Brazilijos mėsos skandalas: lietuviai neskuba užimti atsilaisvinusių rinkų

Kilus skandalui dėl nešviežios ir nekokybiškos mėsos tiekimo, didžiausia pasaulyje jautienos ir vištienos eksportuotoja Brazilija patyrė milžiniškų nuostolių. Jos produkciją įsileisti atsisakė nemažai šalių. Atrodė, kad Lietuvos mėsos perdirbėjams staiga atsivėrė didžiulės eksporto rinkos ten, kur braziliška mėsa tapo nepageidautina. Tačiau labai daug pasiūlymų nesulaukta, nes kai kurios valstybės, matyt, ne iš gero gyvenimo atšaukė ankstesnius apribojimus įsileisti Brazilijos mėsą. Bet vis dėlto niša lietuviškos jautienos eksportui padidėjo. Tik ar suspės perdirbėjai ja pasinaudoti?

Eksportavo ir pašvinkusią mėsą
Braziliška mėsa iki šiol buvo eksportuojama į daugiau kaip 150 pasaulio šalių. Praėjusiais metais paukštienos pardavimas siekė 5,9 mlrd., o jautienos – 4,3 mlrd. JAV dolerių. Tai vieni iš didžiausių skaičių mėsos eksporto pasaulyje.
Tačiau neseniai virš Brazilijos importuotojų pakibo Damoklo kardas. Pati šios valstybės federalinė valdžia pranešė apie pradėtą stambiausių šalies mėsos gamintojų BRF ir JBS veiklos tyrimą. Įtariama, kad šios įmonės papirkinėjo valdininkus, siekdamos gauti būtinus leidimus, kad galėtų parduoti sugedusią mėsą.
Be to, Brazilijos prokuratūros teigimu, dešrelių ir dešrų gamybai buvo naudojamos ir standartuose nenumatytos skerdenos dalys. Gamintojai į mėsos produktus dėdavo kartono ir naudojo rūgštis, kad nuslėptų pašvinkusios mėsos kvapą. Vykstant tyrimui, sulaikyta daugiau kaip 30 žmonių, mėsos perdirbimo įmonėse atlikta daugybė kratų.

Gresia milijardiniai praradimai
Pasklidus tokioms žinioms, mėsos ir jos produktų importą iš Brazilijos tuoj pat sustabdė arba apribojo daugelis šalių, įskaitant Kiniją, Europos Sąjungą, Čilę, Singapūrą ir kt. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Saudo Arabija, Rusija, Kataras ir Argentina, sugriežtino importuojamos braziliškos mėsos kontrolę.
Europos Komisija paragino Braziliją nedelsiant sustabdyti į skandalą patekusių keturių įmonių eksportą. Netrukus po to Brazilijos Vyriausybė pranešė, jog įvykdė šį reikalavimą ir sustabdė visų tiriamų mėsos perdirbimo įmonių – jų yra 21 – eksportą. Paukštienos perdirbimo gamykla, priklausanti tarptautinei grupei BRF, taip pat dvi mėsos perdirbimo gamyklos, kurias valdo vietos įmonė „Peccin“, buvo uždarytos.
Ekspertų skaičiavimais, dėl šio skandalo Brazilija gali prarasti maždaug 3,5 mlrd. JAV dolerių eksporto pajamų. Bendras mėsos eksportas sudaro maždaug 7 proc. viso Brazilijos eksporto ir 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto.

