Baudžiava laisvos Lietuvos teritorijoje

Buldozerinei žemės reformai griaunant Lietuvos žemdirbių rankomis sukurtą turtą landsberginiai politikieriai priėmė „genialų“ sprendimą, kurį iki šiol keikia visas kaimas. Didžiuliai dirbamosios žemės plotai buvo „suraikyti“ trihektariais ir išdalyti sodžiaus gyventojams, įvardijant tai asmeniniais ūkiais, gautais iš valstybės nuomos pagrindais. Vieni šiais sklypeliais džiaugėsi ir juos dirbo, kiti netrukus juos pernuomavo stambesniems ūkininkams. 
Deklaruojant pasėlius dėl šių sklypų ėmė kilti problemų, mat jų subnuoma negalima, o juos dirbti negaunant išmokų neapsimoka. Be to, šiemet prie deklaracijų bus reikalaujama pateikti šių sklypų nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Tiems, kurie spėjo šiuos sklypus privatizuoti, – ne bėda, bet yra nemažai tokių, kurie taip ir likę amžinais jos nuomininkais. 
Apie tai, kokia situacija su asmeninio ūkio sklypais Marijampolės regione, su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėja Irena KNEIZEVIČIENE kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Milda JONKIENĖ.

Irena KNEIZEVIČIENE– Jūs daug metų dirbate žemėtvarkos srityje, tad tikriausiai prisimenate, kada ir kaip buvo suteikti sklypai asmeninio ūkio naudojimui ir kada juos buvo galima privatizuoti? 
– Kai 1994 m. liepos 1 d. baigėsi sklypų asmeniniam ūkiui skyrimas, mūsų administruojamoje teritorijoje asmeninio ūkio naudotojų buvo šiek tiek per 10 tūkstančių.
Maždaug po poros metų buvo leista tuos sklypus pirkti, parduoti. Paskui šis procesas buvo sustabdytas ir jis atsinaujino tik prieš keletą metų. Iš viso pardavimas vyko kokius septynis metus. Tie, kas tuo rūpinosi, seniai viską įsiteisino, tačiau mūsų specialistai turi nemažai vargo su tais, kurie dokumentų nėra sutvarkę – kaip kažkada gavę žemės sklypą, taip nieko ir nedarę. Jų tenka ieškoti ir tai nėra paprasta.
– Kiek Jūsų administruojamojoje teritorijoje – Marijampolės, Kazlų Rūdos bei Kalvarijos savivaldybėse – šiuo metu yra asmeninio ūkio naudotojų, kitaip vadinamų „trihektarininkų“?
– Mūsų administruojamoje teritorijoje asmeninį ūkį įgijusių privačios nuosavybės teise yra 9695 naudotojai, jų nuosavybe tapo 21,6 tūkst. ha žemės. Iš valstybės tokius sklypus nuomojančių dabar yra 644, jų nuomojamos žemės plotas siekia 1,3 tūkst. ha. Iš visų asmeninio ūkio naudotojų nuomotojai sudaro 6 proc., visi kiti jau įgiję šių sklypų nuosavybę. Bet dar yra 249 naudotojai, kurie yra neįteisinę tų sklypų niekaip – jiems kaip buvo kažkada paskirta, taip ir tebėra. Iš viso neįteisintos asmeninio ūkio žemės yra 400 ha. Iš jų 21-am tokių sklypų naudotojui padengsime žemės nuosavybę už kitur turėtą žemę, yra 66, kurie padavę prašymus žemę pirkti, jų bylos rengiamos, užsakomi matavimai ir bus sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, taip pat yra 112, kurie nori žemę nuomoti. Tačiau apie 100 ha yra tokių, kur tos žemės nuomotojai nenaudoja, nenori jos dirbti, išvykę, numirę, nėra paveldėtojų. Po begalės tikrinimų, fotografavimų ir įsitikinus, kad tos žemės tikrai niekas nenaudoja, nuomos teisė yra nutraukiama. Tokia žemė patenka į laisvos valstybinės žemės fondą.
– Ar ilgai trunka procedūra norint nuomojamą asmeninio ūkio žemę įsigyti kaip nuosavybę?
– Tikrai neilgai. Kadangi nuomai rengiant dokumentus pagrindinės procedūros jau būna padarytos – sklypai suformuoti ir įregistruoti Registrų centre, tereikia parašyti prašymą, kad nuomotą plotą nori pirkti, tada nuomos sutartis nutraukiama ir parengiama pirkimo-pardavimo sutartis. Tai trunka 2-3 savaites, ilgiausiai apie mėnesį. Norint pirkti asmeninio ūkio žemę, niekas kitas neturi į ją teisės, tik tas asmeninio ūkio naudotojas, kuriam ji buvo skirta.
– Kokia šiuo metu vidutinė tokių sklypų vertė? Rinkoje žemės ūkio paskirties žemės kainos jau siekia iki 20 tūkst. litų už 1 ha. Už kiek turėtą valstybinės žemės gabalėlį gali įsigyti jos naudotojas?
– Žemės vertė labai skirtinga, nes priklauso, kurioje vietoje sklypas yra ir koks žemės našumo balas. Dabar įsigalėjo nauja vertės skaičiavimo metodika, tad pagal ją žemės rinkos vertė 4-5 proc. pakilo. Mūsų duomenimis, aplink Marijampolę 1 ha žemės kaina siekia apie 5-7 tūkst. Lt, aplink Kalvariją – apie 3-3,5 tūkst. Lt, o Kazlų Rūdos tarpumiškėse gali būti ne daugiau kaip 3 tūkst. Lt už hektarą.
– Kiek Jūsų administruojamoje teritorijoje šiuo metu yra laisvos valstybinės žemės?
– Per visas tris savivaldybes likę apie 1,5 tūkst. ha, bet tai tik maži gabaliukai, pakraščiai, nelabai patrauklūs žemės ploteliai.
– Valstybinės žemės pardavimas buvo sustabdytas, ar tai netapo kliūtimi asmeninio ūkio naudotojams įsiteisinti žemę kaip nuosavybę?
– Šiuo metu baigiame tai, ką buvome pradėję – forminame dokumentus tiems, kas anksčiau laiku buvo pateikę prašymus žemei pirkti, o naujų dokumentų kol kas nepradedame rengti, nes Vyriausybė nėra apsisprendusi dėl valstybinės žemės pardavimo. Tačiau asmeniniam ūkiui tai negalioja ir pirkimo procedūros gali vykti.
– Šiais metais deklaruodami pasėlius ūkininkai privalės pateikti sklypų nuosavybę pateisinančius dokumentus, nuomos sutartis. Yra nemažai tokių, kurie iš valstybės gautus sklypus asmeniniam ūkiui yra perleidę stambesniems ūkininkams ir iš jų už tai ima nuomos mokesčius, kitaip tariant,  javus trihektarius subnuomoja. Kadangi tai neteisėta, deklaruojant pasėlius dėl tokių sklypų  tikriausiai kils problemų, juk jų nebus galima deklaruoti? Ar pasijuto, kad asmeninių ūkių nuomotojai sujudo tvarkytis žemės įsiteisinimo dokumentus?
– Prieš Naujuosius metus jautėsi, kad asmeninių ūkių naudotojai kiek suaktyvėjo – buvo nemažai ateinančių ir prašančių nuomos sutartį nutraukti ir žemę parduoti. Ir tai buvo padaryta. Noriu pabrėžti – valstybinės žemės suteiktos nuomos pagrindais asmeniniam ūkiui subnuoma yra negalima. Žemės įstatymai niekada to neleido ir dabar to daryti nevalia. Valstybė pati gali tiesiogiai nuomoti žemę, jai tarpininkų nereikia.
– Ar nekyla problemų dėl asmeninio ūkio žemės nuomos mokesčių surinkimo?
– Jei tai įteisinta kaip privati nuosavybė, žemės mokesčiai mokami Valstybinei mokesčių inspekcijai, o už asmeninių ūkių nuomojamą žemę procedūras administruoja savivaldybės, tad jų rūpestis šiuos mokesčius susirinkti. Mūsų tarnyba apie mokamus ar nemokamus mokesčius sužino tuomet, kai tenka nutraukti sklypų nuomą. Tuomet teiraujamės savivaldybių, ar buvo mokėti mokesčiai, domimės, ar žemė buvo dirbama, jei naudotojas miręs, tikriname, ar registre yra pažyma apie jų mirtį, ieškome paveldėtojų. Jei sklypo turėtojas išvykęs, tai matome Gyventojų registre, sužinome, koks jo adresas. Šios procedūros ilgos ir nėra paprastos. Tačiau dažniausiai problemos kyla tada, kai sklypai nedirbami, apleisti, tuomet atkreipiamas į tai dėmesys, o jei žemė dirbama, sukontroliuoti, kas iš tiesų ją dirba, nėra lengva. Dažniausiai būna tarpusavio susitarimai ir įrodyti, kad vyksta subnuoma, labai sudėtinga. Tačiau deklaruojant pasėlius yla išlįs iš maišo.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.