Bepiločiai orlaiviai – žaidimas ar dešinioji ūkininko ranka?

Žemės ūkis, ko gero, yra toji verslo sritis, kuri pastaraisiais metais padarė didžiausią technologinį šuolį. Ūkininkavimas vis sunkiau įsivaizduojamas be GPS navigacijos, tiksliojo ūkininkavimo, automatinio vairavimo sistemų, todėl visai nestebina, kad net 80 proc. visame pasaulyje įsigytų bepiločių orlaivių naudojama žemės ūkyje. Užsienio ūkininkai skaičiuoja, kad investicijos į šias skraidykles atsiperka per vienus ar dvejus metus, tačiau Lietuvos ūkininkai į savo valdas jas įsileidžia atsargiai.

Taupo laiką ir pinigus Augalininkystės ūkius valdantys žemdirbiai pasėlių būklę dažniausiai vertina pagal tai, ką mato laukų pakraščiuose, taigi išmirkę, nušalę, nesudygę ar laukinių žvėrių nuniokoti tolimesni plotai kartais lieka nepastebėti. Būtent todėl praėjusį rudenį Kazlų Rūdos sav. Jankų k. ūkininkas Artūras Merkevičius nutarė įsigyti bepilotį orlaivį. Ekologinio ūkio šeimininkas pripažįsta, kad mintis šį prietaisą pritaikyti nuosavame ir bendrame šeimos ūkyje brendo ilgai, tačiau galutinį sprendimą padėjo priimti rekomendacijos iš ūkininkaujančių kolegų. Pasak jo, su šiuo įrenginiu vos per keletą minučių galima pasiekti tas teritorijas, kurios anksčiau buvo sunkiai įžengiamos. „Apžiūrėdami pasėlius pereidavome laukus, tačiau toli gražu ne visus. Iš esmės paeini 10 m į priekį ir jau vertini laukų būklę“, – prisiminė ūkininkas pripažindamas, kad apžvelgiant vasarojų ir žieminius pasėlius modernia skraidykle neužtrunkama taip ilgai, sutaupoma ne vien laiko, bet ir pinigų bei, žinoma, degalų, mat nebereikia automobiliu sukti ratų žvalgantis po 400 ha ūkį. „Pernai rudenį su skraidykle išvažiavau grikių laukų apsižiūrėti. Stovėdamas prie vieno lauko apžvelgiau ir nu­tolusius plotus, buvo galima aiškiai matyti, kurie plotai daugiau ar mažiau piktžolėti. Jei ne bepilotis orlaivis, būčiau turėjęs daryti nemažą lanką. Antrasis laukas buvo už 500 m, bet norint prie jo privažiuoti automobiliu, būtų reikėję įveikti apie 5 km“, – pridūrė žemdirbys.

Moderniausios skraidyklės – ne pagal kišenę Išmanieji sprendimai bepiločiuose orlaiviuose diegiami itin sparčiai. Tačiau Lietuvoje vis dar renkamasi paprastesi lėktuvėliai, dažniausiai už juos sutinkama mokėti 1 000–1 500 eurų. Šiuos prietaisus šalies agroverslo atstovai daugiausia renkasi bendrai pasėlių apžiūrai, mat orlaiviuose įmontuota vaizdo filmavimo kamera arba fotoaparatas vaizdą gali taip priartinti, kad net sklendžiant 100 m aukštyje telefono ar planšetės ekrane puikiai matosi net smulkiausias augalo lapelis. Vis tik modernesnėje įrangoje gali būti įmontuota speciali technologija, kaip antai jutikliai, algoritmai, kurie augintojui siunčia informaciją apie dirvos drėg­nį, laukų derlingumą, augalus apnikusius kenkėjus, ligas. Taip pat galima sužinoti, kur augalai labiau skursta, kurias dirvas reikia papildomai patręšti ar palaistyti. Rinkoje jau pasirodė galingos skraidyklės, pajėgiančios transportuoti trąšas, vandens talpyklas, dirvą laistyti centimetrų tikslumu. Nors jos dirba išties preciziškai, tausoja aplinką, atliepia tiksliojo ūkininkavimo principus, yra brangios, kaina gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių eurų. A. Merkevičius pripažįsta, kad kol kas dar neišnaudoja visų turimos skraidyklės funkcijų, tačiau tiki šio įrenginio perspektyva. „Dabar man prietaisas pasitarnauja fotografuojant ir pasižymint melioracijos lomas, didesnio skersmens drenažo rinktuvus, kuriuos po javapjūtės bus galima nesunkiai surasti, peržiūrėti“, – pasakoja jis pridėdamas, kad skraidyklę panaudoja ir pramogoms.

Lėktuvą išmainė į skraidyklę Dar visai nedidelę patirtį su bepilotėmis skraidyklėmis turintis stambiausias Prienų r. ūkininkas Vidmantas Rasimas, valdantis 1 500 ha, sako kol kas nespėjęs perprasti visų aparato funkcijų. Pasak pašnekovo, jo valdomos žemės išsibarsčiusios visame rajone, nemaža ir kalvotų vietų, kurių apžiūra žemdirbiui ir sukėlė daugiausia keblumų. „Anksčiau laukų apžiūrėti skrisdavau su lėktuvėliu iš Pociūnų aerodromo. Tą patį bus galima padaryti ir su bepiločiu orlaiviu, privalumas tik toks, kad beveik nereiks išeiti iš namų“, – džiaugiasi ūkininkas. Be augalininkystės ūkio, V. Rasimas triūsia prižiūrėdamas ir 90 angusų bandą. Dažname užsienio gyvulininkystės ūkyje darbas be bepiločio orlaivio jau sunkiai įsivaizduojamas. Nedideliais lėktuvėliais ganomi gyvuliai, sekami pasimetę jaunikliai, apžiūrimos girdyklos, tikrinama, ar neišgriautos tvoros, nenutraukti elektriniai piemenys. Apie visa tai yra girdėjęs ir V. Rasimas, tačiau jo gyvuliai dar nesusipažino su nauja elektrine prižiūrėtoja. „Neaišku, kaip gyvuliai reaguos į skleidžiamą skraidyklės garsą. Idėja, iš tiesų gera, tik dar nežinau, ar ji pasiteisins“, – svarstė ūkininkas.

