Apie tujas, fuksijas, uoginius dumplūnus ir paukščių plunksnas dirvoje

„Eglučių viršūnių ir šoninių ūglių spygliai ruduoja, šakelės lūžinėja ir po to krinta. Kas joms pakenkė? Ką daryti?“

Nemačius eglių pažeidimo sunku diagnozuoti, dėl ko krinta jų spygliai. Jie gali kristi nuo sausros, pertręšus ar dėl ligų ir kenkėjų padarytos žalos.

Spygliakritis (sukėlėjas Lophodermium macrosporum (Hart.) Rhem.). Vasaros pradžioje, o kai kada ir rudenį 10–40 metų eglių antramečiai spygliai paruduoja, sudžiūsta, tačiau nenukrinta. Jau liepą apatinėje spyglių pusėje galima aptikti pailgų, juodų, iškilių, po 1–3 kiekvienoje gyslos pusėje ligos sukėlėjo grybo vaisiakūnių – apotecių. Ant rudenį ruduojančių spyglių apoteciai išsivysto tik kitą vasarą. Jų gali būti ant gyvų ir nukritusių spyglių. Profilaktiškai reikėtų nupurkšti fungicidais.

Eglių viršūnių džiūvimas (sukėlėjas Sirococcus conigenus (Pers.) P.F. Cannon & Minter). Liga pasireiškia dažniausiai ant jaunų augalų pavasarį arba vasaros pabaigoje. Pirmiausia spygliai ruduoja viršūnėje, o vėliau gali ruduoti, kristi ir nuo šoninių ūglių. Ant pažeistų spyglių atsiranda juodų vaisiakūnių – piknidžių. Nedidelius segančius augaliukus medelynuose dera išrauti ir sunaikinti, o didesnius medelius smarkiai išgenėti, paliekant tik sveikas šakutes. Profilaktiškai reikėtų nupurkšti fungicidais.

Netikrasis eglinis skydamaris (Physokermes piceae Schrank.). Jei lervos pažeidžia jaunus ūglius, jie auga silpnai arba visai neauga. Eglė susilpnėja, nelaiku krinta spygliai, džiūva šakutės, viršūnės arba visas medis. Sudaromos sąlygos parazitiniams grybams plisti, kurie per padarytas žaizdeles patenka į spyglius, pumpurus ir šakeles. Skydamariai kenkia įvairaus amžiaus medynuose, apninka net pirmametes eglutes. Profilaktiškai dera nupurkšti insekticidais.

Vilija Snieškienė

„Tujos išaugo iki 1,7 m, tačiau norėtųsi, kad jos ir augtų, ir tankėtų. Ar nukirpus tujų viršūnes krūmai sutankės, ar nesutriks augimas?“

Jei nukirpsite tujoms viršūnę, patrumpinkite ir apkarpykite šakas, kad kamienas gautų daugiau šviesos.

Paskui tujos pradės leisti daugiau ūglių ir krūmai sutankės. Paprastai tujų galima karpyti tiek viršų, tiek šonus, taip suformuojamas pageidaujamo aukščio ir pločio medelis arba gyvatvorė.

Pagrindinė tujų gyvatvorės priežiūra – jos genėjimas tik sausu ir giedru oru. Gyvatvorės turi būti genimos du kartus per metus: pavasarį ir vasarą (liepą–rugpjūtį). Jei nesuspėjama vasarą, galima genėti ir rugsėjį. Genėjimas vasarą paspartina ūglių augimą, dėl to neišretėja gyvatvorės apačia. Naujų ūglių augimą skatina ir reguliarus tręšimas, laistymas.

Labai dažnai dėl netinkamo genėjimo aukštose gyvatvorėse gerai auga tik viršutinė krūmų dalis, o apatinė dėl nepakankamo apšviestumo tarsi apmiršta. Tokioms gyvatvorėms būtina suteikti kūgio ar trapecijos formą, kad jų šoninių pusių nuožulnumas horizonto link būtų apie 70 laipsnių. Taip pat reikia išpjaustyti sausas ir ligotas šakas (iš karto sudeginkite), stambius mažai besišakojančius ūglius.

Jolanta Šabūnaitė

„Vasarą mano fuksija augo lauke, pasodinta į vazoną. Ar ji žiemotų kambaryje? Kaip prižiūrėti ir pasidauginti naujų augalų?“

Fuksijos, pasodintos į konteinerius, žiemoja vėsiose, 10–12 ^oC, šviesiose, bet nesaulėtose patalpose. Laistyti reikėtų saikingai, netręšti. Ramybės metu fuksija baigia žydėti, numeta daugelį lapų. Vasario pabaigoje–kovo pradžioje, kol nespėjo pasirodyti naujų ūglių, patrumpinkite senuosius stiebus, nes žiedus fuksijos krauna ant naujų. Nugenėtus augalus persodinkite į naujus vazonus su kompostine žeme ir perneškite į šiltesnę (18–20 ^oC), šviesią patalpą. Pradėkite gausiau laistyti ir papildomai tręšti. Nukirptų stiebų viršūninius ūglius įšaknydinkite durpiniame substrate.

