Cukraus karas stumia saldžiąsias šaknis iš laukų

Panaikintos cukraus kvotos lėmė, kad Europos fabrikai pagamino cukraus tiek, jog pasiūla viršijo paklausą, o kritus jo kainoms, ūkininkams beveik nelieka vilties, kad cukrinius runkelius auginti bus pelninga.

Šlubčioja ir didieji perdirbėjai

Žemės ūkio kooperatyvo „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Algimantas Šleževičius neslepia, kad per pastaruosius metus kooperatyvo narių gretos išretėjo. Jis skaičiuoja, kad anksčiau aktyvių kooperatyvo narių buvo apie 240, šiandieną – 200. „Panaikinus kvotas, Europoje prasidėjo cukraus karas. Be to, dveji pastarieji metai augintojams buvo labai nepalankūs. Žaliavos supirkimo kaina krito“, – pagrindinę ūkininkų pasitraukimo iš šio sektoriaus priežastį įvardija A. Šleževičius.

Tiesa, ne visi augintojai saldžiųjų šaknų išsižadėjo ilgam. Pasak pašnekovo, dalis kooperatyvo narių jų atsisakė laikinai, ūkininkai stebi rinką ir, jeigu ji atsigaus – vėl į laukus žada įsileisti runkelius.

Kooperatyvo vadovo teigimu, cukraus karo pasekmės – cukrumi perpildyta pasaulinė rinka. Anot A. Šleževičiaus, panaikinus kvotas, didžiosios ES perdirbimo milžinės didino gamybos apimtis ir sukauptą perteklių tikėjosi išgabenti į kitas rinkas. Tačiau susiklostė ne toks scenarijus, kokio tikėta-
si – visame pasaulyje cukraus kainos žemos, todėl išvežti jo nėra kur.

Kad cukraus kainos pasiekė rekordines žemumas sutinka ir bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.

Paklaustas, kas turėtų nutikti, kad užsilikusio rinkoje cukraus pardavimai pagaliau pajudėtų, A. Šleževičius svarstė, kad iš esmės bent vieno stambaus žaidėjo pasitraukimas sukrutintų rinką.

Apimčių nemažina

Mozeris tikina, kad šiemet fabrikas pasiruošęs perdirbti 10 proc. daugiau cukrinių runkelių nei praėjusiais metais. Planuojama perdirbti apie 800 tūkst. t cukrinių runkelių ir iš pagaminti apie 110–120 tūkst. t cukraus.

Pašnekovas atskleidžia, kad dalis kitų metų derliaus kontraktų su ūkininkais jau pasirašyti, dalis kitų laukia sezono pabaigos ir sukirsti rankomis su perdirbėjais ruošiasi žiemą. „Bet kuriuo atveju nesirengiame gaminti mažiau nei iki šiol. Kontraktus sudarysime, plotai nemažės“, – optimistiškai nusiteikęs S. Mozeris.

Tiesa, jis neneigia, kad augintojų skaičius tolygiai mažėja.

Rekordiškai aukštas cukringumas

Vidutinis Kėdainių krašte užaugintų runkelių derlingumas svyruoja tarp 50–60 t/ha. Nors šiemet dėl sausros cukrinių runkelių masė mažesnė, stebėtinai išaugo jų cukringumas.

Mozeris taip pat patenkintas šiųmečiu derliumi. Kėdainių fabrike nustatytas bazinis cukringumas 17 proc., o šiemet perdirbti atvežtų runkelių cukringumas siekia 19 proc. „1 proc. aukštesnio cukringumo reiškia 9 proc. didesnę kainą“, – priduria jis.

Be to, ūkininkai į fabrikus pristato ir gerokai švaresnę žaliavą nei pernai. Runkelių purvingumas mažesnis ne tik dėl sausros. Perdirbėjai su ūkininkais sutarė, kad pastarieji mažiau nupjautų runkelio kerpę. Pernai tai nelabai jautėsi, nes runkeliai buvo purvini, šlapi, o šiemet visai kas kita.

Deficitinė rinka

Latviai cukrinius runkelius augina pašarams, o estai niekuomet šio sektoriaus neplėtojo. Dėl to S. Mozeris Baltijos šalių rinkas vadina deficitinėmis, mat nei Lietuva, nei Latvija ar Estija neužaugina reikiamo kiekio cuk­raus savo reikmėms. Baltijos rinką be lietuvaičių saldina ir kaimynai lenkai.

