Ar 90 iš 100 lazerių pasaulio mokslo tyrimams sukuria prasigėrę lietuviai?

Daugiau nei du dešimtmečius Lietuva stengiasi ir įvairiais būdais bando pasauliui pranešti apie save: stodami į Europos Sąjungą visiems žadėjome cepelinų su spirgais, vėliau pasiskelbėme drąsia šalimi, kurios sostinės meras tanku sutraiškė ne vietoje stovintį automobilį. Kaip pažiūrėsi – jeigu su humoru, tai pasaulio dėmesį tikrai atkreipėme, bet jeigu rimčiau – nieko gero. Per 25 metus iš šalies biudžeto paklojome šimtus milijonų Lietuvos įvaizdžiui pasaulio akyse gerinti, sutvėrėme nevieną to siekiančią komisiją, skelbėme konkursus valstybės reklaminiam ženklui sukurti…
Šalys, rimtai besirūpinančios savo įvaizdžiu, pateikia pasauliui informaciją apie išsaugotas savo tautines tradicijas, kultūrą, ekonomikos ir politikos privalumus, bando sudominti unikaliomis vertybėmis ir taip stengiasi įsitvirtinti tarptautiniame gyvenime, sulaukti pasaulio visuomenės pripažinimo, pritarimo ar paramos sprendžiant valstybei aktualius klausimus.
Tad „Ūkininko patarėjas“ klausia: „Ar sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga turėtų prisiimti atsakomybę už Lietuvos įvaizdžio sumenkinimą paskelbiant jos gyventojus pasaulyje didžiausių girtuoklių tauta?“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš­čionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius LANDSBERGIS: „Ne pirmą kartą susiduriame su sveikatos apsaugos ministro, galima sakyti, sukčiavimo atveju. Jis buvo vienas tų, kurio Seimo nario kortele kitas žmogus bandė registruotis diskusijai. Ministras Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) teikė klaidinančius duomenis dėl alkoholio suvartojimo šalyje, kyla klausimas ir dėl jo viceministrės, nedeklaravusios giminystės ryšių su vaistų tiekėjų kompanijos atstovu. Taigi matome tikrai nesąžiningo veikimo pavyzdžius. Ar galima tikėti, kad toks žmogus ateityje priims teisingus ir sąžiningus sprendimus? Manau, kad kyla grėsmė nepasitikėti visais kitais būsimais sveikatos ministro veiksmais. Sveikatos ministro elgesys diskredituoja visos Vyriausybės veiklą ir griauna pasitikėjimą ja. Taip pat išties menkinamas bendras šalies įvaizdis. Gal kol kas vadinamoji raudonoji linija dar neperžengta, kai sveikatos apsaugos ministras turėtų trauktis, bet akivaizdaus nesąžiningumo atvejai nei garbės, nei autoriteto neprideda.
Praėjusią savaitę registravome teisės aktą dėl atsakomybės už sukčiavimo atvejus ir aiškiai matėme, kaip „valstiečių“ atstovai visomis išgalėmis priešinosi ir stengėsi, kad toks aktas iš viso nebūtų net registruojamas svarstyti. Matyt, jiems be galo sunku pripažinti, kad kartais elgiasi nesąžiningai, ką kalbėti apie atsiprašymą ir atsakomybės prisiėmimą. O kad valdantieji pripažintų padarę klaidų ir už jas atsiprašytų – o tai padaryti tikrai derėtų, – matyt, tikėtis neverta.“
VšĮ „Versli Lietuva“ Komunikacijos skyriaus vadovė Rasa BAGDONIENĖ: „Kiekvienas esa­me atsakingas, kokį šalies įvaizdį kuriame. Mes esame agentūra, padedanti kurtis jaunam verslui, o brandžiam – plėstis ir eksportuoti. Matome, kiek daug verslas kasdien kuria sėkmės, drąsos, inovacijų istorijų, ir reikia jas aktyviai ir aistringai pasakoti pasauliui. Netrukus prasidės pasaulinė lazerių paroda Miunchene, kurioje Lietuvos įmonių net nereikia pristatyti: 90 iš 100 pasaulio universitetų renkasi mūsų lazerius mokslo tyrimams. Prieš savaitę grįžome iš Tokijo tekstilės ir dizaino parodos – Lietuvos įmonės stebina ir džiugina visko mačiusius japonus. Lietuvos dizaineriai, vaikiškų drabužių gamintojai netrukus susitiks su Prancūzijos reikliais pirkėjais Paryžiuje vyksiančioje parodoje „Playtime Paris 2017“. Ką apie Lietuvą sakys parodos lankytojai iš viso pasaulio? „Tai nerealiai kūrybinga šalis, nes sugeba sukurti marškinėlius, ant kurių vaikas, naudodamasis aplikacija, sukuria savo spalvą.“ Tik pagalvokime, kiek mūsų verslo susitikimų, pokalbių pasaulyje vyksta šią akimirką, ir visi jie apie Lietuvą, nes partneriams ir klientams siūlome produktus, paslaugas, idėjas, kurios gimsta Lietuvoje.
