Bitininkai pradeda ir laimi

„Bitės išmokė kantrybės“, – sakė ūkininkų turgeliuose Kaune prekiaujantis Zigmas Kušeliauskas.

Europos Sąjungos šalių agrariniame sektoriuje proteguojama žalinimo politika turėtų į kitą lygmenį pakylėti bitininkystę, kuri tarytum lakmusas parodo aplinkos ir gyvasties sveikatos situaciją. Šalies ūkininkų derliaus šventėje Kaune pakalbinti bičiuliai visi lyg susitarę tvirtino, jog bitininkystės sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus. Europoje daugėja grėsmių medunešiams vabzdžiams, brangsta medaus – išskirtinio maisto produkto – gamybos savikaina. Metų bitininko Algio Miliaus sūnus Ričardas, Norvegijos bitynuose mokslo ir žinių sėmęsis jo kolega Andrius Bučius, Metų bitininko Pranciškaus Karoso mokinė Regina Šerkšnienė, Kupiškio draugijos narys Algirdas Vogulis, kėdainiškis Marius Augustinavičius, Žemaitijoje bites prižiūrintis Zigmas Kušeliauskas ir kiti tvirtino, jog praėjęs medaus sezonas nebuvo labai derlingas, tačiau nebuvo ir nuostolių, kurių ankstesniais metais atnešdavo augalininkystės ūkių šeimininkų chemikalais purškiami žydinčių rapsų laukai. Svarbu neprarasti iniciatyvos puoselėjant verslą, pateikiant produktą iš ūkio tiesiai vartotojui.

Medaus vartojame nedaug
– Lietuviams trūksta medaus ir kitų bičių produktų vartojimo kultūros, – pastebi R. Milius, – į Druskininkų kurortą atvažiavęs užsienietis per savaitę suvalgo medaus tiek, kiek mūsiškiui užtenka metams laiko.
Bičiulis A. Bučius, kelerius metus gyvenęs ir dirbęs Norvegijoje, įsitikinęs, jog lietuvis vartoja labai taupiai, susirgęs. Norvegai medaus produktus stengiasi pateikti patraukliai, sudominti jaunimą. Tuo tikslu rengiamos šventės, parodos, mugės, degustacijos.
– Yra nemažai galimybių ir lietuvius sudominti bičių produktais, – pasakoja raseiniškė, visus šeimos narius į bičių verslą įtraukusi R. Šerkšnienė. Moteris teigė nepraleidžianti nė vienos žemės ūkio parodos ar mugės, visur važiuojanti su gausia išskirtinės kokybės medaus produktų pasiūla. Kelerius metus visa Šerkšnų šeima tik investavo į bitininkavimo, medaus sukimo ir fasavimo įrangą, pirko pakuotes, gamino stilingas etiketes ir produkto geografinę kilmę liudijančias banderoles. Lygiagrečiai buvo atliekami medaus ir įvairių mišinių su medumi tyrimai, sertifikavimai ir pan. Visa tai gulė į gamybos kaštų suvestinę. „Kiekvienam pirkėjui privalome išaiškinti ne tik gerąsias, gydomąsias medaus savybes, bet ir priminti apie produkto vartojimą, laikymą, – kalba R. Šerkšnienė, – be to, labai svarbi yra produkto estetika“.
Pasak bitininkės, renginiuose ji pirkėjams visuomet duoda paragauti įvairių rūšių medaus ar medaus ir liofilizuotų uogų mišinių. Kol kas tokių unikalaus skonio produktų šalyje nėra daug.

Bitininkų iniciatyvos
– Sodyboje laikomos bitės – skiriamasis šeimos ūkio bruožas, – įsitikinęs Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis, – nors bitininkystė nėra dideles pajamas nešantis verslas, tačiau jis suteikia ūkiui kitą dimensiją. Neseniai Europos Parlamento narys Bronis Ropė pastebėjo, jog bitininkai yra darbštūs, bendruomeniški, pasižymi gera sveikata ir ilgu amžiumi. Tai sektinas pavyzdys visiems ūkininkams, ypač sunkmečiu.
– Bitynai, bičių produktai – bene dažniausiai įvairių maisto priežiūros sektoriaus tarnybų tikrinami dalykai, – teigia bitininkas Z. Kušeliauskas, – užtat sertifikuotu medumi prekiauti turgeliuose, šventėse, parodose, mugėse galima be jokių trukdžių. Pirkėjui taip pat drąsu, nes renkasi patikrintą, legalų produktą, kurio etiketėje nurodytas bitininko adresas, telefono numeris, produkto galiojimo terminas.
Šalies bitininkai medaus ir kitų bičių produktų kokybę bei sudėtį gali išsitirti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Jo laboratorijoje, pasak jauno bitininko R. Miliaus, galima patikrinti, ar medus teisingai paženklintas, ar etiketėje nurodytas, pavyzdžiui, grikių, medus tikrai yra grikių. Bitininko teigimu, žiedadulkių nustatymas meduje – labai svarbus medaus kokybės kontrolei. Pagal žiedadulkių morfologiją galima nuspręsti medaus botaninę ir geografinę kilmę. Be to, kaip sako bitininkai, bitelės pačios pasirenka, iš kokių augalų joms medų rinkti. Net jei avilys stovi greta žiedų našta svyrančios liepos, nėra garantijos, kad bitės suneš būtent liepų medaus. Pasak R. Miliaus, Dzūkijoje jau kelerius metus iš lūpų į lūpas perpasakojama vienam žinomam bitininkui ir mokslininkui atsitikusi anekdotinė situacija. Bičiulis iš Kauno atvežė savo bitidę į grikių lauką, o apsukrios bitelės jam prinešė rapsų medaus, nors šie augalai žydėjo toli už miško.

Kokybę liudija ūkininko pavardė
Pasak R. Šerkšnienės, perkant medų tiesiogiai iš bitininko, paprastai būna nurodyta jo rūšis – iš kokių augalų surinktas nektaras. Tai bitininkas išsiaiškina įvairiais būdais. Visų pirma, jis žino, kokie augalai prieš išimant medų žydėjo aplink bityną. Antra – skirtingų žiedų medus skiriasi skoniu, kvapu, spalva ir konsistencija. Pagal šiuos ypatumus bent apytikriai rūšį nustatyti gali kiekvienas. Trečias, sudėtingiausias ir patikimiausias būdas – laboratorijoje ištirti meduje esančias žiedadulkes. Specialistų teigimu, medaus botaninės kilmės tyrimas paremtas santykiniu žiedadulkių dažnumo nustatymu. Naudojamas mikroskopinis metodas, kuris parodo, kokių augalų žiedadulkių yra meduje. Santykiniam žiedadulkių dažnumui jame nustatyti skaičiuojama ne mažiau kaip 500 žiedadulkių, jos identifikuojamos ir priskiriamos tam tikrai augalų šeimai.
Pagal botaninę kilmę medus yra skirstomas į monoflorinį (surinktą iš vienos žydinčios kultūros, kai vienos augalų rūšies žiedadulkių kiekis meduje yra didesnis nei 45 proc.), ir poliflorinį, kai meduje aptinkama įvairių augalų žiedadulkių.
Visuotinai žinoma, jog bitės, apdulkindamos augalus, atneša didelės naudos žemės ūkiui. Tyrimai rodo, kad 71 augalų rūšis iš 100 svarbiausiųjų yra apdulkinamos bičių. Naminės bitės (Apis mellifera) yra vienos svarbiausių augalų apdulkintojų pasaulyje. Ši bičių paslauga (augalų apdulkinimas) planetos agrariniam sektoriui kasmet atneša daugiau nei šimtą milijardų JAV dolerių naudos.
– Didžiąją dalį ūkio medaus produkcijos parduodame Druskininkuose, – sako R. Milius, – pagrindiniai pirkėjai – poilsiautojai iš kitų šalių, todėl dažnam užtenka produktą pavadinti lietuvišku ar dzūkišku. Kitas medaus kvalifikavimas – nuoroda į surinkimo laiką: pavasario, vasaros.
R. Šerkšnienė sertifikavusi ne tik įvairiarūšio ir kreminio medaus, bet ir riešutų, vaisių, uogų kompozicijų su medumi. Kiti jos šeimos ūkio nariai ėmęsi platesnio bičių produktų panaudojimo verslo.
– Leidžiama viskas, kas neuždrausta, – sako nedidelius šeimos ūkius vienijančios Žemės ūkio rūmų organizacijos vadovas V. Juodsnukis.

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.