„Blindė po vandenį braido, kosulį baido“

Ankstyvą pavasarį dažno iš mūsų imuninė sistema susilpnėjusi, trūksta vitaminų, kankina gripas ir peršalimo ligos. Pasak „Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės, kad giliai neįsisirgtume, naudinga laiku pasiruošti mūsų gamtos dovanų – blindžių, pušų, beržų pumpurų ‒ arbatos, nuoviro, arba sukramtyti po kelis juodųjų serbentų, liepų pumpurus.

Ypač gražiais žodžiais kalbama apie medingąją blindę (Salix caprea L.), ožkakarklį. Blindės kačiukų arbata gali pagelbėti peršalusiems, karščiuojantiems, kosintiems, o pats augalas tikrai vandenyje braido: auga žemesnėse vietose, kur susirenka sniego tirpsmo vandenys. Visi medžiai dar pliki, o blindė švytėte švyti gelsvais stambiais žiedais (iš tiesų ‒ žiedynais), vandenyje atsispindinčiais. Blindei pražydus ir bitės pirmą kartą toliau nuo avilių nulekia. Matyt, dėl to ir buvo ji išskirta iš kitų gluosnių rūšių ir būtent jai, o ne kokiam kitam žilvičiui, balandžio mėnuo paskirtas. Blindė ne tik ankstėliau už kitus savo giminaičius žydi, bet ir jos žiedynai kiek ryškesni. Mūsų proseneliai šį augalą vertino, nes jo mediena tvirtesnė, atsparesnė negu kitų gluosnių, bet tokia pat lanksti ir lengva, gražiai balta, visokiems dirbiniams, o pirmiausia ‒ geriems lankams tinkama, esą blindiniu lanku važinėjant arkliai mažiau vargsta, būna eiklesni. Ką gi, patogus ir lengvas pakinktas bėgsmo negadina. Gal ir dėl to, kad blindė lyg tarpininkė tarp gluosnių krūmų ir medžių. Galima tik spėlioti, nes dabar niekas nebeatmena, kodėl blindė, o ne koks kitas gluosnis sau mėnesį gavo. Atsižvelkime į tuos pasvarstymus, kuriuos mūsų protėviai paliko: juose be primityvios gamtinės pasaulėjautos nemažai ir tikros gyvenimo patirties.

Blindė (Salix caprea L.) – artima gluosnių giminaitė. Liaudiškai ji dar vadinama gluosniu ar karklu. Tai 6‒10 m aukščio medis ar krūmas. Jaunų augalų žievė pilkai žalsva, lygi, senesnių – tamsiai pilka, sueižėjusi. Ūgliai žalsvi arba rausvi. Pumpurai stambūs, rudi, pridengti žvyneliais. Jaunų lapų abi pusės apaugusios plaukeliais, senesnių viršutinė pusė pilka, pilkai žalia, apatinė – balsva. Vyriškieji žirginiai kiaušiniški, purūs, ryškiai geltoni, moteriškieji – cilindro formos, žali, su ilgais plaukeliais, pražysta prieš išsiskleidžiant lapams. Žieduose gausu nektaro. Kadangi žydi anksti, balandžio mėnesį, blindžių nektaras padeda po žiemos atsigauti silpnoms bičių šeimoms. Šiuos augalus taip pat mėgsta ankstyvi dieniniai drugiai – citrinukai, dilgėlinukai, karpytūnės ir naktiniai drugiai. O žmones džiugina gražūs žiedai, dar vadinami kačiukais.

Blindės auga upių, kitų vandens telkinių pakraščiuose, drėgnose pievose, prie sodybų. Žydi balandį, vaisiai subręsta gegužę, kaip ir gluosnių.

Baltasis gluosnis (Salix alba L.) ‒ gluosninių (Salicaceae) šeimos 20‒25 m aukščio medis, dar vadinamas baltkarkliu, leverdėliu ar baltąja blinde. Šakos iki 2 m ilgio, plonos, lanksčios, žalsvos arba rausvos su pilka sueižėjusia žieve. Lapai nusmailėjusiomis viršūnėmis, pilkai žali su greitai nukrintančiais prielapiais. Žirginiai 3‒5 cm ilgio, purūs, vyriškieji – rausvai geltoni, moteriškieji – žali. Žydi balandį, dėžutės pavidalo vaisiai su smulkiomis sėklomis subręsta gegužę. Baltieji gluosniai auga paupiuose, mėgsta drėgnas vietas.

Kaip ir kada rinkti?

Kačiukai renkami augalams žydint. Vaistams vartojama žievė, kuri lupama gegužę–birželį, nes tada gerai atsiskiria nuo medienos. Džiovinama palėpėje arba gerai vėdinamoje patalpoje.

Naudingosios savybės

 Kačiukų arbata padeda peršalus, karščiuojant ir lengvina atsikosėjimą. Tinka vaikams ir vyresniems žmonėms. Blindės pumpuruose yra medžiagų, natūraliai skystinančių kraują. Žievėje yra 16‒21 proc. rauginių medžiagų, salicilo. Gluosnio ir blindės žievės nuoviras vartojamas karščiavimui mažinti. Šią savybę augalams suteikia glikozidas salicinas.

Gluosnio ir blindės žievėje nemažai rauginių medžiagų, todėl nuoviru skalaujama burnos ertmė ir gerklė, sergant stomatitu. Jų žievės vartojama ir virškinimo trakto ligoms gydyti, vidiniams (skrandžio, hemorojiniam) kraujavimams stabdyti.

