Atspariosios bakterijos: dirvožemiai saugūs, bet pavojus iš oro ir vandens

Svarbiam žmonėms antibiotikui kolistinui atsparias bakterijas pasaulyje platina migruojantys paukščiai,
ir pirmiausia – kirai.

Tiek ekologinio, tiek intensyvaus ūkininkavimo dirvožemiuose vienodai gausiai paplitusios antibiotikams atsparios bakterijos. Tačiau nerimauti dėl to nereikėtų – ne dirvožemis šiuo metu kelia didžiausią pavojų. Kur kas didesnė tikimybė „pasigauti“ šių bakterijų iš gyvūnų.

Antrus metus Lietuvos mokslininkai tyrinėja antibiotikams atsparių mikroorganizmų paplitimą mūsų šalies dirvožemyje, paukščiuose ir žuvyse. Paprastai šių bakterijų daugiausia aptinkama tose vietose, kuriose antibiotikai naudojami ypač intensyviai: ligoninėse, dideliuose gyvulininkystės ūkiuose.Tad siekta ištirti, ar intensyvus ūkininkavimas turi įtakos atsparioms antibiotikams bakterijoms plisti dirvožemyje, vandenyje, kas ir kokiu būdu šias bakterijas platina. Mokslininkai lygino bakterijų atsparumą ekologinių ir intensyvaus ūkininkavimo ūkių dirvožemiuose, kuriuose auginami kukurūzai, kviečiai ir rapsai.
„Ir čia mūsų laukė staigmena. Paaiškėjo, kad dirvoje yra labai daug atsparių antibiotikams bakterijų.
Be to, jų aptikta tiek intensyvaus ūkininkavimo, tiek ekologinių ūkių laukuose. Gali būti, jog į ekologinio ūkio dirvožemį tokių bakterijų patenka su organinėmis trąšomis – gyvulių mėšlu, kuris tokiuose ūkiuose leidžiamas naudoti“, – pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos instituto Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Modestas Ružauskas.
Geroji naujiena ta, jog dirvožemio bakterijų atsparumo mechanizmai perduodami tik tų pačių bakterijų savo palikuonims, tačiau atsparumą lemiantys genai neperduodami žmogaus organizmo bakterijoms.
Dirvožemis pilnas gyvybės: vienoje dešimtojoje gramo atlikus tyrimus aptikta maždaug 1 tūkst. genčių bakterijų ir galybė jų rūšių. Be to, čia tarpsta tūkstančiai mikroskopinių grybų, smulkių kirmėlių, voragyvių, vabzdžių, ir šią ekosistemą saisto tarpusavio prisitaikymo ryšiai. Tad bakterijos, kurios jau milijonus metų gyvena dirvožemyje tarp įvairių grybų, kurie gamina antibiotikus, yra natūraliai prisitaikiusios ir turi atsparumo antibiotikams mechanizmą.
Vadinasi, suvalgius tokiame dirvožemyje užaugintą produktą, gerosios žmogaus žarnyno bakterijos netaps atsparios antibiotikams: tiesiog skirtingi yra dirvožemio ir gyvūnijos bakterijų atsparumą lemiančių savybių perdavimo mechanizmai. Vis dėlto visiškai ramūs būti negalime: žmonių organizmuose juk aptinkami ir nauji atsparių bakterijų genai, veikiausiai patekę iš aplinkos. Jų perdavimo mechanizmai iki šiol neaiškūs, bet manoma, jog, ūkinėje veikloje naudojant daug chemikalų, gali atsirasti naujų bakterijų mutacijų. Mutavusios bakterijos gali greičiau prisitaikyti ir pernešti atsparumo genus į žmogaus bakterijas.