Į Lietuvą braziliška mėsa nepateko
Europos Komisija ėmėsi visų atsargumo priemonių Europos Sąjungos vartojamas apsaugoti. Visos valstybinės kontrolės institucijos ir maisto tvarkymo operatoriai informuoti apie papildomas priemones, siekiant užtikrinti, kad nė vienos į skandalą įsivėlusios Brazilijos įmonės produkcija nebūtų patiekta Europos Sąjungos rinkai.
Pašvinkusios mėsos skandalas Braziliją krečia jau ne vieną savaitę, todėl į šią Pietų Amerikos šalį padėti tvarkytis brazilams nuskrido Europos sveikatos ir maisto saugumo komisaras Vytenis Andriukaitis. Lietuvis padeda brazilams geriau organizuoti mėsos šviežumo tikrinimą.
Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, maisto klastojimo skandalas Brazilijoje mūsų vartotojų nepalietė. Pastaraisiais metais braziliška jautiena, paukštiena ar jų produktai į Lietuvą nebuvo importuojami. Būdavo įvežamos tik žarnos ir paukštienos atliekos, bet jos naudotos gyvūnų pašarų gamybai.

Vis labiau vertinama europinė produkcija
O kaip į šiuos įvykius reagavo Lietuvos mėsos perdirbėjai ir eksportuotojai?
Įmonių grupės „KG Group“, valdančios Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynus, vadovo Tautvydo Barščio teigimu, jau kurį laiką Europos Sąjungos rinkose pastebimas didesnis dėmesys importuojamos paukštienos kokybei ir vis svarbiau tampa pirkti vietinę produkciją: „Europos Sąjungos rinkose vis labiau vertinama vietinė paukštiena, atitinkanti aukštus kokybės reikalavimus. Tam įtakos turėjo pastarąjį pusmetį suintensyvėję paukščių gripo protrūkiai, – sakė „Ūkininko patarėjui“ T. Barštys. – Po nekokybiškos mėsos iš Brazilijos skandalo iš karto pajutome pokyčius: sulaukėme užklausų iš Vokietijos, Suomijos, Nyderlandų pirkėjų, kurie domėjosi ir asortimentu, ir kiekiais.“
Pasak lietuvišką paukštieną tiekiančius paukštynus valdančios grupės vadovo, šiuo metu jau vyksta derybos su keliais pirkėjais, kurie galbūt norėtų pakeisti iš Brazilijos pirktą vištieną lietuviška.
T. Barštys neslepia, kad paukštienos tiekėjai iš Brazilijos yra rimti konkurentai Europos paukštienos gamintojams, tad šio skandalo padariniai gali turėti įtakos ir ateityje. Tikėtina, kad Europos Sąjunga visiškai atsisakys į skandalus įsivėlusių kompanijų produkcijos. T. Barščio teigimu, jau dabar Europos Sąjungos šalyse paukštienos kaina kilstelėjo apie 5 proc.

Beveik pusę paukštienos galėtume išvežti
Lietuvos paukštininkystės asociacijos duomenimis, šiuo metu šalies paukštynai per metus eksportuoja daugiau nei 50 tūkst. t paukštienos – vos ne pusę tiek, kiek užauginama. Daugiausia jos nuperka latviai bei estai. Gana daug – olandai, nemažai jos produktų pasiekia Jungtinę Karalystę bei Skandinavijos šalis.
Lietuviška paukštiena eksportuojama į Kazachstaną ir Vietnamą. Vien į Honkongą pernai jos buvo išgabenta kone 1 000 tonų. Paukštininkystė Lietuvoje – bene vienintelė žemės ūkio šaka, kurią Rusijos embargas kliudė mažiausiai. Atsiradus naujoms nišoms, tuo būtų galima pasinaudoti. Tačiau viskas vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi, o per tą laiką plačiai prasivėrusios eksporto durys neretai pradeda prisidaryti.

