Cukriniai runkeliai ant rentabilumo svarstyklių

Daug metų cukrinius runkelius auginantys Suvalkijos krašto žemdirbiai tokio prasto sezono kaip praėjusiais metais nepamena. Be to, Europoje labai krito cukraus kainos, tad derėtis su perdirbėjais dėl aukštesnių cukrinių runkelių supirkimo kainų turbūt beviltiška. Vienas ūkininkas svarsto, ar iš viso apsimoka cukrinius runkelius sėti.

Daugiau bėdos nei naudos
Suvalkijos krašto cukrinių runkelių augintojai, kurių daugumą vienija žemės ūkio kooperatyvas „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“, šiuo metu intensyviai derasi su Marijampolės cukraus fabriko vadovybe dėl ateinančių metų derliaus supirkimo sąlygų ir kainų. Kol kas pavyko sutarti tik palankesnes atsiskaitymo sąlygas, bet dėl kainų derybos įstrigo.
Žemdirbiai vis dažniau pasvarsto, ar jiems apsimoka auginti cukrinius runkelius, nes auginimo kaštai ir savikaina didėja, o perspektyvos dėl didesnės kainos kol kas neaiškios. Be to, cukrinių runkelių augintojai, patyrę daug vargo praėjusio sezono metu ir nusivylę dėl prasto derliaus, ima abejoti, ar ne geriau auginti ką kita.
„Ruduo buvo labai lietingas, šaltas, derlių buvo labai sunku sudoroti. Augintojai patyrė daug neplanuotų išlaidų. Mėgindami ištraukti iš laukų nuskendusius runkelius, žemę labai suniokojom, stipriai galinga technika suspaudėm. Patyrėm papildomų išlaidų, nes buvo labai sunku runkelius nukasti, klimpo kombainai, traktoriai, juos reikėjo papildomai kita galinga technika tampyti, derlių iš laukų dalimis išvežti.
Iš kaupų taip pat buvo didelė problema pakrauti, sunkvežimius reikėjo iš dumblo traukti. Stambesniems augintojams šie kaštai sudarė kelias dešimtis tūkstančių eurų“, – vardijo problemas kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis.
Derlingumas žemdirbių taip pat nenudžiugino. Palyginti su praėjusiais metais, jis gerokai mažesnis. 2016 m. derlingumas vidutiniškai siekė 65 t/ha, o 2017 m. tik 54 t/ha, cukringumas taip pat krito, 2016 m. buvo apie 16,8 proc., o šiemet 16,2 proc. Be to, buvo didžiulis runkelių purvingumas, kuris siekė apie 14,02 proc., o sezoną prieš tai jis buvo maždaug 10,7 proc. Vos kelių procentų skirtumas, deja, virsta tūkstančiais negautų eurų, ypač jei auginamas didesnis runkelių plotas.

Kvotų panaikinimas sukėlė sumaištį
Praėjusį sezoną buvo panaikintos cukraus kvotos. Pasak A. Pališkio, prasidėjus laisvos prekybos cukrumi metams, kai nebeliko kvotų režimo, fabrikai skatino žemdirbius didinti cukrinių runkelių auginimo plotus, tad Europoje buvo užaugintas perteklinis kiekis saldžiųjų šaknų, pagaminta gerokai daugiau cukraus. Dėl to smarkai krito cukraus kainos, jo nėra kur parduoti ir dabar visiems blogai.
„Mes turime pernykštę kontraktuotą kainą už pristatytus cukrinius runkelius, ją gausim, bet fabrikui, kai cukraus kainos rinkoje šitaip krito, labai blogai. Kai derėjomės su Marijampolės cukraus fabriko vadovais dėl būsimo derliaus supirkimo, cukraus kaina buvo daugiau kaip 400 eurų, o dabar tesiekia apie 320–340 eurų už toną. Buvome pernai sutarę ne kintančią, o fiksuotą atsiskaitymo kainą: sutarta konkreti suma už toną cukrinių runkelių, priedas už ankstyvą ar vėlyvą pristatymą, be to, buvo susitarta, kad jei visi bendrai pristatysime į fabriką 300 tūkst. t cukrinių runkelių, tai prie kiekvienos tonos gausime dar po 50 euro centų. Vienu centu šį sezoną padidėjo priedas už transportavimą, skaičiuojama po 8 euro centus už tonkilometrą. Vidutinė kaina susidarė maždaug 26,6 eurai už toną cukrinių runkelių. Tačiau vertinant tai, kad šiemet bendras derlingumo vidurkis buvo apie 54 t/ha, praėjusio cukrinių runkelių sezono tikrai negalime pavadinti pelningu“, – tikino kooperatyvo vadovas.
Į Marijampolės cukraus fabriką buvo atgabenta 261 tūkst. tonų cukrinių runkelių, tai, deja, nesiekė planuoto skaičiaus. Perdirbimas ir cukraus gamyba sustojo sausio 2 dieną. Paskutiniai runkeliai čia buvo atgabenti prieš pat Naujuosius metus. Pagaminta 37 926 t baltojo cukraus. Buvo planuota, kad praėjęs sezonas bus vienas ilgiausių fabrike ir baigsis sausio antroje pusėje, tačiau taip nenutiko, nes derlius buvo menkesnis. Sezono pradžioje pirmą kartą fabrike buvo perdirbami ekologiški cukriniai runkeliai. Fabrikas juos perdirbti pradėjo kiek anksčiau, nuo rugsėjo 5 d., o baigė iki rugsėjo 25 d. ir tuoj pat prasidėjo tradicinių cukrinių runkelių vežimas į fabriką, tad esminių pokyčių tradicinių runkelių pristatymo grafikuose neįvyko.

Neliko atsiskaitymo problemų
Atsiskaitymas už cukrinių runkelių derlių Marijampolės cukraus fabrike jau antrus metus vyksta tarpininkaujant UAB „Žvalguva“. Ankstesniais metais dėl „Arvi cukrus“ neatsiskaitymo sutartu laiku atsirado šis trečiasis dalyvis ir dabar viskas vyksta gana sklandžiai. Pagal susitarimą augintojai nuo 50 iki 80 proc. atlygio už derlių turi atsiimti iš „Žvalguvos“ prekėmis, t. y. trąšomis, chemikalais, sėklomis, ir tik likusi dalis sumokama pinigais. Toks sandoris žemdirbiams nelabai apsimoka, bet jie su tokiomis sąlygomis sutiko gelbėdamiesi nuo didesnės bėdos – visiško neatsiskaitymo.
„Jei ne „Žvalguva“, tikriausiai jau būtume antrus metus nebeauginę runkelių ir kažin ar pinigus už ankstesnį derlių atgavę. Žinoma, ne visi žemdirbiai patenkinti, kad reikia atlygį atsiimti trąšomis ar chemikalais, kurie tikrai kainuoja nepigiai, tačiau svarbiausia, kad atsiskaitymas vyksta prekėmis ar pinigais nepažeidžiat numatytų terminų. Dvi dalys už pernykštį derlių jau sumokėtos. Pastarąjį kartą į žemdirbių sąskaitas pinigai buvo pervesti sausio 25 dieną, o visa likusi suma turėtų augintojus pasiekti iki kovo 1 dienos. Tad šiuo metu gyvename pakankamai ramiai ir dėl to nekyla problemų“, – teigė cukrinių runkelių augintojų kooperatyvo valdybos pirmininkas. Ateinančią savaitę su Marijampolės cukraus fabriku ketinama pradėti pasirašyti naujas cukrinių runkelių auginimo ir pardavimo sutartis. Nelikus kvotų, kol kas nežinia, kaip apsispręs fabrikai dėl runkelių supirkimo ir perdirbimo kiekių. Pasak A. Pališkio, perdirbant didesnį kiekį cukrinių runkelių, visi kaštai – tiek fabriko paruošimo naujam sezonui, tiek darbuotojų atlyginimai ir išeitinės kompensacijos, nupirktas didesnis dujų kiekis – viskas įskaičiuojama, tad kuo daugiau per sezoną įmonė dirba, tuo produkcijos gamybos kaštai mažėja. Fabrikas suinteresuotas kuo daugiau perdirbti cukrinių runkelių, tačiau jo galimybės nėra beribės, per sezoną Marijampolės fabrikas gali perdirbti apie 300 tūkst. t cukrinių runkelių, tad būtent tiek įmonė planuoja ir šiemet.

Nežinia, ką nuspręs žemdirbiai
Kiek augintojai šiemet planuoja cukrinių runkelių sėti, kol kas nežinia, nes jei kainos bus prilygintos praėjusių metų, tai auginti saldžiąsias šaknis, anot žemdirbių, taps nerentabilu.
„Belieka tikėtis, kad šie metai bus sausesni, geresni, mažiau patirsime išlaidų, gausime didesnį derlingumą, tuomet pelno dalis padidės. Tačiau fabrikas apeliuoja į tai, kad Europoje cukraus kainos stipriai nukritusios, nenorima žemdirbiams daugiau mokėti nei už transportavimo išlaidas, nei už pačius cukrinius runkelius. Kelis kartus buvome su fabriko vadovais susitikę, bet šie nesileidžia į kalbas. Viena, ko šiemet pasiekėme, kad ne 50–80 proc. atsiskaitymo dalies augintojai privalės paimti prekėmis, bet ne mažiau nei 30 proc. Tai bus paskatinimas smulkesniems augintojams, nes jiems nereikia tokio kiekio nei trąšų, nei chemikalų. Kitos sąlygos liko tos pačios, tačiau jos mūsų netenkina, bet fabrikas šiuo metu nesileidžia į derybas. Norėtume suderėti didesnę kainą už transportavimą, nes degalų akcizas padidėjo 4 centais, kelių kontrolė tapo griežtesnė, tad turime atitinkamai riboti gabenamą runkelių kiekį, darbuotojams reikia mokėti didesnius atlyginimus. Kiekvienas stambesnis ūkis dėl padidėjusio akcizo dyzelinui praras net kelis tūkstančius eurų. Tačiau mums atkertama, kad pernai, kai vyko derybos, cukrus kainavo per 400 Eur/t, o šiemet tik per 300 Eur/t, tad derybos dėl didesnių kainų už būsimą derlių labai sunkios. Kiekvienas augintojas yra patyręs, tad savarankiškai turės įvertinti savo galimybes, kaštus ir numatyti, ar jam verta auginti cukrinius runkelius. Yra tam tikrų niuansų, kurie lems, kad dalis šiemet augins mažiau, tačiau kiti galbūt nemažins plotų. Mūsų įmonė „Barzdų agroservisas“ šiemet ketina sėti mažiau cukrinių runkelių nei pernai, rinksimės derlingesnius laukus, arčiau gerų kelių, kad kuo mažiau kaštų patirtume ir gautume geresnį derlių, nes dirbant norisi ir uždirbti. Iki šiol mūsų kvota siekė 13 tūkst. t, tačiau tikriausiai runkelių plotus mažinsime 20–30 proc. ir juos greičiausiai paskirsime ankštinėms kultūroms“, – svarstė A. Pališkis, UAB „Barzdų agroservisas“ vadovas. Ši įmonė turėjo 13 tūkst. t cukrinių runkelių auginimo kvotą, panašu, kad šis kiekis jau šiemet gerokai sumažės.

Laukia rudenį neįdirbti laukai
Balandžio mėnesį turėtų prasidėti cukrinių runkelių sėja, deja, liko iš rudens neįdirbtų laukų. Pasak A. Pališkio, rudenį nuėmus derlių, pavyko tik kiek aplyginti laukus, normalaus, gilaus įdirbimo nebuvo jokių galimybių atlikti, nes buvo pernelyg šlapia. Ši problema persikėlė į pavasarį, tad vietoj vasarinių kultūrų sėjos, teks dar įdirbti žemę, gaišti laiką, bus daug papildomų rūpesčių.
„Norint gero derliaus, žemę reikia tinkamai įdirbti, išpurenti. Jei į tokią suplūktą, kokia ji dabar, pasėsim, nieko gero nebus. Runkeliams ruošdami laukus negalėjome nei tinkamai nuskusti ražienų, nei suarti. Valkiojom mažus plūgus, kad bent kažkaip įdirbtume žemę, vagos nelygios, arimas negražus, tad pavasarį bus daug darbo jį išlyginti, laukus sutvarkyti ir paruošti sėjai. Svarbu, kad nebūtų labai sausas pavasaris, nes jei tokį arimą dar ir uždžiovins, gali runkeliai nesudygti, nukentėti derlius. Manau, ne vieniems metams praėjusių metų bėdos turės įtakos“, – tikino patyręs ūkininkas.
Kai kas nerimauja, kad dabar laukuose nutirpo sniegas, telkšo vanduo, o dar užgriuvo šalčiai. Tačiau pasak A. Pališkio, nedidelis šaltis nėra labai baisu, kur kas svarbiau, kad vanduo laukuose greičiau susigertų ir laiku būtų galima pradėti sėją, kad nenutiktų taip, kaip pernai, kai į permirkusius laukus nebuvo įmanoma technika įvažiuoti visą balandžio mėnesį. Cukrinius runkelius reikia sėti kuo anksčiau, nes jų ilgas vegetacijos periodas, tuomet jie užauga didesni ir cukraus daugiau sukaupia. Suvalkijos ūkininkams pernai teko sėti net gegužės mėnesį ir tai tikrai nebuvo gerai. Pernai Marijampolės cukraus fabrikas pasirašė sutartis su 119 cukrinių runkelių augintojų, iš kurių 101 priklauso mūsų žemės ūkio kooperatyvui.
„Ne taip seniai mūsų kooperatyvas vienijo apie 70 žemdirbių, dabar jų gerokai padaugėjo ir tikimės, kad mūsų gretos dar pasipildys. Suprantama, jei mes neauginsime cukrinių runkelių, užsidarys cukraus fabrikas. Kas žino, gal cukraus rinka atsigaus, tuomet ką veiksi be fabriko? Tačiau dirbti nuostolingai arba už dyką ir taip vargti, kaip praėjusiais metais, irgi neapsimoka. Belieka tikėtis, kad šie metai bus bent jau šiek tiek geresni nei pernai“, – svarstė A. Pališkis.

Milda JONKIENĖ
ŪP korespondentė