Dr. M. Ružauskas ūkininkams turi keletą patarimų. Besiverčiantiesiems augalininkyste svarbu vengti naudoti šviežias gyvūninės kilmės organines trąšas. Kai gyvuliai gydomi antibiotikais, būtent per jų mėšlą kyla didesnis atsparių bakterijų paplitimo pavojus – ir kadangi jos gyvūninės kilmės, didesnis pavojus ir žmogui užsikrėsti. Būtina itin atsakingai utilizuoti pesticidų ir kitų chemikalų likučius – kaip ir antibiotikų, jų negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Taip pat svarbu ūkininkavimo aplinką išlaikyti kuo mažiau pakitusią: taisyklingai normuoti trąšas, jei įmanoma, dalį derliaus palikti laukuose – tokia organinė trąša yra ne gyvūninės, bet augalinės kilmės. Tada dalis cheminių medžiagų grįžta atgal į dirvožemį ir palaiko reikiamą jo mikroorganizmų sudėtį.
O gyvulių augintojams esminė yra tinkama ligų diagnostika, nes dabar Lietuvoje dažnai gyvulio liga diagnozuojama iš akies ir apsidraudžiant iš karto leidžiami antibiotikai. Tačiau yra net apie 30 proc. tikimybė neatitaikyti veiksmingo vaisto iš pirmo karto. Todėl reikia nepagailėti pinigų tiksliai diag­nostikai ir laboratorijoje nustatyti sukėlėjo jautrumą antibiotikams.
Kainuoja nedaug, bet atsiperka: nereikės papildomai naudoti skirtingų antibiotikų, trumpiau sirgs gyvulys, mažesnės bus išlaidos.
Bendradarbiaudami su kolegomis iš Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros, LSMU mikrobiologai jau tiria, ar antibiotikams atsparios bakterijos paplitusios Lietuvos žuvų organizmuose. Pasak dr. M. Ružausko, pirmieji rezultatai – keliantys nerimą: laukinėse žuvyse antibiotikams atsparių bakterijų beveik neaptikta, tačiau jose pasitaiko daugiaatsparių bakterijų, tarp jų ir atsparių žmonėms kritiškai svarbiems antibiotikams – 3 kartos cefalosporinams, amonoglikozidams ir makrolidams.
O štai pramoniniu būdu auginamuose karpiuose, upėtakiuose jų labai daug. Bakterijos dažnai yra atsparios svarbiai žmonėms gydyti naudojamai antibiotikų klasei – beta-laktamams, taip pat nustatytas dažnas gram-neigiamų bakterijų atsparumas trimetoprimo ir sulfonamido kombinacijai.
Staigmenų praėjusiais metais mikrobiologams pateikė ir laukinių paukščių tyrimai.
Nors didžioji dalis tirtų laukinių paukščių nėra atsparių bakterijų nešiotojai, tačiau gulbės nebylės, didžiosios antys, kovai, pilkosios varnos ir kirai nešioja ir platina antibiotikams atsparius stafilokokus, enterobakterijas, kurios potencialiai pavojingos žmonėms, gyvūnams ir aplinkai. Potencialiai pavojingiausia paukščių gentis yra kirai, kurie dieną maitinasi sąvartynuose, o nakvoti skrenda į upių pakrantes. Šio projekto metu pirmą kartą pasaulyje kiruose aptiktas mcr-1 genas, lemiantis atsparumą kritiškai svarbiam antibiotikui žmonėms – kolistinui.
Tolesniais tyrimais bus siekiama išsiaiškinti, ar žuvys gali perduoti žmogui atsparių antibiotikams bakterijų genus. Šį rudenį ar kitąmet mokslininkai tyrinės ir dirvožemį dideliuose gyvulininkystės ūkiuose.
Nuo antibiotikams atsparių infekcijų pasaulyje jau miršta daugiau žmonių negu nuo gripo epidemijų. Pesimistinės prognozės sako, jog jei greitai nebus rasta radikalių sprendimų, 2050 m. pasaulyje mirtingumas nuo antibiotikams atsparių bakterijų išaugs taip, jog įprastiniais medikamentais neįveikiamos infekcijos pražudys po vieną žmogų kas tris sekundes.

Rasa MASIOKAITĖ
„ŪP“ korespondentė