Čigonų arklių nepažaboja nei valdininkai, nei policija

Niekas nežino šių gražuolių arklių savininko nei vardo, nei pavardės. Tiesiog sako, kad jie – čigono, todėl ir nepažabojami.

Vieną kartą iš po nakties Puskelnių kaime (Marijampolės sav.) atsirado arkliai. Gražūs, stambūs, pasigėrėjimo verti gyvūnai ramiai ganėsi sodiečių pievose, o pastarieji stebėjosi ir vieni kitų klausinėjo, kieno jie, mat vietiniai gyventojai tokių niekada neturėjo. Paaiškėjo, kad ir dėl ganiavos niekas su niekuo nesitarė, tačiau kažkas vienur elektrinį piemenį apjuosė, kitur – tarp dviejų plentų – arklius pririšo. Paslapčia patykoję, kas pas arklius atvyksta, puskelniečiai išvydo romų tautybės vyriškius. Suprato, kad su čigonais derybos nebus lengvos. Taip ir yra, jau ne pirmi metai jie arklius gano kur nori, o šie, ištrūkę iš aptvertos teritorijos, daro ką nori: niokoja sodiečių pasėlius, daržus, negyvai suspardo gyvulius. Gyventojai ne kartą kreipėsi į policiją, savivaldybę, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad būtų įvesta tvarka, bet niekas kol kas nepasikeitė. Patys kaimo vyrai mėgino paauklėti romus, bet iš to buvo daugiau bėdos nei naudos.

Suskaičiavo nuostolius
Pasak Puskelnių kaimo seniūnaičio Virginijaus Jonavičiaus, arkliai čia atsirado maždaug prieš penkerius metus. Niekas iš pradžių nesuprato, kieno jie, manė, kad pievų savininkai su arklių šeimininkais sutarę dėl jų ganymo, tačiau kaip paaiškėjo, jokių oficialių sandorių niekada nebuvo – arkliai ganėsi bet kur. Kiekvienas žalias plotas greta gyvenvietės kasdien galėjo tapti čigonų arklių ganykla. Ne kiekvienas, kurio pievose atsirasdavo šie arkliai, ryžosi pyktis su jų šeimininkais, o tie, kurie pabandė, patys vos lupt negavo nuo vietos gyventojo Egidijaus Čepeliausko, kuriam, neva, patikėta arklių priežiūra. Pats gyvulių prižiūrėtojas pareigūnų „prispaustas“ aiškina, kad jokio atlygio už savo darbą negauna, o kas jo „darbdavys“ – neišduoda, sako nežinantis nei jo vardo, nei pavardės. Kieno arkliai ganosi Puskelnių pievose, iki šiol nepavyksta išsiaiškinti nei atitinkamų tarnybų pareigūnams, nei gyventojams. Visi tiesiog žino, kad tai – čigonų arkliai.
Ilgokai kentę nepažabojamą savivalę, Puskelnių kaimo gyventojai ėmė skaičiuoti čigonų arklių padarytą žalą ir nusprendė daugiau su tokia neteisybe nesitaikstyti. Tai paskatino ne tik pernykščiai, bet ir šiųmečiai įvykiai, kai pasileidę arkliai ne tik nuniokojo gyventojų daržus, javus, bet ir suspardė veršingą telyčią bei sutrypė ožką. Marijampolės savivaldybės merui surašytame rašte, kurį pasirašė nuostolius patyrę žmonės, išdėstomi faktai ir nuostoliai: „2015 m. Egidijus Čepeliauskas nelegaliai aptvėrė ir arkliais nuganė pagal nuomos sutartį Jonui Narijauskui priklausantį 3,5 ha pievos plotą, žala – 600 Eur, birželio 16 d. palaidas arklys suspardė Juozui Zaleckui priklausančią veršingą telyčią, kuri po dviejų dienų abortavosi, faktą patvirtino veterinarijos specialistė Kristina Bekampytė. Nustatyta žala – 100 Eur. Tų pačių metų rudenį palaidi arkliai ištrypė Vitui Baranauskui priklausančius pasėlius, savininkas kreipėsi su pareiškimu ir padarytų nuostolių nuotraukomis į Marijampolės savivaldybės žemės ūkio skyrių. Nė vienu atveju žala nebuvo atlyginta. Šių metų pavasarį arklių prižiūrėtojas nelegaliai aptvėrė 1,6 ha Jonui Narijauskui priklausančios pievos ir ją nuganė. Žala – 200 Eur. Gegužės 28 d. palaidi arkliai suniokojo Nijolei Liutkevičienei priklausantį daržą, sutrypė ožką, kuri po dienos krito, žala – 100 Eur, išmynė ir nuėdė Viliutei Dembinskienei priklausantį daržą, išlaužė tujas, du medelius, žala – 80 Eur, Stasiui Lelešiui ištrypė daržoves, žala – 50 Eur, Albinai Giniuvienei ištrypė įvairias daržoves, žala – 20 Eur, Romui Gerasimui ištrypė įvairias daržoves, nulaužė du medelius, žala – 40 Eur, Vitui Baranauskui ištrypė, apėdė žieminius kviečius, žala – 200 Eur. Birželio 15 d. keturi palaidi arkliai Vitui Baranauskui vėl ištrypė ir apėdė žieminius kviečius, žala – 100 Eur, Stasiui Lelešiui padarė brydes porų lauke, vasariniuose miežiuose, žala – 50 Eur, Ramutei Alesienei ištrypė įvairias daržoves, žala – 50 Eur, Irenai Natalijai Navikienei ištrypė įvairias daržoves, žala – 80 Eur. Gegužės 28 d. ir birželio 15 d. buvo kviesta policija, apie arklių padarytą žalą surašyti pareiškimai, kreiptasi su raštais į seniūniją, savivaldybę, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Deja, rezultatų nėra.“

Nežino nei vardo, nei pavardės
Pasak Puskelnių seniūnaičio V. Jonavičiaus, vienuolika žmonių, kuriems čigonų arkliai pridarė nuostolių, beveik visi yra vyresnio amžiaus, jie vargsta, puoselėja savo daržiukus, stengiasi šį tą užsiauginti, o atlėkę arkliai niekais paverčia visą jų triūsą. Tie, kas mėgino su arklių prižiūrėtoju E. Čepeliausku aiškintis, sulaukė ne atsiprašymų ir atlygio, o riksmų ir rimtų grasinimų. „Pats čigonas, kurio nežinome nei vardo, nei pavardės, stengiasi būti labai mandagus ir šimtus kartų atsiprašinėja dievagodamasis, kad visus nuostolius atlygins, tačiau dažniau problemas spręsti atvyksta jo samdomas aršusis E. Čepeliauskas. Nežinau, gal kuriam priremtas arklių savininkas ir atlygino, bet dauguma liko apgauti“, – sako V. Jonavičius.
Kartą seniūnaičiui pačiam teko laukuose mėginti „susikalbėti“ su arklių savininkais, bet šie, užuot pasiaiškinę, liepė šiam geriau padėti palaidus arklius suginti. „Esu zootechnikas, neturiu nieko prieš šiuos gyvūnus, bet pikta ant tų, kurie nesugeba tinkamai jų prižiūrėti. Arkliai vienoje vietoje kartais laikomi tol, kol žemė lieka plika, tad nenuostabu, kad neturėdami ko ėsti stengiasi išsiveržti už elektrinio piemens. Ganomi arkliai bet kur, kur tik aptinkamas žalias plotas. Pernai rudeniop šiuos arklius kone visi kaimo gyventojai savo pievose matė. Jei čigonas nusprendžia, kad pievos kažkas nei pjaus, nei gyvulius ganys, tuoj savo arklius ten atvaro. Manau, jei deramai su žmonėmis arklių savininkas sutartų dėl ganyklų, tinkamai arklius prižiūrėtų, kad šie nepasileistų ir nepridarytų žalos, o jei pridaro – atlygintų, niekas nepyktų. Deja, taip nėra ir tenka bartis“, – apgailestavo seniūnaitis.
Kad į jokias derybas arklių savininkai bei prižiūrėtojas nesileidžia, patvirtino ir ne kartą nukentėję ūkininkai Janina ir Vitas Baranauskai. Jie patikino, kad jokio žalos atlyginimo nėra sulaukę, tik grasinimų. „Nežinia, kuo būtų pasibaigęs konfliktas su E. Čepeliausku, jei į laukus nebūtų atvykę policijos pareigūnai, mat jau buvo prasidėjusios vyrų muštynės. Neįsivaizduojam, kaip reikia šią problemą spręsti, kur besikreipsi – kaip į sieną. Čia pat „Via Baltica“ magistralė, „Rail Baltica“ geležinkelis – tikrai vieną dieną gali nutikti didžiulė nelaimė, jei palaidi arkliai nuspręs ten „pasivaikščioti“. Senuoju plentu jie jau keliavo, laimė, jame menkas eismas, bet automobilių vairuotojams stambūs arkliai vidury plento streso nemažai įvarė. Ne vieną ir ne du kartus jie yra ištrūkę iš elektrinio piemens tvoros ir eina kur nori. Tokia netvarka negali tęstis“, – svarsto garbaus amžiaus ūkininkė.
Pasak V. Jonavičiaus, arklius prižiūrintis E. Čepeliauskas įsitikinęs, kad visos bėdos per vagis, kurie sugebėjo iš čigono nušvilpti jau 7 akumuliatorius, o kai elektrinis piemuo lieka be srovės, arkliai kaipmat ištrūksta. Į pasiūlymą bent porą arklių pririšti, kad kiti neiškeliautų, prižiūrėtojas tik ranka numoja.

Puskelnių kaimo seniūnaičiui Virginijui Jonavičiui iki šiol nepavyksta rasti atsakymų, kaip išspręsti čigono arklių keliamas problemas.

Galėtų patys labiau saugotis?
Ne ką geriau į gyventojų kreipimąsi reaguoja ir savivaldybės valdininkai bei kitų atsakingų tarnybų darbuotojai. Į Puskelnių seniūnaičio V. Jonavičiaus šiemet birželio 21 d. rašytą prašymą savivaldybės merui, kuriame buvo išdėstyta problema ir įvardytos žalos, iš Marijampolės savivaldybės administracijos liepos 17 d. buvo gautas štai toks atsakymas: „Pranešame, kad Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus specialistai išnagrinėjo Jūsų prašymą. Informuojame, kad 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai yra surašę administracinių teisės pažeidimų protokolus arklių savininkui ir prižiūrėtojui dėl netinkamo jų laikymo ir, kaip informuoja Marijampolės AVPK pareigūnai, arklių savininkas yra atlyginęs padarytą žalą nukentėjusiems asmenims. Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai savo ruožtu skyrė nuobaudas dėl netinkamo ūkinių gyvūnų (arklių) ženklinimo taisyklių pažeidimo. Marijampolės savivaldybės administracija negali pažeisti dvigubo baudimo principo ir negali pakartotinai taikyti administracinės atsakomybės priemonių arklių savininkui ar prižiūrėtojui. Arklių savininkas yra informuotas ir perspėtas, kad laikytųsi Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų 2016 m. kovo 29 d., įsakymu Nr. DV-425“.
Štai taip. Kaip kadaise sakė literatūrinis herojus Tadas Blinda – „špyga tau taukuota“… Niekam neįdomu, kad žala taip ir liko žmonėms neatlyginta, svarbu – pirštu pagrūmota. Ir dar pareigūnai patarimą gyventojams davė – patiems savo daržus geriau saugoti, tvoromis apsitverti. Taigi turbūt kaimo gyventojams teks ne tik daržiukus uoliau ginti, bet ūkininkams nuo čigonų arklių ir javų laukus elektriniu piemeniu apjuosti. Juk čigonų arkliai – nepažabojami.

Milda JONKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos