Avių kirpimo amatas – iš kartos į kartą

Vis labiau vėstant orams daugelis šalies avių augintojų ima galvoti apie ganiavos pabaigą, o tai reiškia, kad avių kirpėjams prasideda karštas darbymetis. Lietuvoje dėl avikirpio laiko sklando įvairių nuomonių: vieni sako, kad geriausia avis kirpti gegužę, prieš išgenant jas į lauką, kiti – rudenį, treti laikosi nuomonės, jog šiuos gyvulėlius reikia kirpti bent du kartus per metus. Žodžiu, šis darbas mūsų krašte nėra griežtai apibrėžtas laiko prasme, bet visi žino, kad jį atlikti būtina.

Kupiškio rajone Lukonių kaime gyvenančio patyrusio avių kirpėjo Virginijaus Klemunskio nuomone, Lietuvoje žmonės avis kerpa tada, kai turi laiko ir pinigų. „Manau, kad geriausiai avis kirpti rudenį, kai po ganiavos sezono gyvuliai būna gerai pailsėję, kaip reikiant įmitę, tada ir vilna būna puresnė bei švaresnė. Žinoma, yra veislių, kurių avis būtina kirpti bent du kartus per metus, tačiau iš savo patirties žinau, kad pavasarį nukirptas gyvulėlis atrodo kur kas prasčiau: ėriavedžių kaulai atsikišę, gyvulėliai sulysę dėl ilgo ėriukų žindymo, oda nutįsusi ir suglebusi“, – situaciją komentavo V. Klemunskis. Pasak jo, čia viskas priklauso nuo žmogaus meilės gyvuliams, jo požiūrio į avių gerovę.

Lietuvoje, dėl afrikinio kiaulių maro traukiantis kiaulininkystei, mažėjant pieninių karvių, avių skaičius per paskutiniuosius kelerius metus nuolat didėjo ir jau pasiekė 185 tūkstančius, vadinasi darbo avių kirpėjams tikrai netrūksta. Dar labiau džiugina faktas, jog bent jau šioje srityje ir specialistų kol kas netrūksta, nes jauni žmonės noriai imasi avių kirpimo verslo.

Štai daugelio avių kirpimo varžybų nugalėtojo ir prizininko V. Klemunskio vyresnysis sūnus Marius pasirinko tėvo amatą ir jau darbuojasi visos šalies avių augintojų ūkiuose. „Šio darbo ėmiausi paskatintas tėčio. Iš pradžių gaudavau nukirpti tik lengviausiai įveikiamas avies vietas, mokiausi, tobulėjau. Pirmą avį visiškai nukirpau prie Ignalinos esančiame Mindaugo Ralio ūkyje ir nuo tada pradėjau įsivažiuoti“, – apie pirmuosius žingsnius avių kirpime kalbėjo M. Klemunskis.

Pirmąją savarankiško darbo dieną jaunasis avių kirpėjas susitvarkė su 18 kailiniuotųjų, o dabar dienos norma nenumaldomai artėja prie 100 avelių. „Šį rudenį labai noriu apkirti 100 avių per dieną ir bent šiek tiek priartėti prie tėčio rezultato (156 avys per dieną), tačiau kol kas to padaryti nepavyksta: tai laiko, tai avių pritrūksta“, – neslėpdamas entuziazmo sakė Marius, išsiduodamas, kad šiame versle jis mato savo ateitį.

Dainius ŠEPETYS