„Mes toli gražu neužauginame tiek runkelių, kad išmaitintume latvius ir estus. Žinia, kaimynai lenkai konkurencingai gamina cukrų. Pavyzdžiui, Lenkijos ūkininkas už hektarą runkelių gauna apie 400 eurų susietosios išmokos, Lietuvoje taip pat žemę dirbantis ūkininkas gauna 80 eurų“, – teigia S. Mozeris.

Nenori kartoti latvių scenarijaus

„Jokios pertraukos auginant runkelius nedarau, nes nenoriu, kad nutiktų kaip latviams. Jie dabar verkia, ten sustojo ištisa cukraus perdirbimo pramonė, – pabrėžia Kauno rajone ūkininkaujantis Romas Majauskas. – Mano kaimynai, auginę net po 200 ha, šiemet jų jau nebeaugino. Tačiau pamatę, kad šie metai gana sėkmingi, jie svarsto grįžti prie cukrinių runkelių.“

Šiemet R. Majauskas džiaugiasi ypač dosniu derliumi – kai kuriuose laukuose kasama 80 t/ha, už švarius ir cukringus runkelius (kai kurių runkelių cukringumas viršija ir 20 proc.) augintojas gauna priedą, šiemet jis sudaro maždaug 2 Eur/t, tad bendrai už toną runkelių ūkininkas gauna apie 28 Eur. Nors šiemet uždarbis iš cukrinių runkelių neblogas, žemdirbys skaičiuoja, kad šių augalų priežiūra ir ėmimo darbai bene sunkiausi ir brangiausi. Į vieną hektarą būtina įdėti bent 1,2 tūkst. eurų.

Majauskas sako, kad iš išdžiūvusios žemės runkelius sunku kasti, šiemet jie trapesni, todėl dalis šakniagumbių sutrūksta ir lieka dirvoje. Ūkininko skaičiavimu, šiemet dėl to laukuose liks apie 5 proc. derliaus.

Lieka tik darbo džiaugsmas

Kaimynystėje žemę dirbantis Leonas Rudinskas (Kauno r.) ne toks optmistiškas. Vyriškis atviras – po pernykščių runkelių ėmimo ypatumų, kai purve teko murkdytis dieną ir naktį, kai iš pelkėmis virtusių runkelių pasėlių teko traukti saldžiąsias šaknis, ūkininkas šį pavasarį runkelių sėti nesiryžo. Pernai pasėjęs beveik 200 ha šiemet šį plotą patikėjo kitiems augalams. „Iš runkelių auginimo lieka tik darbo džiaugsmas ir sugadintos dirvos, – ironizuoja ūkininkas. – Pavasarį išėjus į laukus net nežinai, ko griebtis, kaip dirvą sutvarkyti. Pernai buvo ypač daug vargo, todėl ar verta vėl lipti į tą pačią balą?“

Maža to, L. Rudinskas pasakoja, kad sunkaus darbo runkelių laukuose pabūgę du darbuotojai ūkyje nugaros lenkti nepanoro ir susirado lengvesnį darbą. „Net du jauni darbuotojai išėjo iš darbo pamatę, kad reikėjo dirbti dieną ir naktį iki kelių purve. Jie susirado vadybininko darbą, kad su runkeliais nereikėtų maudytis purve“, – su apmaudu prisimena ūkininkas.

Žemdirbys dėsto, kad cukrinių runkelių atsisakė ne tik dėl sunkių praėjusiųjų metų, bet ir dėl nepalankios situacijos rinkoje. Ir Marijampolės, ir Kėdainių fabrikams žaliavą teikęs ūkininkas stebisi, kad viena perdirbimo įmonė nustačiusi 16 proc. bazinį cukringumą, o kita – 17 proc.

Vis dėlto, L. Rudinskas stebi rinką ir pripažįsta, jei pamatys atsigavimo ženklus, jis ir vėl į laukus įsileis saldžiąsias šaknis.

Priprato prie rinkos bangavimo

140 ha saldžiųjų šaknų auginęs Rimantas Garuckas (Radviliškio r.) apie 30 proc. derliaus jau sudorojo ir pristatė į fabriką. Nors ūkininkas šiųmetėmis kainomis nesiskundžia, tačiau jis turi priekaištų „vyriausiajam agronomui“, šiemet ypač pašykštėjusiam lietaus.

Ūkininkas susidariusios situacijos cukraus rinkoje nedramatizuoja. „Žemės ūkis kaip jūra, šis sektorius nuolat banguoja. Vieni metai prastesni, kiti geresni. Visi šie rinkos svyravimai atrūšiuoja augintojus, kurie iš tiesų nori auginti cukrinius runkelius ir tuos, kuriems tai daryti neapsimoka“, – įsitikinęs R. Garuckas. Šaknys saldesnės, bet smulkesnės.

Į Marijampolės cukraus fabriką cukrinius runkelius žemdirbiai šiemet pradėjo gabenti rugsėjo paskutiniąją savaitę. Dėl itin sausos vasaros cukriniai runkeliai neužaugino stambių šaknų, tačiau jose cukraus susikaupė kur kas daugiau nei pernai.

Palyginant su praėjusiais metais, UAB „Lietuvos cukrus“ šiemet planuoja perdirbti apie 240 tūkst. t cukrinių runkelių ir tai yra apie 60 tūkst. t mažiau nei pernai. Šiemet cukraus planuojama pagaminti apie 34 tūkst. t, pernai jo byrėjo apie 10 tūkst. t daugiau.

„Lietuvos cukrus“ direktoriaus Augusto Obuchavičiaus teigimu, panaikinta cukraus kvotų sistema destabilizavo ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos fabrikų veiklą ir dėl cukraus pertekliaus rinkoje jo kainos krito kone dvigubai. Įmonės vadovas neslepia, kad atsirado tam tikrų finansinių sunkumų, kuriuos bus mėginama spręsti vykdant UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizaciją.

Šleževičius: „Panaikinus kvotas, Europoje prasidėjo cukraus karas. Be to, dveji pastarieji metai augintojams buvo labai nepalankūs. Žaliavos supirkimo kaina krito. Augintojai kuriam laikui susilaiko nuo runkelių auginimo. Bet jei rinka atsigaus, ūkininkai ir vėl imsis saldžiųjų šaknų auginimo.“

Teismas leido restruktūrizuoti

Prieš prasidedant šiam perdirbimo sezonui, bendrovei „Lietuvos cukrus“ teko atlaikyti teismo procesą, kuriame turėjo aiškintis su „Swedbank“ dėl susidariusios skolos ir jos likvidavimo galimybių.

Kauno apygardos teismas nutartyje pažymi, kad „Lietuvos cukraus“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės jos apskaityto turto vertės, todėl nuspręsta patenkinti įmonės vadovo prašymą leisti bendrovei restruktūrizuotis. Teismas leido įmonei mokėti darbuotojams atlyginimus, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti kitas einamąsias įmokas neviršijant 6,4 mln. eurų per mėnesį. Bendrovės restruktūrizavimo planas turės būti parengtas per 6 mėnesius.

„Lietuvos cukraus“ vadovas A. Obuchavičius teigia, kad be kreditorių pagalbos įmonė nepajėgi grąžinti išieškomos sumos, tačiau įvykdžius restruktūrizaciją, skolos galėtų būti grąžintos per artimiausius 4–5 metus.

Augintojų mažėja

Ne kartą Marijampolės cukraus fabrikui yra tekę kapstytis iš finansinių problemų, konfliktuoti su ūkininkais dėl neatsiskaitymo už derlių, su kreditoriais dėl skolų. Padėtis kiek stabilizavosi 2016 m., kai buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp fabriko, UAB „Žvalguva“ ir žemdirbių. Tačiau pasirinkimo galimybės augintojams tam tikra prasme buvo apribotos, nes pusę atlygio už derlių jie privalo pasiimti „Žvalguvos“ prekėmis – trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis ir kt.

Cukrinių runkelių augintojai dabar už toną saldžiųjų šaknų vidutiniškai gauna 26 eurus. Pasak žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininko Almanto Pališkio, tai nėra ta kaina, kuri leistų žemdirbiams skaičiuoti normalų pelną, o tikimybė, kad kaina dar gali sumažėti, yra labai reali. Be to, augintojams neramu ir dėl būsimos fabriko restruktūrizacijos, kokią įtaką tai turės tolimesnei įmonės veiklai, finansiniams įsipareigojimams, atsiskaitymams. Nemaža dalis Suvalkijos cukrinių runkelių augintojų savo laukus jau apsėjo javais ir rapsais, o cukriniams runkeliams padėjo tašką. Tačiau kai kurie augintojai nepraranda vilties ir tikisi, kad „Lietuvos cukrus“ po restruktūrizacijos atsigaus ir tie, kas esamus sunkumus ištvers, ateityje vėl galės skaičiuoti cukrinių runkelių nešamą pelną.

 

Monika KAZLAUSKAITĖ,

Milda JONKIENĖ