Konkurentai nelygūs
Viena iš lyderių Lietuvos šviežios mėsos rinkoje – UAB „Agaras“ – yra užsibrėžusi tikslą – atrasti naujas pasaulio rinkas ir jose įsitvirtinti. Tačiau šeimos įmonės eksporto vadybininkas Petras Vainoras po braziliškos mėsos skandalo nebuvo nusiteikęs labai optimistiškai.
„Brazilija ne ta šalis, su kuria galėtume konkuruoti jautienos ir paukštienos eksporto rinkose. Tai didelė šalis, net ir sustabdžius kelias jos stambiausias įmones ir uždarius jų produkcijos eksportą, tuoj pat jų rinką perims kitos. Todėl didelių pokyčių, kad mūsų perdirbėjai pasinaudotų susidariusia situacija ir labai greitai pakeistų eksporto kryptis, nesitikiu“, – prisipažino „Ūkininko patarėjui“ P. Vainoras.
1999 m. bendrovėje buvo atidaryta viena moderniausių skerdyklų Lietuvoje. 2003 m. gavus SAPARD programos lėšų, duris atvėrė nauja moderni skerdykla su valymo įrenginiais. Per dešimtmetį nuo naujosios skerdyklos veiklos pradžios UAB „Agaras“ pastatė išpjaustymo cechą, įdiegė naują mėsos išpjaustymo liniją, modernizavo šaldymo ūkį. Šiuo metu savo produkciją bendrovė eksportuoja į Europos Sąjungos šalis, Ukrainą, Honkongą.
„Galėtume ir į Japoniją, bet ji reikalauja, kad toje pačioje įmonėje nebūtų skerdžiamos ir kiaulės. Tačiau tuomet turėtume likviduoti labai nepigiai įsigytą gamybos liniją. Į Pietų Amerikos valstybes gabenti šaldytą mėsą vargu ar apsimokės, juk šalia Brazilija, praeis kiek laiko ir tas skandalas nuslops, šansų mums ten įsitvirtinti nedaug. Vertingiausia šviežia arba atvėsinta mėsa, o tokią nugabenti į tas šalis būtų sunku. Todėl ieškome rinkų arčiau“, – sakė P. Vainoras.

Situacija keičiasi
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijus Mackevičius mano, kad daugiau galimybių Lietuvai skandalas atvertų greičiausiai tik tuo atveju, jei produkcijos imtų atsisakyti vadinamosios trečiosios šalys.
„Iš pradžių taip ir atrodė. Tačiau dabar aiškėja, kad kai kurios iš tų šalių jau vėl įsileido brazilišką mėsą. Matyt, buvo didžiulis jos poreikis ir taip greitai nesurado, kas galėtų ją pakeisti. Šią žinią praėjusį savaitgalį gavo mūsų asociacija. Todėl dabar didelių vilčių, kad atsivertų kokios nors naujos didelės rinkos, nepuoselėjame“, – teigė „ŪP“ E. Mackevičius.

Kaip kas sugebės pasinaudoti

Rolandas TARAŠKEVIČIUS
Žemės ūkio viceministras

Šiuo metu, po skandalo su Brazilijos mėsa, mūsų eksporto galimybės padidėjo. Kitas klausimas, kaip mūsų verslininkai sugebės tuo pasinaudoti. Kai kurios rinkos brazilams užsidarė, ir tai yra niša mūsų eksportuotojams. Pavyzdžiui, Honkongas, Jungtinės Amerikos Valstijos, Europos Sąjunga, kurios kelia šiai produkcijai aukštesnius reikalavimus. Savo rinkai, kaip kai kas anksčiau baiminosi, tokios mėsos tikrai nepritrūksime, nes pagaminame jos gerokai daugiau, negu galime suvalgyti.
Teorinių galimybių atsivėrė tikrai daugiau, bet tikėtis labai didelio šios produkcijos eksporto proveržio kažin ar reikėtų. Mes nesame tos globalios jautienos rinkos žaidėjai, todėl, matyt, paprasčiau būtų ne veržtis į tolimas, mums nelabai žinomas rinkas, o didinti eksporto apimtis ten, kur jau esame, ypač pasinaudojant tam palankiomis situacijomis. Kai kurios šalys iš tiesų jau atšaukė braziliškos mėsos eksportą. Tiesa, toli gražu ne visos, kai kurios labai sustiprino kokybės kontrolę, todėl daug kur mums plėsti eksportą galimybė vis dar išlieka. Manau, iniciatyvūs mūsų eksportuotojai išnaudos šią progą.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys