Ar naujasis Tręšiamųjų produktų įstatymas sureguliuos trąšų rinką?

Į Lietuvą nuo gegužės trąšos ir jų produktai bus importuojami pagal naują tvarką, kurią Seimas patvirtino sausio 11 d. Po audringų debatų žemdirbių ir pramonininkų bei politikų auditorijose galutinė Tręšiamųjų produktų įstatymo redakcija gauta sujungus du projektus: vieną iš jų parengė Ūkio ministerija, kitą – Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazys Starkevičius ir jo kolega Edmundas Pupinis. Europos Sąjungos (ES) reglamentas nustato pareigas valstybėms narėms kontroliuoti savo teritorijas ir rinkas. Apie 70 proc. Lietuvoje sunaudojamų trąšų sudaro įvežtinės iš trečiųjų šalių. Daugeliui smulkiųjų ir vidutinių ūkių šeimininkų sudėtinga nustatyti, ar jų įsigytos trąšos įvežtos legaliai ar nelegaliai. Pardavėjas sąskaitą išrašė, nurodė visus savo rekvizitus. Viešai žinoma, kad įvairios trąšos iš trečiųjų šalių tranzitu įvežamos į Lietuvą ir toliau patenka (yra reeksportuojamos) į bendrą ekonominę ES erdvę, kurioje pasklinda. Lietuva neturėjo prieigos prie teisinio trąšų rinkos reguliavimo ir stebėsenos sistemos. Europos Parlamento patvirtintas 2003 metų trąšų reglamentas nurodo, kad trąšų patekimo į rinką dokumentai turi būti saugomi ne mažiau kaip trejus metus. Lietuvoje yra dokumentai, tačiau faktinio jų patikrinimo, stebėsenos niekas neatliko, nes muitinės laboratorijos nebuvo ir nėra akredituotos. Šalyje žinomos 29 laboratorijos, kuriose gali būti nustatoma trąšų kokybė, tačiau Briuselio tokios žinios nėra pasiekusios. Viešojoje erdvėje sklando įtarimų, kad maždaug du trečdaliai šalyje naudojamų trąšų sudaro šešėlinę rinką. Kadangi trečiųjų šalių produktams taikomi antidempingo muitai, nėra paneigta, kad tose šalyse yra specialiai sukurtų trąšų rūšių, leidžiančių apeiti trąšų reglamentą ir išvengti ES antidempingo muitų. Žemdirbiai abejoja, ar naujasis įstatymas išspręs šią problemą. Šiandien savo pašnekovų klausiame: ar naujasis Lietuvos Respublikos pateiktų ir tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymas sureguliuos trąšų rinką?

Kazys STARKEVIČIUS, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas: „Įstatyme numatyta, kad į Lietuvos rinką galės patekti tik tam tikrus kokybės reikalavimus atitinkančios ne ES pagamintos trąšos, kurios bus įtrauktos į Identifikavimo sąrašą. Pastarąjį tvirtins žemės ūkio ministras. Verslui, kuris prašys trąšas įtraukti į tokį sąrašą, reikės pateikti dokumentus, įrodančius, kad bent trejus metus iš eilės atliekami tyrimai patvirtina teigiamą trąšų įtaką augalų mitybai, fiziniams, cheminiams, biologiniams dirvožemio rodikliams, o pagal numatomą naudoti paskirtį nekelia pavojaus žmonių ir gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Trąšų platintojai privalės užtikrinti, kad prie trąšų produktų būtų pridedami dokumentai, kuriuose būtų nurodyta, jog trąšos įrašytos į Identifikavimo sąrašą. Be to, numatytos didelės baudos už neteisėtai į Lietuvą įvežtas ir iš prekybos nepašalintas trąšas. Baudas bus galima skirti ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo, o tęstinio pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tikėtina, kad dėl naujos trąšų įvežimo į Lietuvą tvarkos sumažės kontrabanda. Praėjusioje Seimo kadencijoje panašus įstatymas buvo priimtas ir po to atšauktas, nes nebuvo suderintas su Europos Komisija, neatitiko ES konkurencijos ir laisvo prekių judėjimo reikalavimų. Vietoj jo 2015 m. gegužę žemės ūkio ministras reglamentavo trąšų saugojimą ir apskaitą, tačiau ir šis įsakymas 2017 m. balandį buvo atšauktas. Opozicija siūlė Seime steigti specialią komisiją, kuri išsiaiškintų su visu tuo susijusius reikalus, bet Seimas tam nepritarė.“
Aušrys MACIJAUSKAS, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas: „Įstatymo rengėjai (Ūkio ministerija) ilgai nematė reikalo derinti projektą su žemdirbiais. Pagrindinė įstatymo rengimo intencija buvo stiprinti kontrolę iš trečiųjų šalių įvežamoms trąšoms. Mes siūlėme, kad trąšų naudojimas ir naudotojas apskritai būtų išbraukti iš įstatymo. Reikia tikrinti gamybą ir importą iš trečiųjų šalių. Į kai kurias žemdirbių pastabas buvo atsižvelgta, kai kurių nelogiškų nuostatų atsisakyta. Liko abejonė, ar gamintojų ir importuotojų kontrolė bus užtikrinta, nes nėra kam tokį uždavinį įgyvendinti. Oficialiai patvirtintos, ES akredituotos valstybinės trąšų laboratorijos Lietuvoje nėra ir nenumatoma steigti, tokią funkciją deleguojant privačiam verslui. Mes siūlėme iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų kontrolę vykdyti pasienyje, bet ne ūkininko ūkyje. Įstatyme liko tik ūkininko kontrolė. Kaip jis gali prisiimti atsakomybę už nelegalias trąšas, jeigu jas pirko iš legaliai Lietuvoje veikiančios įmonės, kuri jas įsivežė taip pat legaliai? Numatyta bauda ūkininkui siektų iki tūkstančio eurų (pradiniame įstatymo variante siūlyta bauda siekė 50 proc. įsigytų trąšų kainos). Visi trąšų naudojimo reglamentavimai bus tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu. Tręšiamųjų produktų sąrašas kol kas dar tik kuriamas. Įstatymo projekte siūlėme keisti teisės akto pavadinimą į Mineralinių trąšų tiekimo rinkai įstatymą. Dabar mes (ūkininkai) plūduriuosime neapibrėžtumo okeane. Pertekliniu vadinčiau ir patį teisės aktą. Visų ES šalių žemdirbiams galioja tos pačios ES reglamento nuostatos, kurios beveik be korekcijų perkeltos į naująjį Tręšiamųjų produktų įstatymą. Muitinės departamento atstovų teiginiai, kad iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų sudėtį ir kokybę galima patikrinti privačiose laboratorijose, ūkininkams kelia pagrįstų abejonių.“

