Atsargos karo atveju kaupiamos iš dietologų sukritikuotų produktų

Seimo Audito komitetas puse lūpų, nes tai yra valstybės paslaptis, pranešė, kad Lietuva maisto produktų atsargas karo ar kokios didelės gaivalinės nelaimės atvejui kaupia pagal XIX amžiaus pozicinių karų ar viduramžių apsiaustų tvirtovių gynybos taisykles, nors dabar dažniausiai kalbama apie hibridinį karą. Be to, du iš trijų valstybės rezervo produktų mitybos specialistai vadina „baltąja mirtimi“.

Svarstė ir kitus būdus
Dar praėjusios kadencijos Seimo Audito komitetas, perskaitęs Valstybės kontrolės slaptą informaciją, kaip prižiūrimas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valstybės rezervas, 2016 m. birželio 8 d. pareiškė, kad maisto atsargas reikia kaupti pagal aiškų valstybės apsisaugojimo nuo galimų išorės ir vidaus grėsmių planą, siūlė Vyriausybei iš esmės peržiūrėti ir iš naujo įvertinti valstybės rezervo produktų rūšis, kiekį, laikymo terminus, apsvarstyti ir kitus atsargų saugojimo būdus taupant valstybės biudžeto lėšas.
Pagal Valstybės rezervo įstatymą, žemės ūkio ir maisto produktų atsargos skiriamos nukentėjusiems gyventojams aprūpinti žemės ūkio ir maisto produktais „(…) nepaprastosios ar karo padėties metu bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais“.
Duomenys apie valstybės maisto atsargas yra įslaptinti, juos žino tik rezervo koordinatorius, tvarkytojai ir atsakingieji saugotojai.

Konservų atsisakyta
Nuo 1997 m. maisto atsargomis rūpinosi Ūkio ministerija, 2009 m. tai daryti įpareigota ŽŪM. Per 9 metus atsargų sąrašas trumpėjo ir nuskurdo. 2010 m., dar nepasibaigus pasaulio ekonomikos krizei, taupanti Vyriausybė sugebėjo nupirkti ir į rezervo sandėlius padėjo 200 tūkst. gabalinės kiaulienos konservų dėžučių, 3,5 tūkst. tonų kvietinių miltų, 1,6 tūkst. tonų ryžių, 1,3 tūkst. tonų manų kruopų, 700 tonų cukraus.
Nors Lietuvos ūkis seniai atsigavo ir sustiprėjo, dabar valstybės sandėliuose saugomi tik maistiniai grūdai, druska ir cukrus. Visų kitų produktų atsisakyta. Niekam ne paslaptis, kad strategines grūdų atsargas Lietuva laiko „Jonavos grūdų“ elevatoriuje. Valstybei priklauso 70 proc. šios bendrovės akcijų. 25,07 proc. akcijų – UAB „Agrokoncerno grūdai“ nuosavybė. 2016 m. už saugomus valstybės rezervo grūdus ministerija sumokėjo 719 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio, 2015 m. – 1,308 mln. eurų. „Jonavos grūdai“ 2016 m. iš viso nupirko ir apsiėmė saugoti 104,622 tūkst. tonų grūdų.

Ragino laikytis NATO standartų
Šį mėnesį į uždarą posėdį susirinkę Seimo Audito komiteto nariai svarstė, kaip Vyriausybė vykdo Audito komiteto 2016 m. birželio 8 d. užduotį. Parlamentarai pasipiktino didele netvarka, ypač saugant valstybės grūdų atsargas. Komiteto narys Naglis Puteikis siūlė sukauptas maisto atsargas perduoti Krašto apsaugos ministerijai ir prižiūrėti pagal NATO standartus.
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Arnoldo Pikžirnio, Vyriausybė neprieštarauja Seimo Audito komiteto ir Valstybės kontrolės pastaboms. Ministrų kabinetas dar šiemet pasistengs pertvarkyti šalies rezervą, kad jį būtų galima veiksmingai panaudoti „valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir gyventojų būtiniausiems poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų metu“.

