Būti režisieriais ar artistais?

ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas, Arklininkystės komiteto pirmininkas Kęstutis Saikevičius ir Rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis priėjo prie išvados, kad ŽŪM veiksmai prieštarauja Konkurencijos bei Asociacijų įstatymams.

Iki šiol Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Veislininkystės komitetas, kurio didžiąją daugumą sudaro veisėjų savivaldos organizacijų atstovai, tarpusavyje dažnai nevengė ir labai karštų diskusijų, tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atžvilgiu veikė vieningai. Pernai visus metus dažnai rinkosi, kritikavo ministerijos rengiamą naujų Pagalbos veislininkystei taisyklių projektą bei teikė savo siūlymus, nes, veisėjų įsitikinimu, naujosios taisyklės, kokias jas parengė ŽŪM, ne teiktų pagalbą šalies veislininkystei, bet taptų instrumentu, įpareigojančiu asociacijas pagal neadekvačiai mažus įkainius atlikinėti valstybinius užsakymus ir atsiskaitinėti kontroliuojančioms institucijoms. Pačios asociacijos būtų paliktos vegetuoti ties išlikimo riba.
Praėjusių metų paskutinėmis gruodžio dienomis Pagalbos veislininkystei taisyklės vis tiek buvo priimtos, ŽŪM, veisėjų teigimu, atsižvelgė tik į neesmines savivaldos pastabas. Tad šią savaitę ŽŪR Veislininkystės komitetas vėl rinkosi į posėdį, kurio metu turėjo būti „strateguojami“ tolesni veiklos žingsniai. Tačiau du iki šiol buvę labai aktyvūs Veislininkystės komiteto nariai – Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija ir Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija – prieš posėdžio pradžią paskelbė savo įgaliojimus ŽŪR Veislininkystės komitete sustabdantys.

Dvi asociacijos nuo veiklos komitete nusišalino
„Nematome prasmės toliau dalyvauti šio komiteto veikloje, tačiau tai nereiškia, kad parsidavėme ministerijai“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos direktorius Virginijus Urbonavičius.
Tad praretėjus narių gretoms Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas posėdį pradėjo retoriniu klausimu: „Ką darome toliau?“ Kiti posėdyje dalyvavę komiteto nariai reiškė vieningą nuostatą, kad visiems išsivaikščioti būtų lengviausia ir kad ŽŪM telaukia tokio savivaldos sprendimo.
„Žemės ūkio ministerija viešojoje erdvėje labai garsiai skelbia, kaip aktyviai ir geranoriškai bendradarbiauja su žemdirbių savivalda. Bet iš tiesų ji pradėjo atvirą Rūmų ir asociacijų skaldymą, nenorėdama įvardyti savo pačios problemų, nuo kurių pastaruoju laiku taip pat sprogsta viešoji erdvė. Belieka apgailestauti, kad iš Veislininkystės komiteto pasitraukė du mūsų aktyvūs nariai. Ir tai iš dalies nestebina, nes žmonės mato savivaldos situacijos beviltiškumą ir tai, kaip žlugdoma mūsų iniciatyva“, – kalbėjo E. Gedgaudas, kviesdamas kolegas teikti siūlymus, kokių konkrečių žingsnių esamoje situacijoje tikslinga imtis.

Konkurencijos taryba – žemdirbių pusėje
ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas priminė, kad praėjusių metų gruodžio viduryje, įtariant, jog ŽŪM parengtos Pagalbos veislininkystei taisyklės prieštarauja Konkurencijos įstatymui, buvo išsiųstas raštas Konkurencijos tarybai. Ir nors ši taryba, E. Gedgaudo teigimu, konstatavo, kad žemdirbių savivalda yra teisi, ministerija Pagalbos veislininkystei taisykles vis tiek suskubo patvirtinti.
„Konkurencijos taryba pripažino, kad taisyklėse Konkurencijos įstatymas pažeistas, mat numatyta teikti pagalbą, apmokant iki 70 proc. atitinkamų nustatytų veislininkystės išlaidų UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, UAB „Šilutės veislininkystė“, AB „Lietuvos veislininkystė“, AB „Kiaulių veislininkystė“ ir UAB „Šeduvos avininkystė“. Atsižvelgiant į tai manome, kad taisyklių 8 punktas turi būti pakeistas, neįvardijant konkrečių ūkio subjektų, kad nei dabar, nei ateityje taisyklių nuostatos neapribotų kitų ūkio subjektų galimybės gauti finansavimą sertifikuotoms veislininkystės paslaugoms teikti“, – iš Konkurencijos tarybos gautą atsakymą citavo E. Gedgaudas, skaičiavęs, kad šiemet UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ gaus 2 mln. 132,7 tūkst. Eur, AB „Lietuvos veislininkystė“ – 49,4 tūkst. Eur, UAB „Šilutės veislininkystė“ – 153 tūkst. Eur, AB „Kiaulių veislininkystė“ – 332,8 tūkst. Eur, o asociacijos – tik kuklų atlygį už atliktus darbus. E. Gedgaudo minčiai antrino ir Arklininkystės komiteto pirmininkas Kęstutis Saikevičius, ironizavęs, kad už vieną valstybiniame žirgyne auginamą arklį numatytas finansavimas šiemet yra prilygintas metiniam asociacijos vertintojo atlygiui.
Pasak E. Gedgaudo, žemdirbių savivaldai akivaizdu, kad dabartinė ŽŪM politika nėra nukreipta į savivaldos, konkurencingumo ir rinkos ekonomikos stiprinimą.
„Blogiausia, kad ši politika jau pradeda veikti skaldydama pačią žemdirbių savivaldą. Tačiau toks valdymas gali būti paveikus tik trumpuoju periodu“, – neabejojo ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininkas, piktindamasis, kad „ŽŪM protekcionistines Pagalbos veislininkystei taisykles patvirtino numojusi ranka ne tik į Veislininkystės komiteto, bet ir į Konkurencijos tarybos pastabas“.
Todėl Veislininkystės komitetas į Konkurencijos tarybą šio mėnesio 11 d. kreipėsi dar kartą ir dabar iš jos laukiama oficialaus atsakymo.
Veislininkystės komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos narys Nikolajus Dubnikovas sakė matantis vienintelį kelią iš esamos situacijos – skųsti ŽŪM veiksmus teisėsaugos institucijoms ir gintis teisiniu keliu.
Tačiau Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas kolegoms siūlė ir kitą išeitį: tiesiog ignoruoti ministeriją, pasistengti išgyventi be valstybės paramos ir sulaukti naujų Seimo rinkimų.

„Kur logika nesueina“
ŽŪR Veislininkystės komiteto nariams šiandien nėra priimtinas ir reikalavimas asociacijų atstovams kartą per metus atvykti į ministerijai pavaldžią Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą bei jai atsiskaityti, kaip asociacijos vykdo selekcijos programas. A. Baravykas teigė į tokį raštišką kvietimą šiais metais taip pat atsakęs raštu bei paklausimu, kokiu teisės aktu remiantis yra privalu atsiskaitinėti už asociacijos vidaus veiklą. „Jokio atsakymo į savo paklausimą iki šiol taip ir negavau“, – sakė jis.
ŽŪR Arklininkystės komiteto pirmininkas K. Saikevičius taip pat stebėjosi, kodėl ministerija pažeidinėja Asociacijų įstatymą, kuris nurodo, kad valstybės institucijoms ir pareigūnams įstatymo nenustatytais atvejais ir tvarka draudžiama kištis į asociacijų vidaus veiklą. Tačiau kiti komiteto nariai abejojo, ar toks „pasišiaušimas“ nepaskatintų ministerijos imtis radikalaus žingsnio atimti iš asociacijų valstybės pripažintų veislininkystės institucijų statusą.
„Visi pamename metą, kuomet tarp Rūmų ir ministerijos buvo pasirašytas oficialus geranoriškas susitarimas, kad veisėjų savivalda bus stiprinama ir jai paskiriama vis daugiau funkcijų. Tuo metu aktyviai ėmė darbuotis ir ŽŪR Veislininkystės komitetas. Be abejo, mūsų demokratija dar jauna, tad tarpusavio ginčų netrūko. Tačiau dabartinei ministerijos vadovybei nepatinka, kad sustiprėjome ir spaudžiame per tas vietas, kur, vaizdžiai tariant, logika nesueina. Pernai vyko tikrai daug mūsų komiteto posėdžių ir mes klausėme, kam reikalingos mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos veislininkystės įmonės, jeigu jos neduoda naudos žemės ūkiui, kodėl mokame už matavimus, kurie neturi prasmės. Akivaizdu, kad šie klausimai sukėlė reakciją. Nors viešai ir nebuvo pasakyta, kad iš žemdirbių savivaldos atsiimama tai, kas buvo paskirta, ir kad finansavimą gaus tik lojalieji ministerijai“, – kalbėjo A. Baravykas, skeptiškai vertinęs teisinį kelią ką nors esamoje situacijoje pakeisti.
„Tik sukišime pinigus, nes ne veislininkystės sistemos dalyviai mūsų veiklos specifikos nesupranta. Todėl Kiaulių augintojų asociacijos pozicija – išgyventi iš gamybos, vystant veislininkystę paties sektoriaus viduje be valstybės „palaiminimo“, – dėstė jis savo nuomonę, vaizdžiai pridurdamas, kad veisėjams nepalyginti pravarčiau yra patiems būti režisieriais nei ministerijos pigiai samdomais artistais.
Santūriau savo nuomonę dėstė Lietuvos arabų arklių augintojų asociacijos prezidentas Stasys Svetlauskas, priminęs, kad Lietuvos veislininkystę tarpukariu kūrė ne kas kitas, bet Žemės ūkio rūmai, o tuometė Žemės ūkio ministerija jiems tik talkino. „Dabar, deja, yra atvirkščiai: ne mes ministerijai siunčiame raštus prašydami suderinti, bet ministerija juos primeta mums jau parengtus. Tačiau ar tikrai savivalda per 25 m. viską padarė gerai, kad būtų priešingai?“ – klausė S. Svetlauskas, kviesdamas su ministerija vis dėlto ieškoti kompromiso.
ŽŪR Arklininkystės komiteto pirmininkas K. Saikevičius kitus posėdžio dalyvius ragino atkreipti dėmesį ir į žemdirbių suvažiavimo rezoliuciją, kuria remiantis prieš kelerius metus buvo sudaryta darbo grupė ministerijos ir savivaldos santykiams koordinuoti. „Siūlau jos darbą atgaivinti. Mes visi jai padėsime. Bet, kita vertus, sunku pasakyti, kiek efektyviai ji galės dirbti šiandienos „fronto“ sąlygomis“, – ironizavo K. Saikevičius, pastebėdamas, kad „kuo toliau, tuo yra tik blogiau“.
Reziumuodamas kolegų išdėstytas mintis dėl tolesnės ŽŪR Veislininkystės komiteto strategijos jo pirmininkas E. Gedgaudas vardijo visus iš kolegų gautus pasiūlymus: kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą atlikti Paramos veislininkystei taisyklių antikorupcinį vertinimą, pasyviai laukti naujų Seimo rinkimų, ieškoti su ministerija draugiško bendradarbiavimo, atgaivinti žemdirbių suvažiavimo inicijuotą darbo grupę, kreiptis į ŽŪM ir dėl kitos, pačios ministerijos sudarytos darbo grupės probleminiams gyvulininkystės klausimams spęsti veiklos suaktyvinimo.
Balsų dauguma buvo pritarta visiems žingsniams, išskyrus „pasyviai laukti“.
Posėdyje dalyvavęs ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis Veislininkystės komiteto narių dėmesį atkreipė ir į paskutiniojo ŽŪR tarybos posėdžio metu priimtą rezoliuciją, pagal kurią sudaryta darbo grupė organizuoti įspėjamąjį žemdirbių savivaldos streiką prie Žemės ūkio ministerijos, siekiant visuomenę informuoti apie ministerijos vykdomą politiką žemdirbių savivaldos atžvilgiu.

Parodos „AgroBalt“ neignoruos
ŽŪR Veislininkystės komiteto posėdžio metu svarstytas dar vienas veisėjų asociacijoms aktualus klausimas: kaip Rūmų nariams reaguoti į ministerijos organizuojamą netrukus vyksiančią tarptautinę žemės ūkio ir maisto pramonės parodą „AgroBalt“, nes Rūmams už jų indėlį finansavimas nėra numatytas.
„Šalies veislininkystės veiklos rezultatus iš tiesų turėtų atspindėti pasiekti konkretūs rodikliai. O pas mus geriausias rodiklis – paroda „AgroBalt“ ir Sartų žirgų lenktynės, nes jų metu valdininkai turi progą pasirodyti prieš žiūrovus. Eiliniai žmonės juk nesupranta, atvežti gyvuliai šleivi ar kuproti“, – ironizavo A. Baravykas. Skambėjo ir kitos kritiškos Veislininkystės komiteto narių nuomonės. Vis dėlto priimtas sprendimas parodos neignoruoti, nes jei gyvulių nesuveš veisėjų asociacijų nariai, atsiras tai darančių pavienių ūkininkų. Tačiau vienbalsiai pritarta LMGAGA tarybos nario Arūno Martinėlio nuomonei visiems parodos dalyviams dėvėti vienodus marškinėlius, iš kurių užrašo lankytojams būtų aišku, kad parodos dalyviai atstovauja Žemės ūkio rūmams ir savivaldos asociacijoms, o ne Žemės ūkio ministerijai.

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.