Jonas LISAUSKAS, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkos skyriaus vedėjas: „Lietuvoje iki šiol buvo taikomi tik bendrieji tręšiamųjų produktų saugos reikalavimai. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas to neužtikrino. Naujasis teisės aktas darys įtaką trąšų patekimo į mūsų šalį iš trečiųjų šalių procesams, jų cirkuliacijai vidaus rinkoje ir eksportui. ES teisės aktai reglamentuoja trąšų kokybę ir jų ženklinimą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas leidžia valstybei ES narei turėti nacionalinį reglamentą. Įstatymo projektas buvo parengtas pagal naują Europos Tręšiamųjų produktų reglamento projektą, kuris yra suderintas su ES šalimis narėmis. Lietuva atsižvelgė ir į senąjį reglamentą, ir į naujojo projektą. Atsižvelgta ir į įstatymus, galiojančius Lenkijoje ir Vokietijoje. Kol nebuvo trąšų rinkos reglamentavimo, ministerija neturėjo statistinių duomenų, kiek į Lietuvą patenka nekokybiškų trąšų. Ministerija visada pasisakė už trąšų kokybės reglamentą, nes tikrai gali į rinką patekti trąšų, kenkiančių ir aplinkai, ir gruntui, ir augalams, ir galų gale žmogui per maisto produktus. Kai neturima informacijos apie naudojamų trąšų kokybę, negalima pagrįstai atremti kaltinimų, kad žemės ūkis yra pagrindinis aplinkos taršos šaltinis.“

Donatas ŠIMUKONIS, Prienų r. ūkininkas: „Perskaičiau neseniai priimtą Tręšiamųjų produktų įstatymą ir vertinu jį kaip bendrų šūkių rinkinį. Kas antrame įstatymo punkte – nuoroda į poįstatyminius aktus, kurių dar nėra. Pavyzdžiui, aštunto teisės akto straipsnio trečiojoje dalyje kalbama apie trąšų panaudojimo žurnalus. Net ir kilogramą trąšų įsigijęs ūkininkas privalo įrašyti, kur jas pirko, kokia veiklioji jų medžiaga, kiek ir kada subėrė jų į lauką. Deklaruodamas pasėlius ūkininkas į atitinkamas lenteles įrašo, kiek į laukus subėrė mineralinių ir organinių trąšų, kiek dirvai teko grynojo azoto. Be to, priklausomai nuo ūkio dydžio ir dalyvavimo programose, ūkininkas privalo parengti laukų tręšimo planą. Nemanau, kad, oficialiai pirkdamas trąšas, iš pardavėjo gavęs reikalingas sąskaitas, ūkininkas rizikuos dalyvauti šešėlinėje rinkoje. Laboratorijoje ištirti trąšų sudėtį privalo importuotojai, vežantieji trąšas vagonais. Lietuvoje nėra akredituotos laboratorijos, tačiau tai ne ūkininko, o valstybės rūpestis. Oficialiai skelbiama, kad apie 70 proc. Lietuvoje sunaudojamų trąšų yra įvežtinės iš trečiųjų šalių. Teigiama, kad dalis jų skirtos reeksportuoti, bet nusėda vietos rinkoje. Negalima bausti ūkininko už oficialiai, su dokumentais pirktas trąšas. Kitas dalykas, jeigu jis iš kaimyninės Baltarusijos savo automobilio bagažinėje parsivežė maišelį ES neregistruotų trąšų. Dar vienas kazusas laukia Tręšiamųjų produktų įstatymo vykdytojų: kaip reglamentuoti organines trąšas – mėšlą, srutas, ekologiniame ūkyje aparti naudojamą žaliąją augalų masę?“

Parengė ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS