Biolauko fotografija apnuogina ligas

Technologijos mokslų daktaras Artūras Dabkevičius neabejoja, kad biolauko fotografija gali parodyti ne tik įsisenėjusias, bet ir tik prasidėjusias ligas, kurių dar neužfiksuoja kiti gerai žinomi diagnostiniai metodai.

Turbūt teko pastebėti, kad bendraudami su vienais žmonėmis jaučiamės energiškai įsikrovę, o būnant greta kitų – energija išsunkiama iki paskutinio lašo. Dėl šio ir aibės kitų klausimų žmonės vis dažniau skuba konsultuotis su auros arba biolauko diagnostikos žinovais, kurie neabejoja, kad žmogaus energinis laukas ypač jautrus išoriniams veiksniams, pradedant patiriamu stresu, neigiamomis emocijomis, saulės stoka, baigiant – kalbėjimu telefonu.

Tai, ko nematai, nereiškia, kad nėra
Kad apie žmogaus ligas nemažai galima sužinoti iš jo energinio lauko, neabejoja VšĮ „Žmogaus kvantinių laukų tyrimai“ vadovas, technologijos mokslų daktaras Artūras Dabkevičius, kuriam bio­lauko diagnostika gerai žinoma jau aštuonerius metus. Vis tik jis neslepia susiduriantis ir su skeptikais, esą – „jei nematai auros, suprask, kad jos ir nėra“. Šiuo atveju mokslų daktaras turi argumentų: žmogus suvokia vos 1 proc. visų gamtoje esančių elektromagnetinių bangų, akis nemato ir infraraudonųjų spindulių, arba – šilumos, kurią skleidžia kūnas, tačiau niekas negali nuginčyti, kad jų nėra. Taigi, ko žmogus nepamato, leidžia užfiksuoti specialūs aparatai.
Pasak A. Dabkevičiaus, žmogaus energinį lauką fiksuojančio prietaiso veikimas grįstas ne magija, o šiuolaikinės fizikos, biologijos mokslo pasiekimais. „Specialioje Kirliano principu veikiančioje kameroje žmogui tereikia padėti pirštus ant elektrodų. Kameros viduje veikiantis aukšto dažnio elektromagnetinis impulsų generatorius generuoja impulsus toje plokštelės vietoje, kur padėta žmogaus ranka. Vėliau iš rankos odos paviršiaus ištraukiami fotonai ir tada skaitmeninė kamera fiksuoja visą žmogaus rankų pirštų spinduliavimą, t. y. tai, ką žmogaus pirštai skleidžia į aplinką. Iš kiekvieno piršto švytėjimo formos, ploto, intensyvumo, simetrijos ir kitų parametrų sprendžiama tiek apie bendrą žmogaus energinę ir psichoemocinę būklę, tiek apie atskirų organų funkcinę būklę“, – aiškina specialistas ir priduria, kad, naudojant profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro Konstantino Korotkovo iš Sankt Peterburgo aparatą, jo gauti duomenys su klinikiniais tyrimais sutampa net 80–85 proc. tikslumu.
A. Dabkevičius pastebi, kad, kūnui dar nejaučiant aiškių ligos simptomų, apie gresiančią ligą pirmasis praneša pasikeitęs biolaukas. Jo teigimu, energinio lauko diagnostika ligą parodo vadinamojoje priešligės stadijoje, kai jos dar negali užfiksuoti rentgenas, tomografija, ultragarsas ar kiti gerai žinomi diagnostiniai metodai.

Kenkia blogos emocijos, požeminis vanduo ir telefonas
Biolauko tyrimas, anot pašnekovo, kaip ant delno parodo žmogaus energinę, psichoemocinę būklę, atskleidžia ir fizinius negalavimus. Ne veltui Rytų medicinoje prieš šimtmečius pastebėta, kad, ilgai patiriant ar savyje laikant neigiamas emocijas, išsibalansuoja energinis laukas, vėliau tai sukelia pasekmes ir fiziniam kūnui. „Tarkime, patiriant neapykantą, pavydą, laikant nuoskaudas, atsiranda širdies ir kraujagyslių problemų, o jeigu žmogus turi daug baimių, kompleksų – atsiranda bėdų dėl šlapimo sistemos, inkstų. Per ilgai užsitęsus liūdesiui, gedului, žmogų ima kamuoti kvėpavimo takų ligos, o štai ūmų, dirglų, nervingą žmogų apninka tulžies pūslės, kepenų problemos“, – vardija A. Dabkevičius.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai net ir praktikuojant sveiką gyvenseną, pozityviai mąstant biolaukas vis tiek būna pažeistas. Tai, pasak A. Dabkevičiaus, gali lemti mažai kam tikėta priežastis – požeminės vandens gyslos, žemės tektoniniai lūžiai, tam tikros negatyvios vietos. Jis aiškina, kad tekant požeminiams upeliams susidaro nors ir silpni, tačiau žmogų neigiamai veikiantys elektromagnetiniai srautai. O pasitaiko atvejų, kai šie upeliai teka po tomis vietomis, kur žmonės praleidžia daugiausia laiko, pavyzdžiui, miegamajame ar darbo vietoje. „Kai žmogus tokioje vietoje praleidžia daug laiko, išsiderina jo energetika, funkcinė būklė, o tai ilgainiui paveikia ir organizmą: vystosi onkologinės ligos, stuburo išvaržos, įvairūs kiti negalavimai“, – tikina A. Dabkevičius, ramindamas, kad nustačius tokias vietas nereikėtų skubėti kraustytis į naują butą, dažnu atveju užtenka vos 10–20 cm pastumti lovą ar darbo kėdę. Jei pastumti lovos ar darbo kėdės nėra galimybių, tada tuos silpnus, tačiau negatyvius elektromagnetinius srautus galima neutralizuoti specialiomis priemonėmis.
Pašnekovas tikina, kad biolauką gali išderinti ir besaikis kalbėjimas telefonu. Anot jo, jei net ir po 10 minučių trukusio pokalbio būtų matuojama aura, pamatytume akivaizdžius pratrūkimus galvos srityje, kurie sugrįžta į pradinę padėtį tik po 3–4 val. „Geriausia ant telefono nugarėlės priklijuoti specialų lipduką, blokuojantį elektromagnetinius spindulius. Žala organizmui tada būna mažesnė“, – pataria jis.

Nuo energinių vampyrų –bėgti neatsigręžiant
Turbūt ne kartą teko įsitikinti, kad vieni žmonės trykšta teigiama energija ir ja mielai dalijasi su kitais, o štai bendraujant su kitais pradedi jaustis lyg išsunktas. „Jeigu žmogus atviras, pozityvus, jam nereikia būti nei ekstrasensu, nei bioenergetiku ar Reiki specialistu tam, kad galėtų skleisti pozityvią energiją iš savo galingo biolauko. Bet yra tokių žmonių, kurie iš aplinkos nesugeba natūraliai pasimaitinti gyvybine energija ir pradeda „vampyrauti“, kitaip tariant, siurbti energiją iš kitų žmonių“, – tikina A. Dabkevičius.
Jo teigimu, energiniais vampyrais tampama dėl kelių priežasčių: dėl vidinių arba išorinių blokų. „Jeigu prieš kelerius metus kas nors manęs būtų paklausęs apie energinius vampyrus, nedvejodamas būčiau atsakęs, kad jų nėra, nes literatūroje apie tai nebuvo rašoma. Bet prieš keletą metų pradėjau bendradarbiauti su bioenergetiku Arūnu Žabaliūnu, kurio atvesti klientai turėjo, vaizdžiai tariant, pramuštą bio­lauką. Remdamasis teorija, jiems daviau patarimų, kaip ir visiems, kurių energetika nusilpusi: patariau stiprinti imuninę sistemą, išsimiegoti, išvalyti parazitus iš organizmo, atsikratyti žalingų įpročių, sureguliuoti mitybą ir pan. Toliau tie žmonės laikėsi mano nurodymų, užsiėmė ir meditacija, sportavo, valėsi organizmą, tačiau po mėnesio sugrįžus ir pakartojus tyrimą – rezultatas buvo toks pats. Vadinasi, tokiomis priemonėmis rezultato pasiekti nepavyko. Galiausiai tiems žmonėms bioenergetikas nustatė nužiūrėjimą, kurį specialistas „nuėmė“ virgulėmis, ir tik po to pamatėme, kaip jo energetika po truputį atsikuria, – patirtimi dalijasi A. Dabkevičius. – Mes visi esame jautrūs. Jei bendraudami su žmogumi jaučiamės negerai, pradeda darytis bloga, krečia šaltis, jaučiamės praradę nuotaiką, jėgas, paprasčiausias patarimas – bėgti kuo toliau nuo tokio žmogaus, mažiau bendrauti.“