Nesveiki strateginiai produktai
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija yra paskelbusi karą dviem strateginiams produktams iš valstybės rezervo arsenalo – cukrui ir druskai. Lietuvoje įsigaliojus griežtoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, naujas sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos tikslas – cukraus mokestis. Pernai rudenį ministerija nagrinėjo kitų šalių, padidinusių saldžiųjų, gazuotų gėrimų akcizus, patirtį.
Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės-Šriubėnės, ministerija siekia, kad Lietuvoje parduodamuose maisto produktuose būtų kuo mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau skaidulų. Kai kurios lietuviškos ir užsienio kapitalo įmonės, gaminančios ir parduodančios maistą Lietuvoje, jau pasirašė sutartį su Sveikatos apsaugos ministerija, kad į savo produktus dės mažiau cukraus, druskos ir riebalų. Nustatyta, kad valgydami Lietuvos gyventojai druskos kasdien gauna 40 proc. daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, riebalų − 39 proc., cukraus − 22 proc. per daug. Riebus, pernelyg saldus arba persūdytas, aštrus maistas kenkia sveikatai, sukelia širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukraligę.
Tik produktus iš grūdų gydytojai dietologai įtraukė į sveikos mitybos piramidės pagrindą.

Negalima laikyti vienoje vietoje
„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo mitybos specialistų, ką jie galvoja apie oficialųjį valstybės maisto produktų atsargų sąrašą. Daugelis specialistų gūžčiojo pečiais, nes nieko negirdėjo apie valstybės rezervą ir nežinojo, pagal kokius principus jis sudarytas. Tik UAB „Valgau sveikai“ direktorė Vaida Kurpienė užstojo druską. Posakio „baltoji mirtis“ nereikėtų suprasti pažodžiui. „Druska nėra nuodingas produktas“, − „Ūkininko patarėjui“ sakė V. Kurpienė. Tačiau gali sukelti tam tikrų organizmo pokyčių, susilpninančių atsparumą ligoms. Druskoje esantis natris organizmui reikalingas, tačiau nedideliais kiekiais.
Gynybos specialistai, atsargos kariai labiau nerimauja, kad viešai atskleista, kur Lietuva laiko savo maisto atsargas. Ir priešai Rytuose sužinojo. Planuodami būsimuosius savo taikinius Lietuvoje, galės tą vietą apibraukti žemėlapyje raudonu apskritimu. „Nereikėjo šito išpasakoti. O mūsų Vyriausybei vertėtų atsikratyti sustabarėjusios sovietinės mąstysenos ir nelaikyti atsargų vienoje vietoje“, − „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, dviejų taikdariškų misijų Balkanuose dalyvis šiaulietis Nerijus Kundrotas.

Karo ir taikos maistas

Albertas DAUGIRDAS
Kariuomenės atsargos majoras, išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis instruktorius

Valstybės rezervo maisto produktai pasirinkti tinkamai. Patys geriausi, negendantys. Svarbūs norint išgyventi nepalankiomis aplinkybėmis. Iš šių produktų galima išsikepti duonos, kuri nuo seniausių laikų yra pagrindinis žmonių maistas. Kariai arba partizanai, druska apdoroję iš ūkininkų gautą naminių gyvūnų ar susimedžiotą žvėrių mėsą, gali sau pasiruošti valgio atsargų. Grūdus, druską, cukrų lengva laikyti sandėliuose ir pervežti.
Grūdai turi ir didelę simbolinę prasmę. Nutilo karų aidai, apgijo stichijų padarytos žaizdos, išsaugotas grūdų atsargas galima berti į dirvą, kad prinoktų naujas, jau taikaus gyvenimo derlius.
Ne tik valstybė, bet ir visi piliečiai turėtų būti pasirengę karams, stichinėms nelaimėms. Vyresnės kartos dar prisimena sovietų okupacijos pradžią, o iš kur jaunimui patirties pasisemti?
Mokykimės iš Vakarų Europos, Skandinavijos valstybių. Švedai spausdina lankstinukus − atmintines, kaip elgtis kilus karui. Berlynas 2016 m. rugpjūčio pabaigoje per televiziją paskelbė naująjį Vokietijos civilinės saugos planą – paragino vokiečius kaupti maisto ir vandens atsargas bent dešimčiai dienų: 28 litrus vandens, 5 kg duonos, ryžių ir makaronų, daugiau nei 5 kg daržovių, beveik po 4 kg daržovių ir pieno produktų, per 2 kg mėsos ir kiaušinių, 0,5 kg aliejaus vienam asmeniui.
Kai žmogus informuotas ir apmokytas, jis daug saugesnis.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
ŪP korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys