Apribos dujų balionų naudojimą – užkraus dar vieną naštą

Pastarosiomis savaitėmis visuomenei be atvangos skiepijama mintis, kad bus griežtinami reikalavimai daugiabučiuose namuose naudojant buitinius suskystintų naftos dujų (SND) balionus. Tokia tvarka atsirado ne prieš dešimtmetį, kaip kai kas bando aiškinti. „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėms“, mažai besiskiriančioms nuo šiandieninių, tiek metų, kiek ir centralizuotam gamtinių dujų tiekimui, kuris Lietuvoje prasidėjo sovietmečiu. Taigi naudodamiesi sovietmečio taisyklėmis šiandieniniai politikai bando susikrauti sau politinį kapitalą, taip esą padarydami gyventojų gyvenimą saugesnį ir ramesnį. Tačiau ar uždraudus dujų balionus ir juos pakeitus, pavyzdžiui, elektra, iš tiesų bus saugiau?

Nieko nauja

Kažkada buvusio Kretingos dujų ūkio atsakinga darbuotoja Ieva Gedžiuvienė gerai prisimena, kad lygiai tokie pat ribojimai buvo ir pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais, ir net sovietmečiu, kai Kretingoje buvo pradėti tiesti gamtinių dujų vamzdynai.

„Ir sovietiniais laikais galiojo tos pačios taisyklės – niekas jų esmės nėra pakeitęs. Prie visų daugiabučių namų, aukštesnių kaip 2 aukštų, kaime taip pat, statydavo požeminius skystų dujų rezervuarus. Buvo tokių ir visuose miesto mikrorajonuose. Pradėjus vesti gamtinių dujų vamzdynus, rezervuarus naikinome, o naudoti dujų balionus tokiuose namuose buvo draudžiama. Tas reikalavimas pirmiausia susijęs su sprogimo pavojumi. Tačiau buvo dar vienas dalykas. Anais laikais tokius balionus po butus išnešiodavo vežėjai, kurie patys tuos balionus ir keisdavo. Užtempti sunkiai sveriantį balioną į aukštai esantį butą nebūtų lengva, ne kiekvienas vyras tai pajėgtų. Be to, anais laikais buvo ir tokių laiptinių, kuriomis su balionu ant pečių vos pavykdavo išsisukinėti, už turėklų ir sienų kliūdavo baliono ventilis ir šį įrenginį gadindavo. Tos priežastys ir lėmė, kad trijų aukštų ir aukštesniuose namuose jie buvo draudžiami“, – pasakojo I. Gedžiuvienė.

Tad ir šiandieninėse taisyklėse nieko nauja nesugalvota.

Balionų pilni daugiabučiai

Nepaisant to, SND balionų daugiabučiuose šiais laikais netrūksta. Po atliktų patikrinimų daroma prielaida, kad tokių butų šalyje gali būti net 20 tūkst. Kaip vis dėlto atsitiko, kad net dujofikuotuose miestuose rezervuarus pakeitė ne gamtinės dujos, o paprasčiausi balionai?

„Visa tai dėl privatizavimo grimasų. Daugiabučiuose, ypač bendrabučio tipo, gamtinių dujų nepageidaujantys gyventojai tuos rezervuarus būtų turėję išsipirkti, išlaidas dalindamiesi lygiomis dalimis. Ne visi to norėjo, todėl rezervuarus panaikino. Dažname name visada atsiranda gudruolis, kuris pirmas atsiveža balioną, o iš paskos ir kiti. Ne paslaptis, kad suskystintos dujos yra pats pigiausias kuras maistui ruošti. Tie, kurie įsirengė elektrinius prietaisus, greitai pamatė, kiek tai kainuoja. Atėjus nepriklausomybei, „Lietuvos dujos“ pradėjo naikintis, sumenko kontrolė, niekas nebetikrino ir balionų daugiabučiuose. Viskas buvo palikta paties žmogaus atsakomybei. O juk anksčiau dujų balionai būdavo nuolat tikrinami, atliekami bandymai, dedami įspaudai su kito patikrinimo data. Seni balionai apyvartoje tebėra ir šiandien“, – aiškino ŪP pašnekovė.

Sugrįžo prie senų tiesų

Praėjus trims dešimtmečiams, šalies valdžia sugrįžta prie senų taisyklių, pateikdama jas kaip naujas ir visuomenei saugias idėjas.

ŪP korespondentas kreipėsi į Energetikos ministeriją, norėdamas išsiaiškinti, kodėl būtent dabar susirūpinta SND balionų pašalinimu iš daugiabučių namų, nors tokios taisyklės egzistuoja dešimtmečius.

„Energetikos sistemų sauga yra vienas iš Vyriausybės prioritetų. 2018 m. buvo inicijuoti dalies daugiabučių patikrinimai, kuriuos atliko Valstybinė energetikos inspekcija su savivaldybių administracijomis ir daugiabučių namų valdytojais. Nustatyta, kad net 74 proc. patikrintų butų, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra naudojami dujų balionai. Pagal atliktą pirminį patikrinimą, balionų naudojimo daugiabučiuose mastas didžiausias yra Tauragės, Raseinių, Kauno rajonų savivaldybėse. Atsižvelgiant į tai buvo parengtas SND balionų, naudojamų daugiabučiuose namuose, pakeitimo 2019–2022 m. veiksmų planas, kuris šiuo metu derinamas su visomis suinteresuotomis pusėmis. Klausimas socialiai jautrus, todėl reikia plačios diskusijos ir visų pusių, ypač savivaldybių, įsitraukimo, kad ši problema būtų išspręsta. Pažymėtina ir tai, kad padėti gyventojams pereiti nuo dujų balionų prie kitų alternatyvų numatoma panaudoti savivaldybių biudžeto, gamtinių dujų ar elektros energetikos įmonių, Europos Sąjungos ar kitų fondų lėšas“, – atsakė energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Paklausta, kodėl būtent SND balionai kelia didžiausią pavojų, A. Vernickaitė teigė, kad dėl jų eksploatavimo daugiabučiuose namuose kyla pavojus dideliam žmonių skaičiui vienu metu.

„Draudimas įrengti SND balionų įrenginius daugiabučiuose namuose, aukštesniuose nei 2 aukštai, yra pagrįstas gyventojų saugumu, nes įvykus nelaimingam atsitikimui, grėsmė kyla dideliam gyventojų skaičiui vienu metu. Tokį draudimą lemia ir balionų eksploatavimą bei pašalinimą iš daugiaaukščio namo grėsmės atveju sunkinančios sąlygos. Individualiuose namuose SND balionus naudoti leidžiama, jų gyventojai turi daug pasirinkimų, kokią energiją naudoti. Individualiuose namuose kyla mažesnės rizikos dėl balionų eksploatacijos, lengviau pašalinti pavojaus šaltinį (dujų balioną), individualiame name daug mažiau gyventojų ir kita“, – teigia ministro patarėja.

Taisyklės nuo kvailių neapsaugos

Nėra abejonių, kad didžiausi dujų keliami pavojai – gaisras, sprogimas arba apsinuodijimas. Tačiau lygiai tokį patį pavojų kelia ir iš dujotiekio atkeliaujančios gamtinės dujos. Galėtume prisiminti vieną itin skaudų praėjusių metų pabaigos įvykį Rusijoje – Magnitogorske, sprogus, kaip manoma, iš vamzdyno arba netvarkingo dujų prietaiso besiveržiančioms dujoms, sugriuvo 10 aukštų namo laiptinė, griuvėsiuose palaidodama keturias dešimtis žmonių.

Niekas neapsaugos ir nuo piktavališkos pačių žmonių veiklos. Mūsų kalbinta I. Gedžiuvienė prisiminė maždaug dviejų dešimtmečių senumo įvykį, kaip su žmona susipykęs individualaus gyvenamojo namo šeimininkas bandė nusižudyti, sprogdindamas savo būstą.

„Kambaryje ant bufetuko jis padėjo degančią žvakę, atsuko dujinės viryklės rankenėles ir dar vieno dujų baliono ventilį, o pats atsigulė ir ėmė laukti mirties. Kai dujų prisikaupė tiek, kad jau pasiekė žvakės liepsnelę, jos sprogo. Tačiau viskas baigėsi ne taip, kaip tikėjosi sumanytojas – jis pats menkai nukentėjo, o namo sienos gerokai suskilinėjo“, – kuriozišką atsitikimą Kretingoje prisiminė I. Gedžiuvienė.

