po sėjos žemės paviršių lengvai prispausti. Žolių mišinyje turi dominuoti raudonieji eraičinai – 80 proc., mat jie nebijo pavėsio. Veją pavasarį būtina patręšti kompleksinėmis trąšomis (3 kg/arui).

Jei gėlynas yra pavėsingoje vietoje, tikriausiai ten žemė per šlapia, o gal dar ir rūgšti. Geriausia gėlyną daryti saulėtoje vietoje. Jei tokių galimybių neturime, tuomet esamoje vietoje įrenkime drenažą, žemę perkaskime, prieš tai išbarstę dolomitmilčių (3–4 kg/kv. m). Čia sodinkime paunksnę mėgstančius augalus. Jei nenorime samanų, purenkime apie augalus žemę, kad šaknys daugiau gautų oro, tręškime kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais (geležimi, variu ir kitais).

Evaldas Klimas

„Pernai pirmą kartą pirkau jurginų, šiemet reikės sodinti jų peržiemojusius šakniagumbius. Kaip pagerinti smėlingą dirvą, kad gausiau žydėtų ir kada jau reikia sodinti?“

Dirvą galima pagerinti perpuvusiu mėšlu ar kompostu (10–20 kg/kv. m), patręšti ilgalaikėmis kompleksinėmis trąšomis. Jei sodinsime daugiau augalų, tuomet geriau kasti duobes (30×40 cm) ir priberti derlingos žemės – komposto. Į duobutę iki pusės dedama supuvusio mėšlo arba komposto, šiek tiek lėtai tirpstančių trąšų.

Jurginų šakniagumbiai sodinami į išdžiūvusią žemę maždaug gegužės viduryje, likus 2–3 savaitėms iki paskutinių pavasario šalnų, nes per tiek laiko jurginai sudygsta. Anksčiausiai į žemę sodinami nesudygę šakniagumbai – kai žemė įšyla iki 10–15 oC (gegužės pradžioje). Antrąją gegužės pusę, pasibaigus šalnų pavojui, sodinami sudaiginti šakniagumbiai. Galima sodinti kiek ir anksčiau, tik būtina apdengti agrodanga. Vėliausiai, birželio pradžioje, sodinami įsišakniję auginiai. Sunkesnėje dirvoje jurginai sodinami sekliau, o lengvesnėje – giliau. Jurgino šakniagumbio kaklelis pasodinus turi būti 3–5 cm po žeme. Sodinimo vietą reikia keisti kas dveji metai.

Kad jurginai anksčiau pražystų, jų šakniagumbius patartina sodinti šiltnamiuose į vazonėlius, o po šalnų sodinti į nuolatinę vietą. Šakniagumbiai dalijami pavasarį prieš sodinimą. Būtina apdžiovinti žaizdas. Dalijama aštriu peiliu taip, kad kiekviena atskirta dalis turėtų sveikų (nenulaužytų) ūglių ir bent vieną šakniagumbį. Pasodinus nepadalytus kerus, kuriuose yra pernykščių šakniagumbių, pastarieji trukdo formuotis naujiems.

Gitana Štukėnienė

„Per žiemą buvau palikusi miskantus plevėsuoti vėjyje. Ar dabar juos jau reikia nupjauti, jei taip – kaip žemai?“

Dabar pats laikas nupjauti miskantų antžeminę dalį, kol dar nepradėjo augti nauji ūgliai, kiek galima žemiau – iki pat apačios. Nauji ūgliai išdygsta gegužę, kai dirva jau būna gerokai įšilusi.

Gitana Štukėnienė

„Turiu našlaičių sėklų. Kada jas sėti ir kada žydės? Ar geriau reikėjo jas auginti daigeliais?“

Jei pavėlavome pasėti pernai, dabar teks laukti birželio–liepos mėn. Našlaičių sėklos sėjamos nuo birželio vidurio iki liepos pradžios lauke į lysves arba į dėžutes šiltnamyje. Patogiau jas prižiūrėti pasėjus į dėžutes, nors galima sėti į lysves. Esant 16 oC temperatūrai, sudygsta per 15–18 dienų. Pasėjus vėliau, liepą, našlaitės sužydės pavasarį, balandžio–gegužės mėn., o pasėjus anksčiau, gegužės ar birželio mėn., – rudenį. Sėti galime ir sausio ar vasario pradžioje, tačiau būtina šiluma ir papildomas geras apšvietimas – tuomet pražystų gegužę. Galima dauginti ir įsigytais daigeliais – geriausia vasarį.

Gitana Štukėnienė

„Kada reikėtų apgenėti erškėtrožę, nokinančią valgomas uogas? Penki iš eilės sodinti krūmai augo negenėti apie šešerius metus ir dabar labai negražiai atrodo. Ar dar galima ką padaryti? Norėtųsi tiesiog gražios gyvatvorės“.

