Cukrinių sektorius įplieskė nesaldžius debatus

Cukraus sektoriaus poziciją argumentavo ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Algimantas Šleževičius ir Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos direktorius Kastytis Patiejūnas.

Šiuo ES finansiniu laikotarpiu, remiantis 2013-aisiais patvirtintu Europos Parlamento ir Europos Komisijos (EK) reglamentu, bendrijos narėms suteikta teisė pačioms pasirinkti, kurie sektoriai bus remiami pasinaudojant leidžiamu 13 (+2) proc. tiesioginių išmokų voko susiejimu su gamyba. Tad 2014 m. po diskusijų su žemdirbių savivalda Žemės ūkio ministerija, rengdama galutinį su gamyba susietosios paramos schemų paketą, 80,1 proc. leistinos sumos skyrė Lietuvoje „šlubuojančiam“ gyvulininkystės sektoriui stiprinti ir 19,9 proc. – augalininkystei (lauko daržovėms, vaisiams, uogoms, baltyminiams augalams auginti ir šildomiems daržovių šilt­namiams).

Tačiau šiemet paramos schemą, kuri galios iki pat programinio laikotarpio pabaigos, leidžiama koreguoti. Tai žemdirbių savivaldoje ir įplieskė itin audringus ginčus. Mat į remiamųjų gretas pageidauja įsilieti daugiau „žaidėjų“ – besikuriantis pluoštinių augalų auginimo sektorius, sutinkantis su simboline parama, sėklininkystės bulvių ūkiai, sertifikuotos sėklos naudotojai ir, kolegų įsitikinimu, pelningai besiverčiantys cukrinių runkelių augintojai. Kadangi šiems metams skirtas 70 060500 Eur dydžio paramos krepšelis yra fiksuotas, paremti naujokus įmanoma vieninteliu būdu – „apkarpant“ paramą ją gavusiesiems iki šiol.

Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) atstovo Artiomo Volkovo, patikrinus sėklininkyste besiverčiančių ūkių rodiklius, jau yra aišku, kad šis sektorius remtinas.

Parama naujokams – baltyminių augalų ir šiltnamių sąskaita Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) sudaryta komisija susietosios paramos dalybų klausimą spręsti rinkosi jau ne kartą. Paskutiniajame posėdyje, vykusiame šią savaitę, buvo įvardytos konkrečios sumos, su kuriomis sutiko dauguma komisijos narių ir kurios bus teikiamos ministerijai kaip vieninga žemdirbių savivaldos pozicija. Tačiau baltyminių augalų, kurie daugiausia naudojami pašarams gyvulininkystės ūkiuose, augintojus aktyviausiai gynęs Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis liko ištikimas savo nuomonei, kad 1,8 mln. Eur krepšelio sumos skirti cukrinių runkelių sektoriui būtų absurdas. Pradėdamas komisijos posėdį ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas priminė, kad 2014 m. žemdirbių savivaldai dėl su gamyba susietosios paramos dalybų nors ir nelengvai, tačiau susitarti pavyko, tačiau, anot jo, iškilo klausimas, kad galbūt tikslinga skirti paramą ir sertifikuotos sėklos naudotojams. Mat tokia parama leistų šią sėklą atpiginti, o tai aktualu ir gyvulininkystės, ir augalininkystės ūkiams. Jeigu 2015 m. paramos schema būtų imama kaip konstanta, kitiems paramos gavėjams sumos netgi nesikeistų – mat šiemet, kaip planuota, šiek tiek didėja visas tiesioginių išmokų vokas. Taigi šis „padidėjimas“ ir būtų skirtas „sėk­lininkams“. „Netikėtai savo pageidavimus pareiškus ir cukrinių runkelių augintojams tapo akivaizdu, jog kitiems paramos krepšelius teks mažinti ir privalome rasti kompromisinį variantą“, – kviesdamas komisijos narius konstruktyvios diskusijos kalbėjo ŽŪR pirmininkas. Pasak jo, „judinti“ paramos dydžius gyvulininkystės sektoriui, esant šiandienos situacijai dėl pieno supirkimo kainų, būtų pernelyg skausminga. Be to, EK yra „palaiminusi“ Lietuvos pageidavimą skatinti mėsinės galvijininkystės, avininkystės, ožkininkystės plėtrą. Šiems A. Stančiko argumentams tarp komisijos narių prieštaraujančiųjų nebuvo. Taigi ir ateityje pieninių karvių laikytojai tarpusavyje dalysis 26 716404 Eur, pieninių bulių augintojai – 4 857528 Eur, mėsinių galvijų – 14 572584 Eur, avininkai – 2 185888 Eur, ožkininkai – 242876 Eur sumas. Kitaip tariant, gyvulininkystės sektoriui, kaip ir ankstesnius dvejus metus, be ginčų nutarta palikti 80,1 proc. su gamyba susietosios paramos sumos. Nepalyginti sunkiau komisijai buvo susitarti dėl mažesniosios 19,9 proc. jos dalies augalininkystės sektoriui. Renginyje dalyvavęs Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) atstovas Artiomas Volkovas, gesindamas komisijos narių aistras, pastebėjo, kad Lietuvos žemdirbių pageidavimai, adresuojami Europos Komisijai, visų pirma turi būti pagrįsti ekonominiais skaičiavimais. „Europos Komisija remiasi ne emocijomis ir skundais, kad vienas ar kitas sektorius „skęsta“, bet statistika“, – kalbėjo A. Volkovas. Pasak jo, patikrinus sėklininkyste besiverčiančių ūkių rodiklius, jau yra aišku, kad šis sektorius yra remtinas. „Turime nepamiršti, kad su gamyba susietosios paramos vokas yra skirtas ne gamybai skatinti, bet žlungančių sektorių gyvybingumui palaikyti“, – akcentavo LAEI specialistas. Iki šiol didžiausia paramos dalis tekdavo baltyminių augalų augintojams – 16,1 mln. Eur (86 Eur/ha), todėl, remiant kitus sektorius, paimti beliktų iš jo. Kitas sektorius, LAEI atstovo nuomone, kuriam galima sumažinti paramos apimtis, – šildomi daržovių šiltnamiai. „Mums pateikta statistika rodo, kad šiltnamininkai verčiasi sunkiai. Šiuo metu jų finansinis vokas siekia 1,4 mln. Eur. Tačiau buvo apskaičiuota, kad, skiriant po 15 tūkst. Eur už hektarą, per visą programinį laikotarpį susidarys 90 tūkst. Eur suma. Bet paaiškėjo, kad pareiškėjų yra perpus mažiau ir jie jau gavo pusę numatytos paramos. Todėl būtų argumentų šiam sektoriui paramą mažinti, nors tai bendro krepšelio itin ir nepadidintų bei problemos dėl cukraus sektoriaus rėmimo galimybių neišspręstų“, – skaičiavo A. Volkovas.

Cukrinių laukia niūri ateitis Apie tai, kad šalies cukrinių runkelių sektoriuje problemų jau yra, o ateityje bus dar daugiau, kalbėjęs Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos direktorius Kastytis Patiejūnas priminė, kad ši asociacija 2014-taisiais diskusijoje dėl su gamyba susietosios paramos skirstymo nedalyvavo vien todėl, kad nebuvo į ją pakviesta. „Nesame ŽŪR nariai, tačiau esame lygiai tokie pat ministerijos socialiniai partneriai kaip ir visi kiti čia susirinkusieji“, – kalbėjo K. Patiejūnas, dėstydamas argumentus, kodėl cukrinių sektorius turėtų būti remiamas. „Kolegos iš Vakarų šalių mūsų nuolat klausia, kodėl visa pokomunistinė Europos Sąjungos dalis nuo 2015 m. cukraus sektorių remia (šios išmokos skirtingose šalyse siekia net 200–600 Eur/ha), o Lietuvos augintojų tame sąraše kažkodėl nėra. Visi žinome, kad kvotų cukriniams auginti netrukus neliks. Taigi konkurencija 2017–2018 metais augs, Vakarų ir Pietų Europos augintojų konsolidacija didės. Jau dabar iš derybų su mūsiškėmis cukraus gamybos įmonėmis prognozuojame, kad mūsų produkcija bus dempinguojama, runkelių supirkimo kaina kris. Kolegos vis dar mini įspūdingus mūsų pelningumo rodiklius, tačiau pelningumo nelieka jokio. Praėjusiu ES finansiniu laikotarpiu esame įsigiję technikos, tačiau ji jau pasidėvėjusi. Šiuo metu dar galioja minimali kvotinių runkelių supirkimo kaina 26 Eur/t, tačiau jau kitąmet kaina gali siekti 21,5 Eur/t. Girdėjome stiprų argumentą, kad rengiant paramos schemą buvo žiūrima, ar sektorius remiamas kitose šalyse. Taigi cukrinių auginimas remiamas. Be to, siūlau pasvarstyti, ar tikslinga sužlugdyti ir šalyje veikiančias cukraus perdirbimo įmones, nes nelikus runkelių neliks ir įmonių“, – išgirsti sektoriaus problemas ragino K. Patiejūnas. Savus argumentus apie įtemptą sektoriaus padėtį dėstė ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, stebėjusis, kad pirminiame paramos dalybų projekte numatyta suma už cukrinių auginimą (281 Eur/ha) numatyta netgi didesnė negu už daržoves (254,7 Eur/ha). „Visi kažkodėl mato tik kelis didžiuosius daržovių augintojus, tačiau tokie ūkiai šalyje tėra penki, o didžioji dalis daržininkų, auginančių prekinę produkciją, valdo iki 20 ha plotus. Baltyminių augalų auginimas visiems yra pelno nenešanti prievolė, todėl tikslinga šią paramą išlaikyti tokią, kokia yra“, – kalbėjo Z. Cironkienė. Šiltnamininkų interesus gynęs Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas Antanas Šležas savo ruožtu priminė, kad praėjusiu ES finansiniu laikotarpiu šis sektorius visiškai nebuvo remtas, didieji šalies šiltnamių ūkiai yra žlugę. „Tarkime, Suomija savo šiltnamininkams moka iki 20 eur/kv. m siekiančią paramą. Džiaugiamės, kad pavyko šiuo finansiniu perio­du išsikovoti lėšų investicijoms, kurios padės daržovių auginimo „šalašus“ pakeisti moderniais statiniais – šiuo metu šalyje apie 20 ha šiltnamių yra statomi. Aišku, kad norėtųsi išlaikyti iki šiol turėtą krepšelį – 1,4 mln. Eur, tačiau siūlau protingumo ribose pasidalyti ir paremti cukrinių auginimą“, – kalbėjo A. Šležas. Tokiai minčiai pritarė ir pats cukrinius auginantis Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. „Gyvulininkystei skirtos krepšelio dalies judinti, be abejo, neturėtume. O augalininkystei skirtus 20 proc. reikėtų pasidalyti taip, kad visiems būtų nei labai gerai, nei labai blogai. Patikėkite, kai cukrinių augintojui tenka vienu kartu pakloti 20 tūkst. Eur už technikos remontą, jo pelnas ištirpsta“, – teigė LŪS pirmininkas. Jo žodžiams antrino ir Grūdų augintojų asociacijos narių vardu kalbėjęs Romas Majauskas. Jo žodžiais, cukrinių runkelių augintojai grįžta prie suskilusios geldos ir belieka spręsti, reikalingas šis sektorius šaliai ar ne. Balsų dauguma ŽŪR komisija nutarė cukrinių runkelių sektorių remti, tiesa, mažesne suma, nei buvo pageidaujama, mažinant paramą už baltyminių augalų auginimą ir šiltnamininkams. Ankstesnioji suma palikta už lauko daržovių auginimą – 1,2 mln. Eur, taip pat už vaisių ir uogų auginimą – 2,67 mln. Eur. Šildomiems šiltnamiams ją siūloma „nukirpti“ iki 900 tūkst. Eur (iki šiol buvo 1,4 mln. Eur), bulvių sėklininkystei skirti 59,8 tūkst. Eur, cukrinių runkelių augintojams – 1,8 mln. Eur. Pluoštinių augalų augintojams subsidijų ŽŪR sieks gauti iš nacionalinio biudžeto. Šiame kontekste labiausiai nukentės baltyminių augalų augintojai – jiems parama sumažės nuo 16,1 mln. Eur iki 10,7 mln. Eur.

Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas Antanas Šležas priminė, kad praėjusiu ES finansiniu laikotarpiu šis sektorius visiškai nebuvo remtas.

Kategoriškai pasisako prieš Tačiau Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis teigia su tokiomis paramos krepšelio dalybomis kategoriškai nesutinkantis ir bandys tiek ŽŪR, tiek ministeriją dar įtikinti, kad cukrinių runkelių auginimo sektoriaus remti nereikia, nes šis sektorius yra pelningas. „Burti ateitį iš kavos tirščių yra absurdas. 27 Eur/t mokama už 16 proc. cukringumo šakniavaisius. Tačiau patys augintojai tvirtina, kad net šalies vidurkis beveik siekia 18 proc. O už 18 proc. cukringumo runkelius mokama 34 Eur/t. Žemės ūkio ministrė pernai pati apdovanojo augintoją, kuris iš hektaro prikasė 100 tonų. Ir tokiems augintojams dar reikia 149 Eur/ha paramos? – piktinosi S. Daniulis. Jo žodžiais, cukrinių runkelių augintojų „klube“ naujų narių rasis sunkiai, nes perdirbimo įmonės kompensuoja transportavimo išlaidas ūkiams, esantiems ne toliau kaip 80 km spinduliu nuo jų. „Jei ši kompensacija ir bus panaikinta, gyvenantiesiems toli nuo perdirbimo įmonių transportavimas didins kaštus, taigi toli gyvenantiems žmonėms auginti runkelių tikrai neapsimokės. Vadinasi, dabar atimame paramą iš visos Lietuvos ūkininkų ir atiduodame tiems, kas augina cukrinius Kėdainiuose arba Šakiuose, kur žemė derlingiausia ir galima auginti bet ką. Cukrinių pernai Lietuvoje deklaruota 13 tūkst. ha, o baltyminių augalų – 150 tūkst. ha. Ir visiems šiems augintojams išmokos sumažės nuo 86 Eur/ha iki 56 Eur/ha. Ir ši išmoka, augant plotams, dar mažės. Užuot rėmus cukraus sektorių geriau daugiau paremti sertifikuotų sėklinių auginimą“, – įsitikinęs S. Daniulis. Anot jo, skiriant 16 Eur/ha už sertifikuotos sėklos naudojimą, sektoriaus tikrai neišjudins. „Jeigu žmonės padidins tokių pasėlių plotus, išmoka dar mažės ir jos užteks nebent paramos administravimo išlaidoms padengti“, – ironizavo LEŪA pirmininkas, pridurdamas, kad nelinki Lietuvai sulaukti audito, kurio metu reikės pagrįsti, kokiais sektoriaus sunkumais remiantis buvo subsidijuojamas cukrinių runkelių auginimo sektorius ir kokiu pareiškėjų skaičiumi argumentuota parama šildomų šiltnamių sektoriui. LEŪA poziciją palaiko ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija. Šios asociacijos valdybos nario Nikolajaus Dubnikovo teigimu, baltyminiai augalai sudaro 20–30 proc. mėsinių galvijų pašarų bazės, todėl drastiškas išmokų sumažinimas už šių augalų auginimą skaudžiai kirs ir šiam sektoriui.

Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Laimučio BRUNDZOS nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.