Šiomis dienomis vyksta inten­syvūs susitikimai JAV su gyvybės mokslo atstovais vokiečiais, ja­ponais. Visi veržiasi į „Life Science Baltic2018“ forumą, kuris Vilnių daro gyvybės mokslų ir verslo centru visoje Vidurio Europoje.
Tai tik keli šių dienų pavyzdžiai, rodantys, jog esame žinomi, pripažinti, vertinami, įdomūs, užsienio kolegos nori būti mūsų part­neriais. Įvaizdis neatsiejamas nuo turinio. Mūsų komandos akimis, tai, ką gamina, kokias paslaugas teikia Lietuvos verslas, net pats smulkiausias, yra stiprus ir vertingas Lietuvos įvaizdžio turinys, kurio negali užgožti jokie manipuliavimai skaičiais, net ir iš ministro kabineto. Drąsiau ir su pasitikėjimu kalbėkime pasauliui apie save, mes juk ir esame Lietuva.“
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas ŽABALIŪNAS: „Sveikatos apsaugos ministro akibrokštas ne tik kaimo, bet ir visos Lietuvos turizmo sektoriui yra labai skaudus. Šiais metais svečių iš Europos šalių ir net Amerikos vienas pirmųjų klausimų, ar lietuviai tikrai išgeria daugiausiai alkoholio pasaulyje. Atvirai sakau, neturiu kur dingti iš gėdos, nes kitas svečių klausimas, kur slepiame tuos girtuoklius, – juk nei miestuose, nei kaimuose nematyti masiškai besivoliojančių girtų žmonių. Mums lieka gūžčioti pečiais ir aiškinti, kad kažkas kažką pagal niekam nežinomą metodiką paskelbė.
Lietuvos gyventojų likę apie 2,5 mln. ir antrą tiek šalį aplanko turistų, vien pernai jų sulaukėme 2,7 mln. Kai žmonės atostogauja, sau leidžia daugiau, vadinasi, jie savaitę viešėdami Lietuvoje, pvz., alaus, išgeria keletą bokalų, nors įprastai jo gal iš viso negeria. Taigi turistų Lietuvoje suvartotas alkoholis pateko į oficialią PSO pateiktą statistiką. Mūsų Statistikos departamentas taip pat neeliminuoja užsienio turistų Lietuvoje išgerto alkoholio iš bendros statistikos. Mes, turizmo sektoriaus atstovai, šį klausimą keliame jau seniai, dar prieš 18 litrų alkoholio kiekvienam lietuviui skandalą. Metai po metų kalbame, kad alkoholio suvartojimo skaičiavimo metodika yra ydinga, klaidinanti.
Manau, kad savo šalį gerbiantis pilietis, juolab valdžios atstovas, kuris skelbiasi besirūpinantis visų sveikata bei gerove, taigi ir bendru įvaizdžiu, turėtų atsižvelgti į tai, kaip Lietuva pristatoma pasauliui. O pripažinti klydus, net ir siekiant pačių kilniausių tikslų, kad ir kas jis būtų – ministras, ekspertas ar eilinis žmogus, būtų bent jau garbinga.
Jau daug iečių sulaužyta kalbant apie alkoholizmo problemos sprendimus, apie valdžios komunikaciją, apie netikslius skaičius, kas už tai atsakingas ir t. t. Tačiau viena aišku – ši istorija jau dabar yra viena iš garsiausių. Kalbant apie žinią, kurią ne ministras, o mes visi pasiuntėme pasauliui, turime visų pirma suprasti, kur prasideda pasaulis. Už mūsų namo sienos? Gimtinės sienos? O gal visai kitame pasaulio krašte? Man mano pasaulis prasideda nuo mano kiemo, nuo manęs paties. Plačiai nuskambėję vadinamieji sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos duomenys apie tai, kad esame daugiausiai gerianti tauta pasaulyje, palietė, tikiu, kiek­vieną iš mūsų. Tad ne taip svarbu, kokią žinią apie mus išgirdo Meksikos gyventojai, svarbiau, kokią žinią mes išgirdome apie save. Žinoma, žinutė pasauliui yra neigiama, bet ji dar neigiamesnė mums patiems.“
„Nova media“ ryšių su visuomene konsultantas Arijus KATAUSKAS: „Pažiūrėkime į situaciją paprastai. Kas gi įvyko? Trumpai tariant, staiga paaiškėjo, kad gniuždantys Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys nėra tikslūs. Kodėl tai svarbu? Nes mes dabar jau svarstome, kad gal ir tie „naujieji“ skaičiai nėra tikslūs? Gal net ir alkoholizmo problema nėra jau tokia didelė? Trumpai tariant, kuo dabar mums tikėti ir pasitikėti? Štai čia ir yra didžiausia A. Verygos ir jo komandos „puikiai valdomos komunikacijos“ žala. O dar viena „gera žinia“ yra ta, kad mes kiek netikėtai įgyvendinome Lietuvos įvaizdžio formavimo strategiją – Pasaulio sveikatos organizacija, o ne koks nors niekam nežinomas veikėjas pasakė, kad lietuviai išgeria daugiausia. Kiek pasaulyje žmonių tai išgirdo, perskaitė, dabar sunku suskaičiuoti – mes nežinome, tačiau būtų naivu tikėtis, kad niekas…
Tikiu, kad daugelis iš mūsų pasijuto sugėdinti dėl tokių duomenų prieš kitataučius savo draugus ar buvo pajuokti, kad tuojau gyvensime šalyje, kurioje sekmadieniais po penkioliktos valandos vyno butelį turėsime slėpti po didžiausiais skvernais.
Buvo mažų mažiausiai naivu tikėti, kad, paskelbus mus alkoholikų šalimi, tauta praleis šią žinią pro savo ausis ir į ją nesigilins. Kai kalbame apie alkoholizmą ir XXI a., kur yra be galo daug informacijos šaltinių, kai reikšti savo nuomonę, poziciją nėra jau taip baisu, nekelti klausimų, yra, sutikite, kvaila. Tauta greit susigaudė, kad A. Veryga, tapęs kovos su alkoholiu simboliu, tikriausiai gerokai perlenkė lazdą, o gavus visai kitus statistinius duomenis piliečių pasitikėjimas „kovotoju“ subliuško. Negalime kalti prie kryžiaus ir kaltinti vieno A. Verygos, tikriausiai sutiksite, kad už jo nugaros stovi dar keliasdešimt suinteresuotų žmonių. Bet prisėmęs didžiojo etmono vaidmenį, jis prarado mūsų pasitikėjimą. Visuomenė pagavo „kovotojus“ sakant netiesą.
Daugeliui mūsų alkoholizmas – tai žmonės kaimuose, kurie savo dienos be bambalinio alaus neįsivaizduoja jau daugelį metų. Mes neužmerkiame akių prieš smurtą, jaunimo girtumą, bet kova prieš alkoholio vartojimą pavirto iškreipta kova prieš saviraiškos laisvę. Prieš dvejus metus atsisakiau alkoholio, bet kai supratau, kaip yra manipuliuojama mumis, pats užsimaniau taurės vyno, kuri praneštų apie mano maištą prieš valdžią, kuri man meluoja, bando drausti būti savimi, bet visiškai nekovoja su tikrosiomis problemomis.
Jei mūsų sveikatos apsaugos ministras norėtų išgirsti mano patarimą, pasiūlyčiau jam atsiprašyti savo šalies gyventojų. Neatsakingas elgesys su duomenimis, komunikacija, manymas, kad „tai – netikslumas“ įklampino ministrą, bet nuoširdūs žodžiai „atsiprašau, aš suklydau“ dar leistų susodinti visus prie vieno stalo su vandens stiklinėmis rankose ir idėjomis galvose.“

Parengė „ŪP“ korespondentė
Elena RINKEVIČIENĖ
P. S. Kaip ir reikėjo tikėtis, nei sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, nei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai į „ŪP“ klausimą atsakyti nerado galimybės.