Su skraidykle kuria reklamas O štai Zarasų krašto ūkininkas Martas Mikutavičius, auginantis 120 šarolė ir angusų mišrūnų bandą, užtikrintas – skraidyklę vertėjo įsigyti. Prieš du mėnesius bepilotį orlaivį nusipirkęs ūkininkas jau spėjo pagelbėti į bėdą pakliuvusiam kolegai, kurio galvijai ištrūko iš aptvaro. Šiuos surado ir atgal suginė per pusdienį. „Svarbiausia išsiaiškinti, kuria linkme gyvuliai pajudėjo. Jeigu paprasčiausiai vaikščiosi, juos sugaudyti daug sunkiau nei ieškant jų iš viršaus, – tikina ūkininkas. – Aišku, gyvuliai ištrūksta gana retai, bet pasitaiko atvejų, kai laukiniai žvėrys nutraukia elektrinį piemenį, o tada jau banda pradeda judėti savais keliais.“ Pašnekovo teigimu, didžiulis skraidyklės pranašumas – kamera, aiškiai parodanti gyvulio įsago numerį. Be to, su ja nesunku įvertinti galvijo savijautą: ar jis nepatyrė traumos, nėra sužalotas, neserga. „Parduodant galvijus, galima daug geriau pademonstruoti gyvulių prekinę išvaizdą (parodyti visas kūno dalis, gyvulio išsivystymą) pirkėjui“, – apie kuriamas reklamas su skraidykle pasakoja M. Mikutavičius tikindamas, kad bent keli jo kolegos jau svarsto galimybę panašius lėktuvėlius matyti ir savo ūkiuose. „Net stebėjausi, kad vos kelis kartus virš gyvulių praskridus, jie nebereaguoja. Nesibaido, net skrendant jiems virš galvos. Gerai, kad galvijai šio garso nesieja su pavojumi“, – džiaugiasi ūkyje jau prigijusiu prietaisu M. Mikutavičius. Pasak jo, skraidyklę galima įdarbinti ir genant gyvulius iš vieno lauko į kitą, tačiau tam pirmiausia reikia „perkąsti“ jos valdymo sistemą. „Aparatą valdau nuotoliniu pultu, susietu su išmaniuoju telefonu. Matau tik nedidelį vaizdą ekrane, todėl sunku jausti atstumus nuo medžių ar kitų kliūčių. Bet jei gyvulius geni plyname lauke, tai yra visiškai įmanoma“, – neabejoja gyvulininkystės ūkio šeimininkas.

Padėtų išlaikyti sveikesnę bandą Ūkininkas pripažįsta, kad išlaikant sveiką gyvulių bandą, galvijus svarbu lankyti pačiam, tačiau apeidamas 150 ha ūkį kiek­­vieną dieną M. Mikutavičius sugaišta nemažai laiko. „Jei gyvuliai nuo namų nutolę 2–3 km, dėl šventos ramybės nuskrendi su skraidykle ir įsitikini, kad jie stovi vietoje. Per dieną galiu leistis į kelis tokius skrydžius, sutaupyti laiko ir dirbti kitus darbus“, – įsitikinęs pašnekovas. Skraidyklės naudojamos ir sergančių gyvulių priežiūrai. Jiems sunegalavus, pakyla jų kūno temperatūra, ir virš jų pakibusi skraidyklė guos gali identifikuoti didžiulėje bandoje net iš nemažo nuotolio. Tai bepiločiams orlaiviams, pasak M. Mikutavičiaus, leidžia padaryti infraraudonųjų spindulių jutiklius turinčios terminės kameros. „Toks įrenginys, manau, būtų naudingas mano ūkyje, tačiau viskas atsiremia į pinigus. Jis kainuoja bent kelis kartus brangiau nei įprastinis, apie 3–4 tūkst. eurų“, – skaičiavo patyręs ūkininkas.

Tinginių įrankis Vieną stambiausių Lietuvos avininkystės ūkių valdantis Giedrius Prakapavičius tvirtina aplink 1 000 pieninių avių ir ožkų bandą bepilote skraidykle nesklendžiantis, nes paprasčiausiai nemato šio prietaiso prasmės. „Manau, kad čia daugiau žaidimas. Žmonės vis labiau aptingsta ir nenori pasikelti nuo sofos, – griežtą nuomonę išsakė jis. – Mes tvartuose turime filmavimo kameras. Tarkime, naktį pamačius, kad avis ėriuojasi, vis tiek reikia važiuoti į vietą. Ar verta su skraidykle skristi apžiūrėti pievų? Kam to reikia? Nuvažiuoji, pereini lauką ir visas vaizdas kaip ant delno.“

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

„Pixabay“ nuotrauka