Centrinės Azijos snieginis leopardas ruošiasi šuoliui

Verslininkui Jonui Jagminui ir Seimo nariui Gediminui Jakavoniui buvo įdomu apsilankyti Kazachstano žemės ūkio parodoje. Juos lydi agroverslininkas Manas Sadarkasov (kairėje).

„Jeigu man kas nors numestų trisdešimt metų, tikrai žinočiau, ką ten daryti“, – grįžęs iš Kazachstano sakė agronomas, daugelį metų paskyręs politikai, o dabar atsidėjęs paukštininkystės verslui Jonas Jagminas. Azijos šalis, devinta didžiausia pasaulio valstybė, turi geras prielaidas tapti ekonomiškai stipria Centrinės Azijos šalimi, tiltu tarp Europos ir Azijos. Šiuo metu kazachai skuba užimti nišą Rusijos rinkoje, mielai įsileidžia investuotojus. Kazachstane J. Jagminas su Seimo nariu Gediminu Jakavoniu lankėsi kaip tarptautiniai rinkimų stebėtojai parlamento rinkimuose. Juokiasi, kad lėmė sena pažintis – į Astaną skrido pakviestas asmeniškai Kazachstano užsienio reikalų ministro.

Tauta – už Tėvelį
Savo prezidentą Narsultaną Nazarbajevą kazachai vadina Tėveliu, jam dar gyvam esant stato paminklus. Pernai rudenį, kai vyko šalies prezidento rinkimai, tarptautinius stebėtojus stebino kazachų aktyvumas – rinkimų apylinkėse buvo tiesiog antplūdis. Taip žmonės siekė išreikšti savo valią.
J. Jagminui teko su šia asmenybe bendrauti 1989 m. Maskvoje, būnant Lietuvos Ministrų tarybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, Agropramoninio komiteto pirmininku. N. Nazarbajevas tada buvo Kazachstano ministras pirmininkas. Sudarė išmintingo, dalykiško žmogaus įspūdį.
Panašu, kad kazachų pagarba savo lyderiui yra nuoširdi. Pašnekovas mano, kad N. Nazarbajevas gerbtinas už išmintingą, tolerantišką užsienio politiką. Jokių konfliktų, su visomis kaimyninėmis valstybėmis randama bendra kalba. Pasak verslininko, galėtų pasimokyti ir kai kurie mūsų politiniai veikėjai, kaip laviruoti, kad nenukentėtų ekonomika.

Neturėjo prie ko prikibti
Tarptautiniai stebėtojai iš 65 šalių, stebėję pasirengimą rinkimams į parlamento žemutinius rūmus ir jų eigą, neturėjo prie ko prikibti. „Per dieną aplankėme gal devynias rinkimų apylinkes, rinkimai vyko tikrai labai gražiai“, – įspūdžiais dalijosi J. Jagminas.
Į akis krito rinkimų apylinkėse sukurta iškilminga, šventiška aplinka – panašiai kaip pas mus pirmaisiais Sąjūdžio pakilimo metais. Buvo gyvai grojama, koncertuojama. Žmonės pakilios nuotaikos.
Iš šešių kandidatavusių politinių partijų vietas į parlamentą iškovojo trys. Dauguma (82 proc.) savo balsus atidavė už Tėvelio partiją „Nur Otan“. Prezidentinei partijai parlamento žemutiniuose rūmuose penkerių metų laikotarpiui tai užtikrino 84 vietas iš 108 (šalyje, kurios gyventojų skaičius artėja prie 18 mln., toks parlamento deputatų skaičius lietuvius stebino). Likusias vietas užėmė 7 proc. rinkėjų balsų ribą pasiekusios partijos: verslininkų interesams atstovaujanti, prezidento partiją palaikanti „Ak žoly“ bei komunistai.
Įdomu, kad rinkimus laimėjusios partijos deputatų sąrašus patvirtina ir paskelbia jau po rinkimų. Nėra nei vienmandačių, nei daugiamandačių rinkimų apylinkių. Piliečiai reitinguoja tik partijas.

Šiauriausia Azijos sostinė
Astana yra labiausiai į šiaurę nutolusi Azijos šalies sostinė. Jos gyventojų skaičius – per 850 tūkst., daug jaunimo.
Perkelti sostinę iš senosios Almatos prie Išimo upės į Akmola (sovietiniais metais buvo perkrikštytas Celinogradu) N. Nazarbajevas nusprendė 1994 m. Užvirė projektavimo ir statybos darbai, triūsė gausus būrys specialistų iš užsienio. Nuo 1997 m. Kazachstanas oficialiai turi kitą šalies centrą. Naują istoriją pradedančiam miestui prezidentas suteikė ir naują vardą – Astana. Išvertus iš kazachų kalbos, reiškia sostinę.
Prezidento rezidencija, vadinama Akorda, oficialiai pradėjo veikti 2004 m. Tai miesto naujojo ansamblio kompozicinis centras, įspūdingų erdvių ir dydžio statinys. Naudingasis plotas užima 36,7 tūkst. kv. m, o aukštis su bokšto smaile siekia 80 m. Beje, Azijai būdinga prabanga tviskanti prezidentūra pavaizduota ant 10 tūkst. vertės tengė banknoto.
J. Jagminą Astana stebino modernumu, didingumu. Dangoraižiai, verslo, prekybos centrai. Erdviose gatvėse nematyti nė vieno seno rusiško automobilio – tik užsieniniai. Gausu statybų, kurios yra tarsi valstybės ekonomikos barometras. Nedarbo lygis – visai menkas.
Teko lankytis įspūdingo interjero Operos ir baleto teatre. Astanoje veikia didžiulis nacionalinis universitetas, yra laisvasis kazachų ir amerikiečių universitetas, kuriame visi dalykai dėstomi anglų kalba, rektorius yra japonas. Auganti šalis gaudo užsienio protus, patyrimą.
Beje, darbo reikalais į Astaną vyksta ir nemažai lietuvių verslininkų, specialistų. Tarp jų – ir širdies chirurgas prof. dr. Šarūnas Benetis.

Kazachstano valiuta
Kazachstanas gali pasigirti įspūdingais žemės gelmių turtais, tarp kurių – kone visa Mendelejevo lentelė. Naudingųjų iškasenų telkinių skaičius viršija 5 tūkst. Ekonomiką augina naftos, dujų, vario ir kitų mineralų eksportas. Tiesa, žaliavų kainos pastaruoju metu yra kritusios, nacionalinė valiuta tengė nuvertėjo apie 40 proc. Vis tiek benzino kaina tesiekia apie 30 euro centų, dyzelino – 25 euro centai.
Žemės ūkio produkcija, pirmiausia grūdai, yra taip pat strategiškai svarbi eksporto prekė. Kazachstanas patenka į didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų dešimtuką. Kviečiai puikios kokybės, kietagrūdžiai. Iš jų kepami duonos gaminiai itin gardūs.
Rinkimų dienomis buvo surengta žemės ūkio paroda. Mūsiškei „Ką pasėsi…“ apimtimi ji neprilygo, tačiau tarp parodos dalyvių buvo gausu žemės ūkio technikos gamintojų atstovų iš užsienio. Vyravo Vokietijos, Kanados, Suomijos, Danijos, kitų užsienio šalių kompanijos, kurios siūlė įvairias grūdų tvarkymo technologijas bei mašinas.
Šiaurėje, kur plyti stepės, javams skiriama apie 70 proc. visų ariamų žemių (pietuose palankios sąlygos auginti ryžius, medvilnę, tabaką, vynuoges).
Javai sėjami 18 mln. ha plote. Bendras derlius siekia 18–20 mln. t. Šalies reikmėms iš to skaičiaus sunaudojama tik nedidelė dalis – 4,6 mln. t. Derlingumas kuklus. Pernai iš hektaro vidutiniškai byrėjo 13,5 cnt, 2014 m. – 12,7 cnt. Atsiliepia žemyninis klimatas – vasaros karščiai, sausros, drėgmės trūkumas. Tačiau agronomui užmetus akį į laukų kultūrą akivaizdu – rezervų čia labai daug.
Potencialas didinti gamybą, eksportą – milžiniškas. Į Kazachstano žemę jau investuoja Iranas. Ateina stambios kompanijos iš Kinijos, kitų šalių.

Pigesni grūdai išaugintų ir mūsų gyvulininkystę
Kazachai daug tikisi iš transporto ir logistikos projekto „Naujasis šilko kelias“, Europą sujungsiančio su Kinija. Kazachstanas siekia pasinaudoti savo geografine padėtimi, tapti stambiu verslo ir tranzito centru.
Tuo suinteresuota ir Lietuva. Tačiau problema: transportavimas gali atsieiti brangiau už pačią prekę. Toną kviečių atvežti iki Klaipėdos atsieina 110 dolerių, kai kazachai juos parduoda maždaug už 80 dol. Buvęs Seimo narys nepraleido progos apie tai pakalbėti su šalies žemės ūkio viceministru Galymžanu Koižybajevu, būtinybę derėtis su Rusija ir Baltarusija dėl tarifų mažinimo. Jeigu tai pavyktų pasiekti, vadinamuoju šilko keliu traukiniais galėtų sėkmingai keliauti ir grūdai, ir maisto produktai. Traukinys iš Kinijos per Kazachstaną Lietuvą pasiekia per 10 parų.
Didelę politiko agrarininko patirtį turintis J. Jagminas, lygindamas dabartinį grūdų sunaudojimą su gyvulininkystės klestėjimo metais, mato didžiulį skirtumą. Pigesni įvežtiniai grūdai gyvulininkystės plėtrai atvertų naujas galimybes.
Mėsos gamyba siekė apie 800 tūkst. t, pardavimas ne vietos rinkai – 220 tūkst. t. „Šiandien paukštienos gamyba siekia 120 tūkst. t, kiaulės tapo Lietuvos „nacionaliniu priešu“. Apie mėsinę galvijininkystę daug ir skambiai kalbama, bet jai išplėtoti dar reikia laiko. Taigi mūsų gyvulininkystės skaičiai, taip pat ir grūdų sunaudojimo, yra labai menki. Čia reikėtų ir Europos paramą kreipti, ir įvairius apribojimus mažinti statant, rekonstruojant fermas. Tada sukurtume gerokai didesnę pridėtinę vertę“, – įkvėptas Kazachstane pamatytų galimybių svarsto verslininkas.

Ne pieno gamybos šalis
Pašliję Rusijos santykiai su ES atsiliepė ir Kazachstanui – parduotuvėse labai sumažėjo pieno produktų asortimentas. Kazachai apgailestauja, kad ant prekystalių neliko lietuviškų produktų, kurie buvo gana mėgstami.
Tai nėra pieno gamybos šalis. „Sovietiniais laikais mes siųsdavome veislines telyčaites, jie gausino savo bandas“, – prisimena J. Jagminas. Dabar pieno sektorius labai menkas. Pieninių veislių karvių nedaug, menki ir primilžiai, per metus nesiekia nė 2,3 tūkst. kg iš karvės.
Šioje Centrinės Azijos šalyje gyvulininkystė apskritai nėra labai išvystyta.
Kai kuriose srityse, kur sutelkta daugiau rusakalbių gyventojų, veikia keli kiaulininkystės kompleksai. Kitur kiauliena nepopuliari.
Musulmonų šalyje, kur kazachai sudaro apie 63 proc. gyventojų, didžiausias jautienos, avienos, paukštienos poreikis. Keliaujant per šalį matyti besiganančios arklių kaimenės.
Paukštininkystės versle besisukančiam J. Jagminui buvo keista, kad kazachai užaugina ne ką daugiau paukštienos nei lietuviai – 146 tūkst. t, vienam gyventojui per metus tenka vos po 6 kg. O ją mėgsta, daug importuoja. Skerdenėlės palyginti brangios – apie pustrečio euro.
Pastaruoju metu Kazachstanas suskato plėtoti mėsinę galvijininkystę.

Niša Rusijos rinkoje
Kazachstano žemės ūkio ministerija skelbia apie sėkmingą jautienos eksporto plėtrą. Privačių investuotojų lėšomis bei padedant valstybei sukurtos sąlygos vienu metu auginti 180 tūkst. galvijų, eksportui dirba daugiau kaip 10 tūkst. gyvulininkystės ūkių.
Kazachstano gamintojai naudojasi palankia padėtimi užimti Rusijoje mėsos ir jos produktų nišą. Pernai į kaimyninę šalį kazachai jau eksportavo apie 18 tūkst. t šios produkcijos, jautienos – apie trečdalį. Mėsinei galvijininkystei šiuo metu teikiamas prioritetas. Žadami plėtros tempai atrodo neįtikėtini.
Italijos kompanija „Inalca Eurasia“ į Kazachstano mėsos gamybos ir perdirbimo sektorių ateina daugiau kaip su 100 mln. Eur. Trijose vakarinės dalies srityse kuriamas tarpregioninis mėsinės galvijininkystės kooperatyvas, vienu metu penima 44 tūkst. gyvulių. Be to, bus modernizuojama perdirbimo įmonė. Jos galingumas padidės iki 20 tūkst. t mėsos ir jos produkcijos. Italai ketina sukurti Kazachstano mėsos prekės ženklą, užtikrinti eksportą į Europos šalis ir Rusiją. Be italų, Kazachstano mėsa ketina užsimti investuotojai iš Kinijos, Kanados, Naujosios Zelandijos, Turkijos, Rusijos ir kt. Vien tik mėsos gamybos klasteris šalies vakaruose, sukurtas italams padedant, šiemet realizuos iki 12 tūkst. t mėsos ir jos produktų.

Kooperacija – iš viršaus
Mėsos gamybai valdžia ir pati telkia vietos pajėgas. Praėjusių metų pabaigoje Kazachstano parlamentas priėmė įstatymą dėl kooperacijos. Kooperatyvai organizuojami savotiškai – iš viršaus.
Antai gamybiniam kooperatyvui Almatos srities Enbekšikazachsko rajone kurti buvo surengtas valstiečių ir fermerių ūkių atstovų susitikimas. Valdžia pateikė pasiūlymą burtis daugiau kaip 62 gyvulininkystės kompleksų vadovams. Kooperatyvas apims ir perdirbimą, laikymą, realizaciją. Jam valstybė garantuoja lengvatines beprocentes paskolas. Plečiant veiklą augs pelnas, gerės mėsos kokybė, didės pasiūla vietos ir užsienio (Rusijos, Irano, Kinijos ir kt.) rinkoms. Didinti šalies eksporto potencialą ir yra valdžios keliamas strateginis tikslas. Kooperatyvas vienija ūkius, auginančius ir veisiančius ūkinius gyvūnus, paukščius, žuvis, taip pat augalininkystės bendroves, kurios gyvulininkystės kompleksus aprūpina pašarais.

Ambicijos – įsiveržti tarp lyderių
Šiemet Kazachstane įsigaliojo 59 įstatymai, kurie turėtų užtikrinti tinkamą teisinę aplinką valstybės, ekonomikos ir visuomenės vystymuisi. Per penkerius metus užsibrėžta įgyvendinti institucines reformas, kurios padės kurti ekonomiškai stiprią valstybę. Viliamasi, kad pradėtos reformos atveria kelią kazachų svajonei – įsiveržti į XXI a. šalių lyderių trisdešimtuką.
Su šios šalies ambicingais planais pakeliui ir užsienio verslui. Jau registruota daugiau nei 33 tūkst. įmonių, bendrų su užsienio kapitalu, iš jų apie 6 tūkst. yra bendros su Rusijos verslu, per 1,5 tūkst. – su Turkijos, per 660 – Kinijos. Plečiasi verslo partnerių iš Europos spektras. Su kazachais dirba Nyderlandų, Vokietijos, Didžiosios Britanijos kompanijos.
Remdamasis savo kaip politiko, verslininko, agronomo patirtimi J. Jagminas linkęs tikėti, jog po penkerių metų kazachų svajonė gali tapti realybe.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Jono JAGMINO, AkordaPress, astana.gov.kz nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

i h g f d e c b j