Cheminis ginklas – neišmanėlių ar matematikų rankose?

Irena ir Adomas Rastokai susimąstę – kokią išdaigą jiems iškrės ši vasara?

Tryškių seniūnijos Stakminių k. (Telšių r.) gyventojus Ireną ir Adomą Rastokus išgąsdino žinutė, kad gegužės 24–26 dienomis jų kaimynystėje numatyta purkšti pasėlius. Mišraus ūkio šeimininkai laiko dešimt šeimų bičių, kurios lanko ne tik šalia stūksančio miško augalus, bet ir netoliese žydinčius žieminius rapsus, o būtent juos ir sumanė purkšti ūkininkas iš Šiaulių. Stakminiškiai apie numatomą purškimą pranešė Valstybinei augalų tarnybai (VAT), kreipėsi ir į „Ūkininko patarėjo“ redakciją. Ankstų trečiadienio rytą, kai ir turėjo prasidėti purškimas, apsiginklavę „toliašaudžiu“ fotoaparatu ir diktofonu atvykome į Rastokų sodybą, tikėdamiesi niekdarius užklupti pažeidimo vietoje.

Pernai gaišo bitės
Belaukdami purškėjų pasikalbėjome su ūkio savininkais I. ir A. Rastokais apie tai, kaip būdavo anksčiau ir kodėl problema kilo šiemet.
„Pernai dėl tų purškimų vidury dienos birželio mėnesį pradėjo bičių mažėti, išnyko penkios šeimos. Ir niekam nieko neįrodysi, nes jos ne iš karto žuvo. Kai krenta iš karto, gali į komisiją kreiptis, o dabar mėnesį bitės nyko, perų neliko. Pirmą kartą taip atsitiko, kad vasarą bitės išnyko. Ir tai sutapo su jų atėjimu“, – pasakojo A. Rastokas.
Būtent pernai koją į Stakminius įkėlė ūkininkas iš Šiaulių, įsigijo apleistą žemės plotą ir pradėjo darbus.
„Iki tol ten buvo pūdymas, dar ir krūmais apaugęs. Jie įsigijo tą sklypą ir pernai pradėjo naudoti: išrovė krūmus, sutvarkė, mes net apsidžiaugėme, kad atsirado šeimininkas. O paskui jie pūdymą nupurškė. Kalbėjomės, kad bitės nukentės, tačiau mums sakė, kad žydi ne visas laukas, nors ten buvo visokių žydinčių augalų. Nupurškė, suarė, pasėjo. Tik mūsų bičių nuo penkiolikos avilių sumažėjo iki dešimties“, – pridūrė I. Rastokienė.
Ūkininkų teigimu, ir šiemet jau ne vieną kartą rapsus purškė, tik niekas jiems apie tai nepranešė. Jei nežydi, manė, kad gal ir nebūtina.

Purškė prieš kelias dienas
Purkšti nesiliovė ir rapsams sužydėjus. Irena prisiminė praėjusį penktadienį, kai vidury dienos išvydo per laukus atvažiuojantį traktorių su purkštuvu.
„Atvažiuoja prieš pietus per mūsų laukus, kaip visada, traktorius su purkštuvu, aš ėjau agurkų dengti su agroplėvele. Susistabdau, sakau, jei purkšit, išnuodysit, mūsų bitės laukuose skraido. Nieko nežinau, pasakė, man taip nurodyta. Vis dėlto tą dieną jis apsigalvojo ir nuvažiavo link Tryškių. Tačiau sugrįžo šeštadienį, į lauką įvažiavo jau ne per mūsų žemę, o per mišką ir rapsus nupurškė. Buvo šeštadienis, jokioms tarnyboms neprisiskambinsi. Tik pirmadienį, gegužės 22 d., mums atėjo žinutė, kad gegužės 20–21 dienomis planuojamas purškimas“, – dėstė I. Rastokienė.
Galbūt po kelių dienų bitininkai ir šiemet pastebės, kad nyksta jų maitintojos, nes, sprendžiant iš žinutės, turėjo būti purkšta insekticidu „Avaunt“, kuris itin pavojingas bitėms, žydinčių augalų juo purkšti negalima. Beje, pasidomėję Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre sužinojome, kad žinutė atėjo vėliau dėl jų sistemos kaltės, ne dėl ūkininko.

Iš pernai buvusio 15 šeimų bityno šiemet liko 10 šeimų.

Kreipėsi pagalbos
Dar vieną žinutę bitininkai gavo likus dienai iki numatomo purškimo. Pranešimas juos ne juokais išgąsdino, mat buvo nurodyta, kad fungicidu „Cantus“ numatoma purkšti nuo gegužės 24 d. 8 val. iki gegužės 26 d. 13 val. Nors chemikalo aprašyme nenurodyta, kad jis pavojingas bitėms, o rekomenduojamas purkšti visiško žieminių rapsų žydėjimo metu, yra bendras reikalavimas žydinčių augalų nepurkšti dieną.
„Žinutėje nurodytas trijų dienų laikotarpis, kai purkštuvas gali atvažiuoti ir purkšti žydinčius augalus. Kaip tokiam ilgam laikui uždaryti bites? Jai atvažiuos dieną, bičių iš lauko į avilį nesuvarysi, vadinasi, jas apipurkš“, – aiškią logiką dėstė bičių laikytojai.
Sunerimę I. ir A. Rastokai kreipėsi ne tik į laikraštį, bet ir į VAT. Trečiadienio rytą jokių žinių iš šios organizacijos jie nebuvo gavę. Su Irena apžiūrėjome žydinčių rapsų lauką, į kurį tuoj tuoj galėjo atvažiuoti traktorius su purkštuvu. Kai išgirdome burzgiant traktorių, pasislėpėme, tikėdamiesi pričiupti pažeidėjus darant blogus darbus. Tačiau traktorius kažkodėl per ilgai užtruko važiuodamas keliuku per mišką. I. Rastokienė sakė, kad privažiavimas ten labai prastas, todėl purkštuvas, matyt, niekaip negali prasibrauti pro sąžalynus.
Vėliau paaiškėjo, kad į mišką buvo atvažiavę net du traktoriai – vienas su akmenimis, kitas – krautuvas. Ūkininkas iš Šiaulių nusprendė pagerinti privažiavimo sąlygas, kad plačiabaris purkštuvas (toks purškė prieš kelias dienas) nenukentėtų. Atlikę savo darbą, abu traktoriai išvažiavo, o mes grįžome į sodybą laukti purkštuvo.

Netikėtas skambutis
Tačiau po valandėlės bitininkui paskambino, kaip prisistatė, rapsų lauko savininkas, kuris ėmė visaip atsiprašinėti, kad praėjusį kartą taip neapdairiai pasielgė, nupurkšdamas žydinčius rapsus dieną. O numatyto naujo purškimo, sakė jis, nebus nei dieną, nei naktį. Už nesusipratimus jis žadėjo nubausti savo agronomą, o su Adomu, sakė, atvažiavęs išgers butelį.
Adomas pareiškė, kad negeria, todėl už butelį jo nenupirks. Vis dėlto ūkininkas iš Šiaulių ėmė prašyti Adomą paskambinti į tarnybą, kuriai skundėsi, kad savo pareiškimą atšauktų, esą, tada valdininkams nereikės čia važiuoti, nes nieko bloga juk nepadaryta.
Tikrai, ūkininkas iš Šiaulių laiku susiprotėjo ir atšaukė draudžiamus darbus. Kažkas jam pašnabždėjo, kad visa tai gali blogai baigtis.

Bitininkus išgąsdino žinutė apie tris dienas truksiantį žydinčio rapsų lauko purškimą chemikalais.

Nieko nepešėme, bet bitės liko gyvos
Fotoaparatu pasinaudoti neprireikė, o diktofonas pravertė – Adomo pokalbį su Šiaulių ūkininku įsirašėme. Po tokio netikėto posūkio kilo naujų klausimų, su kuriais kreipėmės į VAT Telšių regioninį skyrių.
Šio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Giedrius Staponkus patikino, kad, nepriklausomai nuo įvykių, incidentas bus ištirtas ir įvertintas, tačiau dabar jis negali pasakyti, kieno ir kokie pažeidimai padaryti. Paklaustas, kaip galėjo atsitikti, kad apie A. Rastoko kreipimąsi į VAT sužinojo ūkininkas iš Šiaulių, G. Staponkus sakė, kad jiems pradėjus domėtis situacija ūkininkas, matyt, kažkaip sužinojo.
„Mes kažką darėme, ieškojome, kieno laukai, kalbėjome su žmonėmis, rinkome kontaktus, nes skunde nebuvo konkrečiai nurodyta. Tai gal kažkas kažkur, informacija kažkaip… Kol kas ne viskas iki galo padaryta, kai tuos reikalus užbaigsime, bus galima daugiau informuoti“, – sakė laikinai vedėją pavaduojantis G. Staponkus.
Guodžia bent tai, kad kažkokia sistema suveikė, ūkininkas iš Šiaulių pabijojo pažeisti nustatytą tvarką ir purškimus dieną atšaukė. Todėl neminėsime ūkininko pavardės, juo labiau kad sklypas įformintas vienu vardu, o su Adomu bendravo kitas. Kas ten ką supaisys.
Užtat galime nedvejodami pasakyti, kad tie neretai galingi ir turtingi ūkininkai yra visiški neišmanėliai, jei nesupranta, kokiam laikui galima uždaryti bites ir kad tik naktį purkšdamas joms sukelsi mažiausią pavojų. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre, besirūpinančiame tokių žinučių persiuntimu, mums paaiškino, kad žinutę kuria ūkininkas: kokią jis pateikia, tokia ir persiunčiama.
Štai kodėl augalų apsaugos priemonės, patekusios į neišmanėlių ir nesusipratėlių rankas, virsta galingu cheminiu ginklu, galinčiu ne tik bites pražudyti, bet ir pakenkti aplinkiniams laukams, šalia besiganantiems gyvuliams, net žmonėms. Matyt, baudos už pažeidimus turėtų būti ne simbolinės, o tokios, kad pažeidėjo biudžetas jas pajustų.
P. S. O gal tie „neišmanėliai“ tiesiog gerai moka aritmetiką? Juk purškiant naktį rasotą lauką cheminių priemonių reikia sunaudoti gerokai daugiau nei dieną!

Juozas SKRIPKAUSKAS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos