Atsinaujinantys energijos ištekliai – galimybė sutaupyti

Europos Sąjungoje (ES) perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) yra laikomas vienu svarbiausių energetikos politikos prioritetų. Tikimasi, kad AEI naudojimas padės spręsti ne tik klimato kaitos problemas, bet ir sudarys sąlygas valstybių energetinei nepriklausomybei bei spartesniam ekonominiam augimui. Siekiant įgyvendinti ES tikslus, privataus sektoriaus atstovai yra skatinami diegti AEI sprendimus. Vienas iš sektorių, kuriame AEI panaudojimas gali sukurti didelę pridėtinę vertę – žuvininkystė. Didelę dalį akvakultūros produkcijos savikainos sudaro sąnaudos energijos ištekliams. Jų naudojimo efektyvumo padidinimas leistų mažinti gamybos proceso sąnaudas, padidintų akvakultūros įmonių konkurencingumą, gyvybingumą, taip pat prisidėtų prie aplinkos išsaugojimo, ir net atvertų naujų verslo galimybių. Žuvininkystės ūkio sektoriaus atstovai, norintys modernizuoti savo akvakultūros ūkį ir diegti energetiškai taupius AEI įrenginius, iki šių metų liepos 22 d. kviečiami teikti paraiškas paramai gauti. Finansavimas energijos vartojimo efektyvumo didinimui skiriamas pagal Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamą Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programą.

Ūkių savininkams svarbiausia – sąnaudų mažinimas Gamybos sąnaudų optimizavimas akvakultūros sektoriuje – itin aktualus, kadangi žuvies auginimas yra labai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis didelių sąnaudų. Pavyzdžiui, viena labiausiai perkamų žuvų Lietuvoje – karpis, auginamas net 3 metus, kol būna tinkamas pardavimui. Akvakultūros ūkiuose, kur žuvys yra veisiamos, auginamos ir paruošiamos vartojimui (rūkomos, marinuojamos ir fasuojamos), reikalinga daugybė įrenginių, naudojančių elektros energiją. Šiose veiklose AEI įrengimai, pavyzdžiui, vėjo, saulės ar vandens jėgainės, gali būti labai plačiai pritaikomos: patalpų arba vandens šildymui ar šaldymui, gamybinio cecho įrenginių veikimui bei teritorijos apšvietimui. Pasirinkus vietovei tinkamiausią AEI rūšį, jėgainės galingumą bei atitinkamą kiekį akumuliatorių ar baterijų, galima visą ūkį visiškai aprūpinti elektros energija. Pasak žuvininkystės ūkio UAB „Kintai“ direktoriaus Rimgaudo Višinsko,norint sutaupyti, reikia atsigręžti į turimus gamtos išteklius ir rasti būdų juos panaudoti efektyviau: „Per ilgą laiką plėtojant akvakultūros verslą,mums kilo įvairių idėjų: stengėmės plėtoti turizmo infrastruktūrą, bandėme derlingame, nusausintų tvenkinių dirvožemyje užsiimti žemės ūkio veikla. Dabar norime energijos gamybai panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius – iš tvenkinių iškastą gruntą naudoti biokuro gamybai, įdarbinti vėjo ar saulės energiją“, – sako R. Višinskas. Verslininkas šiais metais planuoja pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama ir įsirengti saulės kolektorius, kurie gamintų elektros energiją siurbliams, pumpuojantiems vandenį į tvenkinius ir iš jų. Toks saulės energijos panaudojimas padėtų sutaupyti apie 10 000 Eur per metus. Skaičiavimai rodo, kad investicijos turėtų atsipirkti per 5-ius metus.

Visapusiškai naudingas sprendimas Pasak Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento ESparamos skyriaus vyriausiosios specialistės Loretos Bražinskaitės, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas turi dvejopą efektą: „Visų pirma, tai akivaizdi ir greitai pasiekiama nauda – pastebimas ūkinės veiklos energijos sąnaudų mažėjimas ar net gaunamos papildomos pajamos. Antra, tačiau ne mažiau svarbu – diegiant AEI yra atsisakoma gamtai neigiamą poveikį turinčių įrenginių ar procesų, o vietoje jų diegiami aplinkai draugiški sprendimai. Taip yra prisidedama prie ilgalaikių tikslų įgyvendinimo: aplinkos taršos mažinimo ir taupesnio ribotų gamtos išteklių eikvojimo.“

Parama norintiems efektyviaunaudoti energiją Energiją taupančių bei atsinaujinančią energiją generuojančių prietaisų įrengimas reikalauja didelių pradinių investicijų, todėl norintiems tai padaryti, suteikiama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija“.

Planuojantys teikti paramos paraiškas turėtų atkreipti dėmesį į kai kurias paramos gavėjui keliamas sąlygas (visos tinkamumo gauti paramą sąlygos yra nurodytos minėtos priemonės  įgyvendinimo taisyklėse):

• labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms suteikiamas 50 proc., o į šią kategoriją nepatenkančioms įmonėms – 30 proc. finansavimas. Likusios išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti paramos gavėjas;
• didžiausia paramos suma vienam projektui – 75 tūkst. Eur;
• į paramą pretenduojanti įmonė turi vykdyti akvakultūros veiklą;
• prioritetas teikiamas didesnio inovatyvumo bei prisidedantiems prie tausios aplinkosauginės politikos įgyvendinimo projektams;
• projekto įgyvendinimo laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo.

Daugiau informacijos apie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse  (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).