Liaudies medicinoje džiovinta gluosnio ir blindės žievė malama ir milteliais barstomos kraujuojančios žaizdos. Šių augalų preparatais gydomas reumatas, nuo varikozinio venų išsiplėtimo žievės nuovire mirkomos kojos. Nuoviru plaunama galva, jei slenka plaukai.

Ir kitų Lietuvoje augančių gluosnių rūšių žievę galima vartoti kaip vaistinę žaliavą – purpurinio gluosnio (S. purpurea L.), pilkojo gluosnio (S. cinerea L.), gluosnio žilvičio (S. viminalis L.), trapiojo gluosnio (S. fragilis L.) ir kt.

 Paruošimas

Kačiukų arbata. Reikės 3‒5 pražydusius blindės spurgus užpilti viena karšto vandens stikline. Palaikykite keletą minučių ir geltoną, kvapnią arbatą nuo kosulio gerkite tris kartus per dieną. Truputį pasaldinkite medumi. Blindės pumpurų galima pasidžiovinti ir turėti žiemai.

Pakarpius šakelių, sudžiovinus ir sumalus į miltus galima pabarstyti kojas, kad panaikintų prakaito kvapą.

Lapų arbata vietoj aspirino. Vieną arbatinį šaukštelį džiovintų, susmulkintų lapų užplikykite viena stikline karšto vandens. Gerkite vakare prieš miegą. Galima kartu plikyti ir džiovintų juodųjų serbentų, beržų, žemuogių lapų arba jų pumpurų ‒ bus dar naudingesnis gėrimas.

Žievės nuoviras. Vieną valgomąjį šaukštą susmulkintos žievės užpilkite 200 ml beveik verdančio vandens ir kaitinkite 30‒45 min. ant mažos ugnies. Karštą nuovirą nukoškite ir pripilkite tiek vandens, kiek išgaravo. Gerkite po 2‒3 valgomuosius šaukštus tris kartus per dieną.

Įsidėmėkite. Jei yra alergija salicilatams arba benzoatams, blindės gydymosi tikslais vartoti negalima.

Kam dar tinka blindės?

Kokių tik didelių dirbinių iš karklo ar blindės šakų nepadarysi, o krepšius gali pinti, kiek nori ir kokius nori. Tie lengvučiai krepšiai ne bet kokie: juose ir sūriai gerai laikosi, nepelija, ir kitas sudėtas maistas būna skanus, o dėl salicilatų tokiuose krepšiuose maistas gražiai laikosi. Vyžas dažniau pindavo iš liepų karnų, bet naudodavo ir karklų ar blindžių karnas. Karklines vyžas avint kojos būnančios sveikesnės, mažiau skirstančios, neįsimeta šerpeta (nagų grybas), taip senoliai aiškindavo. Kaipgi įsimes, jei grybeliai salicilatų bijo kaip velnias kryžiaus.

Iš žievės gaminami juodi dažai. Mediena vartojama malkoms, įvairiems drožiniams, celiuliozei gaminti.

Kiti vertingi pumpurai

Vaikystėje visi ragavome liepų pumpurų, mėgavomės pušų ir eglių teikiamomis gėrybėmis, bet dar galite su malonumu pasmaguriauti ir kartu pasistiprinti beržų, tuopų ir ypač vertingais juodųjų serbentų pumpurais. Iš minėtų pumpurų galima užsiplikyti sveikatą stiprinančios arbatos, pasiruošti gydomojo tepalo.

Liepų. Ši arbata stiprina imuninę sistemą, mažina skrandžio rūgštingumą, padeda nuo gastrito, apsaugo nuo avitaminozės. Išoriškai galima naudoti kaip tepalų sudedamąją dalį ir gydyti išvaržas bei mastitą.

Juodųjų serbentų. Pumpurai vartojami kaip organizmą detoksikuojanti ir stiprinanti priemonė. Teigiama, kad jie gerina širdies ir kraujagyslių būklę, gydo avitaminozę, cistitą, šlapimo pūslės akmenligę ir kitas inkstų ligas, gerina endokrininės sistemos veiklą. Juodųjų serbentų pumpurų arbata valo organizmą nuo šlakų.

Beržų. Liaudies medicinoje beržų pumpurai naudojami gydant podagrą, reumatą, sąnarių skausmą. Gali padėti gydyti nudegimus, egzemą, inkštirus. Beržų pumpurų nuovire suvilgyti kompresai turi žaizdų gijimą skatinančių savybių. Nuoviru taip pat patariama skalauti gerklę ir burną nuo gerklės ir burnos ligų.

Tuopų, arba jovarų. Natūraliojoje medicinoje paprastai naudojama jų pumpurų užpiltinė. Naudojama išoriškai žaizdoms dezinfekuoti ir gydyti, dantų skausmui malšinti, nuo gerklės skausmo.

Pušų. Padeda peršalus, kosėjant, nuo streso, įtampos. Naikina bakterijas, varo šlapimą ir tulžį. Gali būti naudojama išoriškai ir inhaliacijoms.

Įsidėmėkite. Kai kuriems žmonėms pumpurai gali sukelti alerginę reakciją, dirginti inkstus. Todėl vartoti rekomenduojama tik pasitarus su gydytoju. Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims vartoti draudžiama.

Parengė Rūta Antanaitienė

Nuotraukos iš interneto