BARBAROSOS PLANAS – staigiai užimti Žemės ūkio konsultavimo tarnybą

eViešojo valdymo tobulinimo komisija kuria planus parduoti aukcione Žemės ūkio ministerijai priklausančią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) dalį – 33,33 proc. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) įsteigta viešoji įstaiga šiuo metu yra viena didžiausių žemdirbių pagalbininkių rengiant įvairius projektus, konsultuojant ūkininkus ir žemės ūkio bendroves. Visi šie steigėjai yra ir tarnybos dalininkai, turintys po du balsus dalininkų susirinkime. Žemdirbių savivaldos organizacijos piktinasi komisijos planais parduoti valstybės dalį nežinia kam ir būgštauja, kad po tokio privatizavimo gali smarkiai šoktelėti paslaugų kainos, nukentėti tarnybos darbas, o privatus investuotojas gali pakreipti LŽŪKT veiklą savo verslui ar politikai palankia vaga. Juk artėja Seimo rinkimai.
Tad kam naudingas toks Barbarosos planas?

Ne laiku ir ne vietoje
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas mano, kad sumanymas aukcio­ne parduoti valstybei priklausančią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos dalį – prasta mintis.
„Kaip sakoma, ne laiku ir ne vietoje. Šis žingsnis tikrai būtų ne žemdirbių naudai. Galbūt kada nors ateityje Žemės ūkio ministerija galės jos ir atsisakyti, jei jau užsimota taip reorganizuoti viešąsias įstaigas, kad jose valstybė neturėtų jokios įtakos, tačiau šiuo metu toks užmojis per ankstyvas. Ūkininkams labai reikalingos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos teikiamos paslaugos. Žinau, kad kai kurios verslo grupės labai domisi šia gerai sutvarkyta ir rentabiliai dirbančia viešąja įstaiga. Jie mielai atsiriektų tą gardų kąsnelį ir tuoj pat spaustų kelti paslaugų kainas, kurios šiuo metu yra maždaug perpus mažesnės negu kitų panašių komercinių įstaigų. Tai būtų ūkininkų žlugdymas“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė J. Talmantas.

Kas verčia skubėti?
LŪS vadovui nesuprantama, kodėl, jei jau užsimota atsikratyti šiuo metu Žemės ūkio ministerijai priklausančios dalies, nesiūloma jos įsigyti kitiems dviem steigėjams – Lietuvos ūkininkų sąjungai ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai? Jie juk pagal viešosios įstaigos įstatus turi pirmenybę.
„Jei mes atsisakytume ministerijos dalį įsigyti, tegul tada parduoda aukcione, nors tai šiuo metu tikrai būtų ne geriausias sprendimas. Nesuprantu, kodėl taip skubama. Kas verčia tai daryti? Konsultavimo tarnybos veiklos valstybė iš esmės nefinansuoja, ji užsidirba tik iš rengiamų projektų, konsultavimo paslaugų. Mes, valdantys 33,33 proc. dalį, apie tokius planus sužinojome tik iš trečiųjų asmenų. Buvome nuvažiavę pas Vyriausybės kanclerį aiškintis, kas čia vyksta, jis pritarė mūsų minčiai, kad su valstybei priklausančios dalies pardavimu skubėti nereikėtų, tačiau atrodo, kad šis projektas dar nepadėtas į stalčių. Povandeninės srovės, kurių mes nežinome, vis dėlto, matyt, veikia“, – svarstė J. Talmantas.
Pasak jo, LŪS tokiam žingsniui nepritaria ir nepritars, atidžiai stebės situaciją ir tada apsispręs, ką daryti toliau.

Pradėjo nuo nulio
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis, kalbėdamasis su „Ūkininko patarėjo“ korespondentu, prisiminė, kaip 1993 m. buvo steigiama viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
„Neturėjome tada nieko, nei pastatų, nei specialistų, tik gražius užmojus padėti besikuriantiems ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Pradėjome nuo nulio. Konsultacijų tada labai reikėjo. Būdavo, kad mums skambindavo ir klausdavo net tokių dalykų, kada sėti miežius. Kurdami Konsultavimo tarnybą domėjomės Danijos, kitų Skandinavijos šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų patirtimi. Pasirinkome danišką modelį. Dabar tarnyba sutvarkyta, išplėsta, ją užaugino ne kokios nors valstybinės investicijos, o patys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, užsakinėdami tarnybai parengti įvairius projektus, surengti seminarus, konsultacijas. Beveik visuose rajonuose yra įsteigti šios tarnybos biurai, kad žemdirbiams būtų patogiau pasinaudoti jų paslaugomis. Tikrai nereikėtų lyginti šios viešosios įstaigos su kitomis smulkiomis, neretai mažareikšmėmis, kurias iš dalies finansuoja valstybė ar rėmėjai“, – įsitikinęs J. Kraujelis.

Dalininkams net nepasiūlė
J. Kraujelio teigimu, parduoti aukcione trečdalį tarnybos nežinia kam, galbūt net ir visiškai su žemės ūkiu nesusijusiam ir visai kitokių interesų turinčiam asmeniui būtų tiesiog kvailystė – paslaugų kainos tuoj pat bus pakeltos, o valstybė neturės jokių svertų ką nors pakeisti, sutramdyti privatininkų apetitus.
Kita vertus, žemdirbiams vieša paslaptis, kad į šią 33,33 proc. dalį taikosi kai kurių privačių konsultavimo kompanijų savininkai, minimos netgi jų pavardės, todėl jie tik ir laukia, kada bus paskelbtas aukcionas. Ar ne todėl taip skubama ją parduoti?
„Mes tikrai tam nepritariame. Konsultavimo tarnybą steigėme ne tam, kad iš jos gautume kokį nors pelną, o kad ji padėtų žemdirbiams parengti įvairius projektus, kurie tampa vis sudėtingesni, konsultuotų, mokytų ūkininkus, skleistų naujoves, pažangų patyrimą. Tikimės, kad vis dėlto būsime suprasti“, – vylėsi J. Kraujelis.
Jis, kaip ir J. Talmantas, stebėjosi, kodėl, jei jau kuriami planai parduoti valstybei priklausančią LŽŪKT dalį, niekas oficialiai net neužsiminė apie tai, kad galbūt ją galėtų nupirkti kiti du steigėjai – LŪS ir LŽŪBA.
„Šiuo metu mes neturime tokių pinigų, bet jei jau mus stumia į prarają, ieškotume, galvotume, ką daryti“, – sakė J. Kraujelis.

Gali tapti politikų įrankiu
LŽŪBA prezidentas įžvelgė ir dar vieną pavojų. „Politikai jau ne kartą bandė įkelti koją į šią tarnybą, įgyti joje įtaką. Ši įstaiga labai patogi skleisti tam tikrą ideologiją ir agitaciją, nes turi tinklą – konsultavimo biurus – beveik visose savivaldybėse. Šiemet – Seimo rinkimų metai, jei dalį nusipirktų kokios nors partijos veikėjas, jis neabejotinai savo tikslams pasitelktų tarnybos tinklą, stengtųsi į biurus susodinti savus žmones ir juos panaudoti rinkimų, kitokiai politinei agitacijai. Ir nelabai jam būtų galima sutrukdyti – visgi savininkas. Žemdirbių konsultavimo įstaiga taptų politikų įrankiu“, – nuogąstavo J. Kraujelis.
Pasak jo, tikrai nereikėtų griauti to, kas pastatyta ir gerai veikia. Tobulumui ribų nėra – daug ką galima toliau tobulinti, o paleidus LŽŪKT trečiąją dalį po aukciono plaktuku iki šiol patikimai veikęs tinklas gali sutrūkinėti ir žemdirbiams nuo to geriau nebus.

Smulkiesiems konsultacijos taptų ne pagal kišenę
„Planuojamą valstybei priklausančios Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos trečiosios dalies pardavimą mes tikriausiai tuoj pajustume savo kailiu, – neslėpė emocijų Šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis. – Smulkiesiems ūkininkams ir dabar konsultavimo paslaugos yra brangios, ne visi jomis gali pasinaudoti. O pardavus Žemės ūkio ministerijai priklausančią dalį privatininkams jos neabejotinai dar labiau pabrangtų.“
LŠŪS vadovo teigimu, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos labai reikliai kontroliuoja visus projektus, kuriais siekiama gauti Europos Sąjungos paramą. Be konsultantų pagalbos parengti tokius dokumentus, kad jie atitiktų visus reikalavimus, smulkiesiems ūkininkams labai sunku, todėl jie palyginti retai pasinaudoja ES parama, kur kas didesnė jos dalis atitenka stambiesiems.
„Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį iš 135 tūkst. smulkiųjų ūkininkų Europos Sąjungos paramą gavo mažiau kaip penktadalis. Visi kiti liko ir be paramos, ir be konsultacijų, nes pigiausias projekto parengimas, mūsų žiniomis, kainuoja apie tūkstantį eurų. Taip yra dabar, o privatininkams nupirkus trečdalį konsultavimo įstaigos tokios paslaugos bus dar brangesnės, – būgštavo V. Juodsnukis. – Gal reikėtų kokios nors specialios valstybinės programos, kuri padėtų smulkiesiems ūkininkams nemokamai ar bent gerokai mažesne kaina gauti konsultavimo paslaugas?“

Turėtų likti žemdirbių rankose
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas mano, kad valstybei atsisakius savo dalies Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje ji turėtų likti žemdirbių rankose.
„Taip galėjo būti padaryta dar steigiant šią tarnybą, – sakė A. Stančikas. – Bet dabar tai jau istorija, reikia žiūrėti į priekį. Žemės ūkio rūmai, žinoma, neturi tokių pinigų, kad galėtų varžytis aukcione ir nupirkti LŽŪKT dalį, kuri šiuo metu priklauso Žemės ūkio ministerijai. Tačiau tai būtų geras variantas, nes mes atstovaujame visiems žemdirbiams. Gal, jei jau valstybė taip nori savo dalies atsikratyti, galėtų ją paprasčiausi perleisti Rūmams. Tikrai būtų daugiau naudos, negu pardavus tą ŽŪM dalį aukcione nežinia kam.“

Kaimo reikalų komitetas net neinformuotas
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius prisipažino apie tokius planus girdįs pirmą kartą.
„Nesame gavę nei jokios informacijos, nei projekto ir nieko panašaus komitete nesvarstėme. Tačiau manau, kad „saulę nuleisti“ reikia tokioms viešosioms įstaigoms, kurios ne dirba, o tik imituoja darbą ir naudojasi finansinėmis galimybėmis. Kam reikia įnešti sumaištį į tas įstaigas, kurios dirba gerai, yra labai reikalingos žemdirbiams ir atlieka daug svarbių funkcijų, taip pat ir valstybei? Privatizuoti galima daug ką, kai ką galbūt ir reikia, tačiau šiuo metu tik jau ne Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą. Tie, kurie tai siūlo, matyt, nelabai suvokia šios įstaigos svarbą ir specifiką. Nesmagu net girdėti apie tokius pasiūlymus“, – neslėpė nuostabos dėl anksčiau „Saulėlydžiu“ vadintos Viešojo valdymo tobulinimo komisijos planų S. Bucevičius.

Partnerystė tik žodžiais
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus Edvardo Makelio teigimu, Europos Sąjungoje nėra nė vienos valstybės, kuri būtų pasiekusi didelių laimėjimų žemės ūkyje, neskyrusi rimto dėmesio ūkininkų konsultavimui ir mokymui. Tam dažniausiai yra parengtos specialios programos, kurias visiškai finansuoja valstybė. Taip, pavyzdžiui, yra Airijoje.
„Kol Lietuvoje nėra iki galo susiformavę ūkiai – šiuo metu netoli pusantro šimto tūkstančių žmonių deklaruoja turintys žemės – per anksti kalbėti apie Konsultavimo tarnybos valstybės dalies atsisakymą. Praktika parodė, kad ką nors privatizavus pirmas žingsnis būna pakelti paslaugų kainas. Parodykite man bent vieną įstaigą ar įmonę, kurią privatizavus taip neatsitiko. Nei verslo, nei ekonomikos požiūriu trečios dalies pardavimas aukcione valstybei nieko neduotų, tik pakenktų žemdirbiams. Valdininkai labai dažnai kalba apie valstybės ir privataus verslo partnerystę. O kodėl tos partnerystės taip skubama atsikratyti planuojant parduoti Žemės ūkio ministerijai priklausančią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos dalį?“ – retoriškai klausė E. Makelis.

Ministerija savo daliespardavimui nepritaria

Virginija BALTRAITIENĖ
Žemės ūkio ministrė

Žemės ūkio ministerija yra viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Ne per seniausiai Viešojo valdymo tobulinimo komisija rekomendavo Vyriausybei parduoti šias dalininko teises kitiems asmenims Vyriausybės nustatyta viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarka.
Žemės ūkio ministerija visiškai nepritaria tokiam sprendimui, nes mano, kad valstybei toliau tikslinga likti viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos dalininke. Pagrindiniai argumentai, kodėl to reikėtų, siejami su šios įstaigos vykdomomis viešojo administravimo funkcijomis, patirtimi, kompetencija ir gerai išvystyta infrastruktūra.

Galutinį žodį tars Vyriausybė

Antanas MARTUSEVIČIUS
Vyriausybės Kanceliarijos skyriaus vedėjas

Viešojo valdymo tobulinimo komisija praėjusiais metais rugsėjo 4 d. ir lapkričio 20 d. svarstė, ar tikslinga valstybei likti viešųjų įstaigų dalininke (savininke), ir pritarė bendriems peržiūros principams: viešosios įstaigos neturėtų atlikti viešojo administravimo funkcijų; valstybė turėtų toliau dalyvauti tik tose viešosiose įstaigose, kuriose ji gali daryti lemiamą įtaką tos įstaigos veiklai; valstybė turėtų atsisakyti viešųjų įstaigų vykdomos komercinės veiklos ir paslaugas konkurso būdu įsigyti iš rinkoje veikiančių subjektų, jei tokios paslaugos rinkoje yra teikiamos.
Vadovaujantis šiais principais buvo išanalizuota 131 viešosios įstaigos, tarp jų ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, veikla. Komisija rekomendavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos dalininko teises parduoti kitiems asmenims.
Šios rekomendacijos svarstytos 2015 m. gruodžio 16 d. Vyriausybės pasitarime, papildomai aptartos šių metų sausio 12 d. Vyriausybės kanclerio organizuotame pasitarime su ministerijų atstovais.
Patikslintos rekomendacijos bus teikiamos Vyriausybei pakartotinai svarstyti artimiausiame Vyriausybės pasitarime. Vyriausybė ir priims galutinį sprendimą dėl tolesnės Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos veiklos.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.