Gitana Štukėnienė

„Rudenį kaimynai, iškratę iš senos pagalvės plunksnas, apkasė jas šiltnamyje. Jų įsitikinimu, tai ir gera trąša, ir žemei suteikia purumo. Bandžiau atsakymo ieškoti interneto platybėse, bet nepasisekė. Tad ir norėčiau paklausti, ar tikrai tos plunksnos naudingos?“

Paukščių plunksnas tikrai galima naudoti dirvai tręšti. Tai lėtai veikianti organinė trąša, turinti daug azoto, iki 12–15 proc. Dirvoje suirsta maždaug po 2–3 metų. Kad į dirvą greičiau patektų maisto medžiagų, plunksnas patartina susmulkinti ir sumaišyti su dirvožemiu. Susmulkintos plunksnos pagerina dirvos struktūrą, suteikia purumo, tinka ir kompostui. Ekologiniuose ūkiuose augalus tręšti rekomenduojama iš plunksnų pagamintais plunksnamilčiais. Taigi jūsų kaimynai visai teisūs.

Petras Basalykas

„Ar rugsėjo mėnesį dar reikia tręšti veją? Kokiu aukščiu pjauti žolę rudenį?“

Jei vasarą vejos netręšėte kompleksinėmis trąšomis, tuomet iki rugsėjo vidurio būtinai patręškite kompleksinėmis (N:P:K 8:20:30 ar 5:15:30) 3 kg/arui. Jei veja anksčiau buvo tręšta kompleksinėmis trąšomis, iki rugsėjo vidurio paskutinį kartą tręškite azoto trąšomis – amonio salietra (1–1,2 kg/a) arba karbamidu (1 kg/a). Veją pjaukite įprastiniu aukščiu – 3–3,5 cm.

Evaldas Klimas

„Šiemet pirmą kartą užsiauginau uoginių dumplūnių. Kuo vertingos jų uogos, kada rinkti derlių ir kaip laikyti vaisius?“

Uoginės dumplūnės: plaukuotoji (Physalis pubescens L.) ir peruvinė (Ph. peruviana L.) išaugina smulkius vaisius – uogas, sveriančias apie 3–9 g. Juose gausu sausųjų medžiagų (15–20 proc.), cukrų ir organinių rūgščių, gerinančių skonį. Uoginių dumplūnių vaisiai yra puikus provitamino A, C, B grupės vitaminų, fosforo ir geležies šaltinis. Juose, palyginti su kitais vaisiais, susikaupia dideli baltymų ir pektinų kiekiai, gausu β–karoteno (tokoferolių), flavonoidų ir fenolinių junginių, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu.

Ir peruvinių, ir plaukuotųjų dumplūnių uogoms nokstant taurelės neatsiskiria, todėl uoginių dumplūnių vaisius nuolat gaubia kartus ir nevalgomas apvalkėlis, saugantis nuo kenkėjų ar ligų ir nepageidaujamų oro sąlygų.

Vaisiai renkami vienodai sunokę, kas 2–3 savaites. Ilgiau laikyti geriausia juos skinti nesunokusius į nedideles medines ar plastikines dėžutes (iki 3 kg svorio) ir laikyti sausoje, vėsioje patalpoje,1–4 ^oC temperatūroje. Tokiomis sąlygomis vaisiai išsilaikys visą žiemą, o kambario temperatūroje – iki gruodžio. Sunokę vaisiai laikosi trumpiau, 1–4 ^oC temperatūroje, apie 1–2 mėnesius. Kad greičiau sunoktų, juos patartina palaikyti 25 ^oC temperatūroje. Kartkartėmis peržiūrėkite, kaip dėžutėse laikosi dumplūnės, prinokusias suvartokite, o pradėjusias gesti išrinkite ir išmeskite. Nedidelės šalnos nepavojingos, bet prieš rudenines reikia suspėti nuskinti, nes pašalę vaisiai praranda savo vertę, jų negalima ilgai laikyti.

Vėlyvą rudenį gėlynuose iš tolo akį traukia ir oranžinio raudonio, ypač dekoratyvios ir originalios, paprastosios dumplūnės (Physalis alkekengi L. var. franchetii (Mast.) Makino). Jų apyvaisių „širdyse“ yra po ryškiai oranžiniai raudoną, vyšnios dydžio uogą. Laiku nuskintos dumplūnių „širdys“ gražiai sudžiūva ir daug metų nekeičia nei formos, nei spalvos.

Ryškūs uogų taurėlapiai nuodingi, bet uogos prinokusios valgomos ir visai gardžios, turi visoms dumplūnėms būdingą aitroką prieskonį. Deja, galima paskanauti tik po kelias prisirpusias uogytes, ne daugiau, nes gali sudirginti skrandį, o žalios uogos, turinčios alkaloidų, yra nuodingos, jas vartoti maistui draudžiama.

Nijolė Maročkienė

Atsakymus užrašė Rūta ANTANAITIENĖ

„Rasos" visada laukia Jūsų klausimų, todėl leidinyje tam paskyrėme net atskirą skiltį. Rašykite mums ir mes Jums skubiai padėsime. Patogiausiai tai padaryti el. paštu rasos@ukininkopatarejas.lt arba paprastu paštu: Gedimino 27, 44319 Kaunas.

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.