Mintis susisprogdinti ar susideginti gali kilti ir daugiabučio namo gyventojui, panorusiam tam panaudoti gamtinių dujų vamzdį. Nors fizinės gamtinių dujų ir suskystintų naftos dujų savybės skiriasi, degti ir sprogti sėkmingai gali tiek vienos, tiek kitos.

Stebisi – elektra nėra saugiau

Eikime dar toliau. Šiais laikais gyvenamieji būstai ir kitos paskirties pastatai kaip niekuo kitu aprūpinti elektra. Ar ši energijos rūšis daugiabučiame name kelia mažesnį pavojų? Juk gaisras bute gali kilti ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos, sugedusio prietaiso ir panašių priežasčių.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė pateikė statistinių duomenų apie pagrindines gaisrų priežastis, ir tai tikrai ne dujos.

„2017 m. Klaipėdos apskrityje kilo 1043 gaisrai, iš jų 91 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, instaliacijos gedimų. Dėl dujų prietaisų eksploatavimo pažeidimų gaisrų neužfiksuota. Tais metais Skuodo r. fiksuoti 2 incidentai individualiuose gyvenamuosiuose namuose – sprogo buitiniai dujų balionai, vienas žmogus žuvo. 23 kartus vykta į pagalbą dujų tarnybai, pranešus apie jaučiamą dujų kvapą patalpose arba paprašius užsukti dujų balioną dėl įtarimų sugedus prietaisams. Pernai apskrityje taip pat kilo daugiau nei tūkstantis gaisrų – 98 iš jų dėl elektros instaliacijos gedimų ir nė vieno dėl dujų prietaisų. Ne gyvenamajame sektoriuje būta dujų nuotėkio, 19 kartų vykta į pagalbą dujų tarnybai“, – informavo A. Maslauskienė.

Tokius štai dėl dujų balionų kylančius „pavojus“ užsimojusi šalinti Energetikos ministerija, ir jei ši kampanija skinsis kelią toliau, nepasiturintys miestų ir kaimų gyventojai patirs didelių nepatogumų bei išlaidų.

Kuo tai gresia vartotojui?

Energetikos ministro patarėjos klausėme, kokia tikimybė, kad artimiausioje ateityje į kaimus ir mažus miestelius bus atvestos gamtinės dujos. „Reikėtų įvertinti gamtinių dujų tinklo išvystymą. Nutolusiems nuo dujotiekio vartotojams išeitis galėtų būti mažos apimties suskystintų gamtinių dujų įrenginių įrengimas. Kitas sprendimas – užtikrinti pakankamą elektros energijos galią maistui ruošti“, – sako A. Vernickaitė.

Tad realiai sugrįžtame prie to, kas, žvelgiant iš valdžios pozicijų, lengviausia – gyventojai savo lėšomis pasididina buto elektros įvado energijos galią, nusiperka elektros prietaisus maistui gaminti. Kiek tai galėtų kainuoti vienai šeimai?

Kadangi nelikę valstybinių elektros instaliaciją įrenginėjančių įmonių, skelbimų portaluose suradome privačių bendrovių skelbimų. Pasiteiravus aiškėja, kad norint seną mažos galios įvadą perdaryti į turintį pakankamos galios ir tinkantį įvairiems elektros prietaisams maitinti, reikės mažiausiai 300 Eur. Suma galbūt ir nedidelė, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad po tokio remonto bute liks skylių, plyšių sienose, visa tai reikės paslėpti, kitaip sakant, neplanuotai remontuoti visą arba dalį buto.

Kitas žingsnis – naujos įrangos įsigijimas, nes dujinės viryklės ar orkaitės nė norėdamas neįjungsi į elektros tinklą. Čia kainos yra pačios įvairiausios. Šiuos du prietaisus galbūt galima įsigyti ir už 300 Eur, bet žmogus juk visada norės patikimo, patogaus ir gražiai atrodančio prietaiso. Tada gali kainuoti ir du, ir tris kartus brangiau.

Na, pagaliau ir svarbiausioji, visam gyvenimui uždedama našta – brangiau mokėti už pačią energiją. Dujų baliono šeimininkas, norėdamas išnaudotą balioną pasikeisti į užpildytą, pagal šiandienines kainas sumoka 17 Eur ir gali ruošti su juo maistą kelis mėnesius. Energetikos ministerijai nusiuntėme klausimą ir apie tai, kaip pigiau gaminti maistą – dujomis ar elektra? Atsakymą į tai A. Vernickaitė nutylėjo.

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas