Darbo kodekso projekte sudėlioti paskutiniai akcentai

Šią savaitę Trišalė taryba – profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai – baigė svarstyti naujojo Darbo kodekso (DK) projektą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusio posėdžio metu ir anksčiau svarstant ne visais klausimais rastas sutarimas, nes atstovai turėjo labai skirtingas pozicijas ir jų laikėsi. Dėl šių nesutartų klausimų turės apsispręsti parlamentarai, kai Seime bus svarstomas socialinis modelis. Tačiau dėl daugumos nuostatų, tiek pastarajame posėdyje, tiek ir ankstesniuose, pavyko rasti kompromisą. Terminuotų sutarčių taikymo, darbo laiko režimo, budėjimo, viršvalandžių, darbo švenčių ir poilsio dienomis ir dėl kitų klausimų pozicijos sutapo. Plačiau apie svarbiausias naująsias DK nuostatas „Ūkininko patarėjui“ komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėja Vita BALIUKEVIČIENĖ.

– Yra nemažai nuostatų, kur socialinių partnerių ir Vyriausybės pozicijos sutapo. Svarbiausiosios (priimtos visų derybų metu, ne tik paskutiniajame posėdyje), kurios palies nemažai dirbančių žmonių, yra kelios. Pirmiausia tai įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo. Dabar galiojančią nuostatą – 2 ir 4 mėnesius – pakeis vienas mėnuo, jį dvigubinant tais atvejais, jeigu darbuotojo šeimoje auga vaikų iki 6 metų; jeigu vienas augina vaikų iki 12 metų; jeigu iki pensijos likę ne daugiau nei 5 metai. Vieno mėnesio laikotarpis trigubinamas, jeigu darbuotojui likę ne mažiau kaip 2 metai iki pensijos. Taigi pažeidžiamiausios darbuotojų grupės yra labiau apsaugotos.
Sutarta ir dėl išeitinių kompensacijų, kai atleidžiama darbdavio iniciatyva, be darbuotojo kaltės. Išmokos tarsi susidės iš dviejų dalių: bus išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija ir kita – iš steigiamo naujo fondo, į kurį darbdavys privalės mokėti įmokas. Fondą greičiausiai administruos „Sodra“. Taigi žmogus, darbdavio valia atleistas iš darbo, prie privalomos kompensacijos už vieną mėnesį galės tikėtis dar vienos tokios pačios, jeigu toje darbovietėje išdirbo daugiau nei penkerius metus; dviejų – jeigu dirbo daugiau kaip 10 metų ir trijų – jeigu išdirbo daugiau nei 20 metų.
Pasikeitimai numatyti ir terminuotų sutarčių srityje. Jas su tuo pačiu darbuotoju bus galima taikyti ir nuolatinio pobūdžio darbui, bet ne ilgiau kaip dvejiem metams tai pačiai funkcijai vykdyti, skaičiuojant ir paeiliui einančias kelias terminuotas darbo sutartis. Paeiliui einančiomis terminuotomis darbo sutartimis bus laikomos tos sutartys, tarp kurių yra ne ilgesnis nei dviejų mėnesių tarpas. Tačiau jeigu darbuotojas pagal terminuotas darbo sutartis atlieka skirtingas funkcijas, pavyzdžiui, atlieka buhalterio, vėliau – sandėlininko, dar vėliau – valytojos pareigas, terminuotos sutartys galės tęstis ne ilgiau kaip 5 metus.
Didelių diskusijų kėlė darbo laiko režimo nuostatos. Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, nustatytas maksimalus 48 val. darbas per savaitę. Sutarta dėl darbo laiko režimo ypatumų dirbantiesiems naktį, dėl viršvalandinių darbų, kurie bus ribojami iki 180 val. per metus. Nuspręsta, kad budėjimas namuose gali trukti ne ilgiau kaip vieną savaitę per keturias savaites – anksčiau buvo siūlomos dvi savaitės budėjimo.
Sutarta ir dėl visuotinės, bendros poilsio dienos – sekmadienio. Iki šiol dirbantieji pagal grafiką poilsio dieną galėjo turėti, pavyzdžiui, trečiadienį, tačiau dabar sekmadienis visiems bus traktuojamas kaip poilsio diena, o dirbti švenčių ir poilsio dienomis bus galima tik su darbuotojų sutikimu, išskyrus atvejus, jeigu dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą arba jei kitaip šalys sutaria kolektyvinėje sutartyje. Beje, daugumą nuostatų kiekviename darbo kolektyve galima koreguoti kolektyvinėmis sutartimis.
Dabar galiojančią nuostatą, kad darbuotojų atstovai (profsąjungų lyderiai ir t.t.) gali pasinaudoti penkių dienų mokymosi atostogomis per metus, apmokant ne daugiau kaip už vieną dieną, keičia nauja nuostata – jie galės pasinaudoti dviejų dienų apmokamomis mokymosi atostogomis per metus.
Keisis ir pietų pertraukos suteikimo nuostata. Ji darbuotojams turės būti suteikiama ne vėliau kaip po 5 val. darbo. Dabar galioja ne vėliau kaip po 4 val. darbo nuostata. Atsižvelgta į gyventojų patogumą, nes dauguma, ypač pradedantys darbą anksti, nori turėti pietų pertrauką tuo metu, kai pietauja didžioji dauguma darbuotojų. Tačiau tai nėra taisyklė, kad pietų pertrauka privalo būti po penkių valandų, gali būti ir po keturių, bet ne vėliau kaip po 5 val. darbo. Konkretų pietų pertraukos laiką darbuotojai individualiai galės aptarti su darbdaviu.
Pasikeitimai laukia ir apmokant už priverstines prastovas darbe. Sutarta, kad pirma prastovos diena bus apmokama visa, antra ir trečia diena – du trečdalius algos, o jeigu prastova tęsiasi daugiau nei trys dienos – mokama 40 procentų atlyginimo, bet mėnesio darbo užmokestis negalėtų būti mažesnis nei Vyriausybės numatyta minimali alga.
DK projekte bus sumažinta administravimo našta mažosioms, mažiau nei 10 darbuotojų turinčioms įmonėms. Pavyzdžiui, netaikomas privalomas pranešimas apie darbuotojo darbo sąlygas, panaikinta prievolė patvirtinti darbuotojų atleidimo iš darbo atrankos kriterijus, jos gali nesilaikyti atostogų suteikimo eilės ir t.t.
Trišalė taryba surado gana daug interesų sąlyčio taškų.

Komentarą parengė
„ŪP“ korespondentė
Violeta LIUKAITIENĖ

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.