Ar dangus išgirs pieno gamintojų aimanas?

Praėjusią savaitę keli šimtai Europos šalių pieno gamintojų Vatikane susitiko su Popiežiumi Pranciškumi. Šv. Petro aikštėje Europos pieno tarybos prezidentas vokietis Romualdas Schaberis pasaulio katalikų bažnyčios vadovui įteikė pieno gamintojų peticiją ir paprašė padėti maldomis. Europos pieno gamintojų gretose buvo ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

Europos šalių pieno ūkių šeimininkus dangaus pagalbos šauktis paskatino tragiška situa­cija sektoriuje. Nuo 2014 m. rugpjūčio, Rusijai paskelbus maisto produktų embargą, o 2015 m. balandį Europos Sąjungai atsisakius ilgus metus galiojusio pieno rinkos reguliavimo kvotomis, ES pieno sektorius paniro į visišką chaosą. Kuo toliau, tuo labiau krintančios, niekaip dugno nepasiekiančios žaliavinio pieno supirkimo kainos stumia neviltin paskutinius kant­rybės lašus praradusius pieno gamintojus. Ieškoję teisybės visose įmanomose nacionalinės ir ES valdžios institucijose, neapsikentę pieno gamintojai žengė dar vieną žingsnį: sausio 27 d. 140 Europos pieno tarybos narių Vatikane susitiko su Popiežiumi bei paprašė jo paramos. Pieno gamintojai iš visos Europos – nuo Prancūzijos iki Lietuvos – atkeliavo į Romą, ieškodami palaiminimo sau, savo šeimoms ir savo sektoriui. Nuo 2015 m. balandžio Europos pieno tarybai priklauso ir Lietuvos pieno gamintojų asociacija, vadovaujama J. Vilionio. Komentuodamas susitikimą Vatikane, Europos pieno tarybos prezidentas R. Schaberis kalbėjo: „Popiežius su pieno gamintojais kalbasi iš širdies. Mes gyvename vadovaudamiesi tokiomis vertybėmis kaip nuolankumas, tvarumas ir pagarba tam, ką gauname iš gamtos. Popiežiaus Pranciškaus palaiminimas mums labai daug reiškia, jis sustiprina mus siekiant savo tikslų.“ 2015 m. gruodį, atverdamas Šv. Petro bazilikos šventuosius vartus, kurie buvo užrakinti 15 metų, Popiežius Pranciškus kalbėjo: „Atverkite man teisingumo vartus.“ Pieno gamintojai taip pat ieško teisingumo. Tai pirmoji ir silpniausia grandis pieno gamybos grandinėje, turinti teisę kovoti už savo išlikimą, ilgą laiką besitęsiant žemų pieno supirkimo kainų periodui. Dėl politiškai sukelto produkcijos perviršio visoje Europoje pieno kainos sumažėjo 30–40 proc. ir šiuo metu vidutiniškai siekia 25 centus už litrą (Lietuvoje šiuo metu vidutiniškai mokama vos 17,5 cento už litrą bazinių rodik­lių pieno), nors gamybos kaštai viršija 40 centų. Kita vertus, prekybininkai ir perdirbėjai generuoja pelnus. Europos pieno gamintojai šiuo metu yra ypač sudėtingoje situacijoje. Politikai ignoruoja kritinę situaciją sektoriuje, tačiau jie privalo skubiai įgyvendinti Europos pieno tarybos siūlomą rinkos reguliavimo programą. Tik tokiu atveju pieno gamintojai galės pragyventi iš savo veiklos. Susitikime su Popiežiumi dalyvavęs LPGA vadovas J. Vilionis, komentuodamas šio neįprasto vizito tikslą, kalbėjo: „Į visas įmanomas institucijas Vilniuje ir Briuselyje kreipėmės – niekas mūsų problemų negirdi. Kiek įstatymų bekurtume, kokias naujas taisykles beišgalvotume, kiek auditų perdirbimo įmonėse beatliktume, vis viena pieno gamintojas lieka labiausiai nukentėjęs. Jo sąskaita nurašomi visi pieno perdirbėjų nuostoliai. Valdininkai, politikai mūsų bėdų negirdi, verslininkai negirdi, niekam mes neįdomūs. Gal dangus išgirs?“ Statistika rodo, kad, palyginti su 2014 m., per 2015 m. Lietuvoje žaliavinį pieną perdirbti pardavę pieno gamintojai negavo beveik 100 mln. Eur (2013 m. Lietuvoje perdirbti supirkta 1 338,6 tūkst. t žaliavinio pieno už 423,6 mln. Eur, 2014 m. atitinkamai 1 434,4 tūkst. t už 401,8 mln. Eur, 2015 m. – 1 437,69 tūkst. t už 308,7 mln. Eur). Europos Komisijos bei nacionalinės kompensacijos atlygino ūkininkams vos dalį šių nuostolių. Per paskutinius šešis mėnesius karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 16 tūkst.

„ŪP“ informacija Redakcijos nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.