Auginant raukšlėtalapį erškėtį (Rosa rugosa), dažniausiai formuojamos laisvai augančios 2 m aukščio ir tokio pat pločio gyvatvorės. Tuomet atsiskleidžia visas erškėtrožių grožis – žydi kvapiais rausvais ar baltais žiedais ilgai, nuo gegužės pabaigos iki rudens, sunokina raudonus, blizgančius vaisius. Taip auginant anksti pavasarį ar rudenį pašalinamos senos šakos ir praretinami silpni jauni ūgliai. Po šešerių metų išpjaunama penktadalis senų sumedėjusių stiebų ir paliekama tiek pat jaunų atžalų. Formuojant tankesnę, kompaktiškesnę ir žemesnę gyvatvorę (tik su pavieniais žiedais ir vaisiais), teks daugiau genėti. Tai priklauso nuo to, kokio aukščio gyvatvorės norime.

Pasodintas erškėtrožes 1–2 metus reikia smarkiai genėti, kad vėliau gyvatvorė nebūtų plika apačioje. Todėl dabar patartina nugenėti iki 0,5–1 m aukščio, kad sutankėtų.

Taip pat reikia retkarčiais paformuoti ir tuomet, kai krūmai pasiekia norimą dydį – neleisti, kad viršuje gyvatvorė būtų platesnė nei apačioje. Dažniausiai genima pavasarį arba po pirmo žydėjimo, kad augalas spėtų užsiauginti naujų šakų.

Evaldas Meidus

„Pernai pasodinau šilauogės krūmelį. Ar šį pavasarį reikia tręšti ir ar galiu tikėtis uogų?“

Šilauogių sodmenys auginami konteineriuose. Tinkami sodinti gali būti dvimečiai arba trimečiai augalai, labiausiai tinka trimečiai krūmeliai. Pradeda derėti jau kitais metais. Jei krūmelis silpnas, tuomet šiais metais dar neleiskime derėti – išskinkime žiedpumpurius, kad sustiprėtų pats augalas.

Šilauogėms reikia nedaug maisto medžiagų. Gegužės viduryje patartina tręšti 0,1 proc. amonio sulfato tirpalu, kurio pH 4,2–4,5. Šiose trąšose azotas yra amoniakinis (NH3), tad labai tinka šilauogėms auginti (mažina dirvos pH). Per didelis trašų kiekis stabdo jų augimą ir vystymąsi.

Auksė Meiduvienė

„Kelis metus žydėjęs meilenio svogūnas šiemet nesukrovė žiedo, o leidžia tik lapus. Kodėl?“

Jūsų meilenis nepražydo dėl kelių priežasčių. Viena jų – gal nebuvo ramybės periodo? Prieš žydėjimą meilenius reikia du mėnesius nelaistyti, laikyti sausame substrate. Bet šaknys turi likti gyvos. Jeigu to nebuvo, todėl ir nežydi. Kita priežastis – pertręštas azoto trąšomis, trūksta fosforo. Meileniai yra labai įnoringi augalai, su charakteriu. Tad sunku prognozuoti jų žydėjimo laiką. Retsykiais pasielgia netikėtai, nepaklūsta mūsų norams, tad visada galime tikėtis staigmenos.

Teresė Jokšienė

„Esu skaičiusi, kad prieš sėją paprikų sėklas dar galima kažkaip apdoroti, kad geriau dygtų. Tik štai neprisimenui kaip.“ 

Paprastai užsienio selekcijos daržovių sėklos yra beicuotos, tad prieš sėją jų nereikia apdoroti. Jei sėjate ne užsienio selekcijos hibridus, o kad ir savo surinktas, jas tikrai galite apdoroti. Sėklų dezinfekcijai galite naudoti kalio permanganatą: 1 g kalio permanganato ištirpinkite stiklinėje karšto vandens, po to jį atvėsinkite iki kambario temperatūros. Šiame tamsiai violetinės spalvos tirpale sėklas mirkykite 30 min. Po to gerai jas praplaukite po tekančiu vandeniu ir tada sėkite. Priešsėjinis sėklų paruošimas pagreitina sėklų sudygimą, jos vienodžiau sudygsta, tampa apsaugotos nuo ligų.

Julė Jankauskienė

„Rasos” visada laukia Jūsų klausimų, todėl leidinyje tam paskyrėme net atskirą skiltį. Rašykite mums ir mes Jums skubiai padėsime. Patogiausiai tai padaryti el. paštu rasos@ukininkopatarejas.lt arba paprastu paštu: Gedimino 27, 44319 Kaunas.

image description Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.