Biolauko stiprumas priklauso nuo paros ir metų laiko
Kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, taip ir žmogaus sveikata, energinis laukas priklauso nuo cikliškumo. A. Dabkevičius pastebi, kad lietuvių energetika skurdžiausia, labiausiai pažeidžiama būtent šiuo laiku – vasarį ir kovą. „Šiuo metu jaučiama giliausia „duobė“. Matome mažai saulės, rečiau išeiname į lauką, organizme trūksta vitaminų. Priešinga situacija vasarą, kai juntama pati geriausia energetika. Liepa ir rugpjūtis yra tas laikas, kai daugiausia šviečia saulė, todėl laiką leidžiame gryname ore. O poilsiaudami prie jūros, ežero ar miške mes ir įgauname pozityvios gyvybinės energijos, kurią išeikvojame dirbdami. Kalbant apie konkretų paros metą, žmogaus energija didžiausia ryte apie 9–10 val., o labiausiai nuslopsta – 20–21 val.“, – pasakoja A. Dabkevičius.

Vyrai – silpnoji lytis
Beveik dešimtmetį vyrų ir moterų biolaukus analizavęs A. Dabkevičius užtikrintas – stip­rioji lytis – moterys. „Tai lemia prigimtis. Moterys daugiau dėmesio ir laiko skiria vidiniam pasauliui: saviugdai, lankosi seminaruose, skaito knygas, užsiima joga, meditacija. O štai vyrams labiau rūpi išorinio pasaulio reikalai: karjera, konkurencija, socialinis statusas, pinigai, jie mažiau rūpinasi sveika mityba, vartoja daugiau alkoholio, rūkalų“, – aiškina mokslų daktaras.
Specialistas įspėja: pastebėjus, jog energinis laukas silpsta, būtina imtis veiksmų, nes nieko nedarant, jis menksta ir ilgainiui visai nunyksta. Pasitaiko atvejų, kai žmonės, nežinodami, kaip derėtų elgtis, susigundo skelbimais, kuriuose yra kviečiama išvalyti auras. Tačiau A. Dabkevičius visus ragina likti apdairius, mat iš to gali būti daugiau žalos nei naudos. Jo nuomone, tuo užsiimantis žmogus turi būti gerai šią sritį išstudijavęs, sukaupęs patirties. „Prieš einant į tokias procedūras, patarčiau apie tą žmogų daugiau sužinoti: pabendrauti su jo klientais, šeimos nariais, įsitikinti, kad jis tikrai patyręs, žino, kaip elgtis“, – tvirtina pašnekovas.

Biolaukus tikrina ir sportininkai
Lietuvos sportininkams biolauko matavimai – ne naujiena. Štai pernai Vilniaus „Žalgirio“ jaunių futbolo komandos žaidėjai prieš ir po varžybų stebėjo, kaip keičiasi jų biolauko švytėjimas. „Remiantis teorija, po treniruotės ar varžybų sportininko energetika turėtų sumažėti apie 30 proc. Daugumai futbolininkų taip ir nutiko, jie paprasčiausiai fiziškai pavargo ir jų energetika nusilpo. Tačiau pasitaikė ir tokių jaunuolių, kurių energetika sumažėjo net 80–90 proc., o kitų netgi pakilo. Tokie futbolininkai kaip Justinas Januševskis, Tadas Lekeckas – ne tik aikštelėje puikūs lyderiai, bet ir jų energiniai laukai labai stiprūs, žaisdami visa jėga jie tik įsikrauna. Su treneriais kalbėjomės, kad tuos žaidėjus, kurie greičiau nusilpsta, reikėtų pasaugoti, o tie, kurie tarytum pailsi aikštelėje, reikėtų dar labiau paspausti norint išgauti gerą rezultatą. Dauguma didžiųjų sportinių krepšinio, futbolo, rankinio, ledo ritulio ir kitų sporto šakų komandų šį aparatą turi ir juo naudojasi“, – kalba A. Dabkevičius.

Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė

Artūro DABKEVIČIAUS nuotraukos

h

Žmogaus biolaukas – elipsės formos. Čia matyti stiprus energinis laukas, kurį padeda išlaikyti sveika gyvensena, subalansuota mityba, pozityvus nusiteikimas.

Šis biolaukas priklauso vienam iš Lietuvos politikos apžvalgininkų. Šio žmogaus energetika nusilpo dėl didelio fizinio bei psichoemocinio streso, žalingų įpročių, negatyvaus poveikio.