Dėl pavasarinių šalnų gerokai nukentėjo uogynai. Ilgamečiai braškių augintojai Nijolė ir Aleksandras Kisieliai tikina, kad uogų derlius šiemet bus ne tik perpus mažesnis, bet ir gerokai vėluos. Narto kaime (Marijampolės sav.) braškes šiltnamiuose ir lauke auginantys Aleksandras ir Nijolė Kisieliai su apmaudu skaičiuoja nuostolius, kuriuos padarė vėlyvos pavasarinės šalnos. Įprastai šiuo metu šiltnamiuose jau būdavo skinamas pirmasis ankstyvųjų braškių derlius. Dabar rausta tik viena kita uoga. Net ir šiltnamiai šįkart menkai tegelbėjo nuo didelių gegužės naktinių šalnų.
Pasak Aleksandro, dideli plastiku dengti šiltnamiai kiek geriau apsaugojo braškių krūmus nuo šalčio nei plėvele dengti. Kai šaltis siekdavo iki –7 laipsnių, tuomet šiame šiltnamyje būdavo apie –2 laipsnius. Anot uogų augintojo, to pakako, kad daugelio braškių pirmieji žiedai nušaltų. Pajuodo, teko nuskabyti, kitaip jie alintų augalą. Be to, dėl šalto pavasario braškės išleido ne po du, o tik po vieną žiedinį ūglį, tad manoma, jog derliaus taip pat bus tik pusė nei paprastai. Anot augintojo, šiemet braškių sezonas gerokai suvėlavo. Tokiu metu ant krūmų šiltnamyje jau kabodavo daugybė prisirpusių uogų, o dabar krūmai tik pradeda žydėti ir tik kai kurios ankstyvosios veislės užmezgusios uogas. Pirmasis braškių derlius Kisielių šiltnamiuose turėtų sunokti maždaug po poros savaičių. Uogų augintojai planuoja, kad jau gegužės pabaigoje galės pirkėjus palepinti šviežiomis uogomis. O štai lauko braškynai, pasak Nijolės, uogas sunokins tikriausiai tik antroje birželio pusėje, „senoviškai“ – prieš Jonines. Kisieliai augina penkių veislių braškes. Dar pernai turėjo apie pusantro hektaro lauko braškyną ir du didelius šiltnamius. Tačiau pasinaudoję ES parama technikai įsigyti, skirtai braškynų priežiūrai, privalėjo įsipareigoti uogynus sumažinti. Taigi, braškynus lauke turėjo sumažinti iki 12 arų, aviečių iki 10 arų. Aleksandras stebisi tokia politika: „Ankstesniais metais per sezoną užaugindavome daugiau kaip toną uogų. Dabar uogyno beliko vos 24 arai. Galėtume plėstis, daigų turime begalę, bet negalime jų sodinti savo laukuose. Jie stovi dabar tušti ir pūdymuoja. Užuot galėję užauginti daug skanių uogų, dabar negalime to padaryti dėl įsipareigojimų už gautą paramą.“ Ne pirmą kartą Kisieliai nusivilia savo uogynais. Pradėję nuo 2 ha juodųjų serbentų laukų, vėliau juos sunaikino, nes už uogas supirkėjai ėmė mokėti kone perpus mažiau, nei kainavo jų nuskynimas. Išrovę serbentyną, jo vietoje užveisė avietyną ir didelį braškyną. Viskas iki šiol sekėsi gerai, kol braškių augintojai nesugalvojo imti paramą. Taigi šie metai patyrusiems uogų augintojams itin sudėtingi – uogų derlių „apskabė“ ES paramos įsipareigojimai, nemažai žalos pridarė ir pavasariniai šalčiai.
Milda JONKIENĖ „ŪP“ korespondentė
Autorės nuotrauka