Argumentų kova dėl pluoštinių kanapių rudenį vėl grįš į Seimą

Kovos dėl teisės legaliai Lietuvoje perdirbti visas pluoštinės kanapės dalis iniciatoriai džiaugiasi pirmąja pergale. Praėjusią savaitę Vyriausybė iš esmės pritarė keturių Seimo narių teiktiems teisės akto pakeitimo pasiūlymams. Tačiau politikai, augintojų ir perdirbėjų asociacijos gerai žino, kad Seimo rudens sesijoje, pasiūlymus svarstant komitetuose, laukia dar ne vienas argumentų mūšis.

Pernelyg daug suvaržymų

Poreikis keisti pluoštinių kanapių auginimo bei perdirbimo reglamentavimą, priminsime, kilo skirtingose „stovyklose“ – ne tik iš augintojų bei perdirbėjų, bet ir plačiosios visuomenės, ir politikų pusės.

Pravartu priminti, kad šiuo metu Pluoštinių kanapių įstatyme šių augalų naudojimas apibrėžiamas vadovaujantis 1961 m. pasirašyta tarptautine narkotinių medžiagų konvencija. Pluoštines kanapes leidžiama auginti tik pluoštui ir sėkloms, šiek tiek sodininkystei (agrotechniniais ir fitosanitariniais tikslais). Ribojama galimybė mokslo ir medicinos tikslais panaudoti vertingos nepsichoaktyvios medžiagos kanabidiolio (CBD) ekstraktus, taip pat ir mokslinių eksperimentų galimybė – bandymai su šiuo augalu uždarose patalpose.

Kanapių aliejus (išskyrus kanapių sėklų aliejų), kanapių ekstraktai ir tinktūros yra įtrauktos į griežčiausią, pirmąjį – narkotinių ir psichotropinių medžiagų (NPM), – sąrašą. Tai reiškia, kad šių medžiagų negalima vartoti sveikatos priežiūros tikslais, neturint specialaus leidimo įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams.

Tik atvirame grunte auginti leidžiamoms pluoštinėms kanapėms taikomas griežtas maksimalaus leistino tetrahidrokanabinolio (THC) kiekio reikalavimas – ne daugiau kaip 0,2 proc. išdžiovintoje medžiagoje.

Esamas teisinis reglamentavimas tapo kliūtimi veržliai į priekį žengiančiam mokslui ir pramonės technologijoms, plėtrai perspektyvaus nišinio sektoriaus, kuris šiandien yra aktualus ir klimato kaitos kontekste, gali prisidėti prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo Lietuvoje. Pagaliau, esami suvaržymai pažeidžia ir riboja vartotojų galimybes. Atsisakyti perteklinių suvaržymų yra ir ekonominis šalies interesas.

Ką atskleidė naujausia apklausa

Vos prieš kelias savaites visuomenės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko gyventojų apklausą, kuria buvo siekta išsiaiškinti nuostatas dėl pluoštinių kanapių legalizavimo. Buvo apklausta per tūkstantį įvairaus amžiaus, išsilavinimo gyventojų skirtingose šalies vietose.

Į klausimą, ar pluoštinė kanapė yra narkotinis augalas, neigiamai atsakė beveik pusė respondentų, tačiau didelė (31 proc.) dalis mano, kad tai – iš tiesų narkotinis augalas. Pastarąjį atsakymą dažniau rinkosi jauniausio amžiaus, mažiausių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Buvo pasiūlyti du skirtingi teiginiai apie pluoštinės kanapės naudojimą: pluoštinės kanapės yra naudingas augalas ir jų teikiami privalumai turėtų būti kuo plačiau išnaudojami; ir – bet kokių kanapių ir jų produktų vartojimas nėra gerai, net jeigu esama įrodymų apie jų teigiamas savybes. Įdomu: net 63 proc. respondentų pasirinko pirmąjį teiginį. Tyrėjai konstatuoja, kad už platų pluoštinės kanapės naudojimą dažniau pasisako moterys, taip pat turintys aukštesnį išsilavinimą bei didžiausias pajamas atstovai, didmiesčių gyventojai.

Kitas aktualus apklausos klausimas: ar pritartumėte pluoštinės kanapės viso augalo perdirbimui ir jos gaminių pilnam įteisinimui? Teigiamai atsakė 62 proc. respondentų, tarp jų – daugiausia vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų gyventojai.

Dar kelios įdomios tyrimo išvados. Daugiau nei pusė šalies gyventojų yra girdėję apie iš kanapių auginamus sveikatinimo preparatus, tačiau daugelio žinios yra paviršutinės. Pluoštinės kanapės produktai nėra plačiai paplitę – juos vartoję nurodė tik dešimtadalis apklaustųjų. Daugiau informacijos apie pluoštinę kanapę turintys ir jų produktus vartoję gyventojai palankiau vertina šio produkto legalizavimą.

Nuostatas, kurias rengiamasi keisti

Nuostata dėl THC kiekio išdžiovintoje medžiagoje nebus keičiama (ne daugiau kaip 0,2 proc.).

Ketinama aiškiai apibrėžti, kas yra pluoštinių kanapių produktai (žaliavinės, mirkytos kanapės ar jų dalys), o kas – pluoštinių kanapių gaminiai. Tai galutiniam vartojimui skirti iš pluoštinių kanapių produktų pagaminti maisto gaminiai, pašarai, kosmetika ir kiti gaminiai, taip pat pluoštinių kanapių produktų turintys gaminiai.

Augintojai, laukdami platesnių pluoštinių kanapių realizavimo galimybių Lietuvoje, jau išplėtė šių lauko augalų pasėlius. Šiemet jie užima jau gerokai per 9 tūkst. ha. Lietuvos grūdinių augintojų asociacija pluoštines kanapes vertina kaip perspektyvią alternatyvą javams.

Gera žinia ūkininkams – kad rengiamasi sumažinti patikras. Pakeitus dabar galiojantį reikalavimą, pagal kurį Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) tikrina kiekvieną pluoštinių kanapių sėjomainos lauką, patikros THC kiekiui kanapėse nustatyti bus atliekamos ne mažiau kaip 30 proc. deklaruotų pluoštinių kanapių plotų.

Gera žinia ir mokslininkams: mokslinių tyrimų institutai pluoštines kanapes, auginamas eksperimentiniais ir selekciniais tikslais, galimai jau nuo kitų metų įgis teisę su šiais augalais dirbti auginant šiuos uždaruose gruntuose ar laboratorijose.

Pritaria ne visiems pasiūlymams

Vyriausybė iš esmės pritarė teisinio reglamentavimo keitimo tikslui – leisti rinkai tiekti ne vien tik pluoštą ir sėklas ar jų produktus, bet ir iš kitų pluoštinių kanapių dalių gautus produktus ir šių gaminius.

Tačiau tam tikroms siūlomoms nuostatoms Vyriausybė nepritaria.

Dar bus ginčų dėl maksimalaus leistino THC kiekio pluoštinių kanapių gaminiuose. Siūloma 0,2 proc. riba yra kritikuojama, nes esą nėra įrodymų, kad ji nekelia rizikos visuomenės sveikatai. Pasak Vyriausybės išvados, didžiausi leistini THC kiekiai turėtų būti nustatomi priklausomai nuo gaminių grupės ir išdėstomi atskirame sveikatos apsaugos ministro ir žemės ūkio ministro tvirtinamame sąraše. Šveicarija yra nustačiusi 20 mg/kg (atitinka 0,002 proc.) didžiausią leistiną THC kiekį kanapių sėklų aliejuje, o Italija parengė ir 2018 m. spalio mėn. pateikė notifikuoti Europos Komisijai teisės akto projektą, kuriuo siekia nustatyti 5 mg/kg (0,0005 proc.) didžiausią leistiną kiekį šiame aliejuje.

Vyriausybė taip pat nepritaria, kad į įstatymo pataisą būtų įtraukti kosmetikos gaminiai, nes šios gaminių grupės detaliai reglamentuojamos specialiaisiais teisės aktais. Už šias pataisas „sergantys“ įstatymų leidėjai mano, kad kosmetika neturėtų būti išbraukta iš teisės akto projekto, juk jos pramonėje pastaruoju metu ypač plačiai naudojami pluoštinių kanapių produktai. Naujus patentuotus gaminius yra sukūrę ir lietuviai. Negalėdami pradėti gamybos Lietuvoje, jie tai padarys kitoje šalyje.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė