Darbo neturinčius žmones regionuose gelbsti tik ūkininkai

Verslininkai nuolat virkauja, kad siūlo vis daugiau darbo vietų, o dirbti tinkamų žmonių neranda. Kiek kitokia padėtis klostosi vadinamuosiuose uždumblėjusiuose rajonuose, kuriuose gyvenimas, atrodo, sustojo amžiams. Iš skelbimų Lietuvos darbo biržos (LDB) tinklalapyje matyti, kad šalyje yra penketas rajonų, kuriuose darbo neturinčiai armijai vienu metu teikiama vos po keletą pasiūlymų, bet ir jie daugiausia – iš kitų savivaldybių.
Gal tuose rajonuose darbo ieško pernelyg prasto išsilavinimo, menkų darbo įgūdžių žmonės, ir verslininkai net nesivargina atkreipti į juos dėmesio? Ar tuose rajonuose tiesiog nėra stiprių darbdavių, galinčių šią rinką bent kiek suaktyvinti?

Neguodžianti situacija
Vienas iš autsaiderių – Skuodo rajonas, laikantis save vieta, kur prasideda Lietuva. LDB tinklalapyje skelbiama, kad dabar šios savivaldybės gyventojams siūloma 10 darbo vietų, o ieškančiųjų darbo, sausio 1 d. duomenimis, buvo 798, iš jų 671 bedarbis. Jeigu šio rajono statistiką palygintume su labai panašaus dydžio Šilalės miesto ir rajono padėtimi, pamatytume, kad darbo pasiūlymų ten bent tris kartus daugiau, tiesa, daugiau ir bedarbių – 1 010.
Dar akivaizdesni skirtumai išryškėja Skuodą lyginant, tarkime, su Plunge. Gyventojų šiame rajone, tiesa, gyvena dvigubai daugiau, o rajono centre – tris kartus daugiau nei Skuode. Tačiau darbo pasiūlymų šiuo momentu ten 120, t. y. dvylika kartų daugiau. Geresnė, nors ne taip akivaizdžiai, padėtis ir kitame kaimyniniame Kretingos rajone. Čia darbo ieškantiems asmenims siūloma 30 vietų, o bedarbių yra šiek tiek per tūkstantį. Tiesa, Kretinga ir Kretingos rajonas gyventojų skaičiumi savo kaimyną Skuodą gerokai lenkia.
Kodėl tokie skirtumai tarp tos pačios valstybės savivaldybių?

Menkas darbdavių potencialas
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Skuodo skyriaus vedėja Romualda Sakalauskienė svarbiausia rajono problema įvardija silpną verslą.
„Darbo ieškantiems rajono žmonėms siūlomos laisvos vietos dažniausiai registruotos kituose miestuose. Skuodo r. nėra stambesnių pramonės įmonių, vyrauja žemės ūkis, nedidelės gamybos, paslaugų įmonės. Nemaža dalis rajono gyventojų nuolat dirba Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje, Plungėje ar Mažeikiuose. Pagrindiniai darbdaviai: UAB „Sakuona“ (Klaipėdos r.), „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančios gamyklos (Plungė). Į darbo vietas šiose įmonėse darbuotojai iš Skuodo r. vežami darbdavių transportu. Pavyzdžiui, Plungėje praėjusių metų pabaigoje dirbo apie 80 skuodiškių. Skuodo r. laisvų darbo vietų registruojama labai mažai ir jos labai greitai užpildomos“, – pasakojo R. Sakalauskienė.
Vedėja dėmesį atkreipė į tą aplinkybę, kad Skuodas yra agrarinis rajonas, tai uždeda specifinį ženklą darbo rinkai.
„Registruotų bedarbių didesnę dalį (66 proc.) sudaro kaimo gyventojai. Paprastai jie turi mažus ūkius ir nėra suinteresuoti susirasti nuolatinį darbą, įsidarbinti visai darbo dienai beveik neįmanoma dėl įsipareigojimų turimam ūkiui. Dėl viešojo transporto problemų sunku susisiekti su miestu ar kitais kaimais, be to, išvykti iš gyvenamosios vietos dažnai neleidžia finansinė padėtis. Todėl kaimo žmonės renkasi trumpalaikius darbus pas ūkininkus, kurie patrauklūs tuo, kad yra netoli gyvenamosios vietos, leidžia spręsti socialines problemas, nereikalauja papildomos kvalifikacijos“, – svarstė Klaipėdos darbo biržos Skuodo padalinio vadovė.
Viešosios įstaigos Skuodo informacijos centro direktorės Gražinitės Jokšienės tvirtinimu, rajono įmonės dažniausiai smulkios, kurioms daug darbuotojų nereikia.
„Didžiausioje rajono įmonėje dirba 140 darbuotojų, o dominuoja smulkios, įdarbinančios po keletą žmonių. Mes džiaugiamės, jei įsikuria įmonė, įdarbinanti 20–30 darbuotojų, tačiau tokių darbdavių Skuode reta“, – sakė G. Jokšienė.

Lemia ir geografinė padėtis
Galbūt darbo ieškantys žmonės iš Skuodo r. yra per prasto išsilavinimo, menkų darbo įgūdžių? Kodėl LDB skelbiami duomenys apie ieškomų darbuotojų skaičių šiame rajone – vieni mažiausių Lietuvoje?
Labai paprastai šią statistiką paaiškino Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius.
„Kodėl darbuotojų iš Skuodo r. ieškoma mažiau negu iš kitų vietovių? Visų pirma, pačiame Skuode greičiausiai yra nedaug darbdavių, todėl ir darbuotojų poreikis nedidelis. Kita vertus, Skuodas yra atoki vietovė, o darbo vietų siūlantys verslininkai įsikūrę tolimesniuose miestuose. Ir jeigu jiems patogiau darbuotojų atsivežti iš artimesnių rajonų, į Skuodą net nesikreipia“, – paaiškino E. Palevičius.
Tad gyvenimas atokioje vietovėje skaudžiai veikia gyventojus, jie priversti arba likti be darbų, arba patirti materialinių ir laiko nuostolių važinėdami dirbti į kitus miestus.

Atsidurė pačiame gale
Mūsų kalbinta Skuodo padalinio vadovė R. Sakalauskienė sakė, kad ir rajono ūkininkai tam tikra dalimi prisideda prie darbo rinkos gerinimo.
„Ūkininkai taip pat ieško darbuotojų per darbo biržą. Dažniausiai tai būna laisvos darbo vietos, susijusios su nekvalifikuotu, terminuotu darbu. Skuodo skyrius bendradarbiauja su 57 ūkininkais, praėjusiais metais jie įregistravo 54 laisvas darbo vietas. Palyginkime: iš viso rajone registruota 641 neterminuoto darbo vieta, 269 – terminuoto. Nemaža dalis ūkininkų, su kuriais darbo birža bendradarbiauja, naudojasi remiamo įdarbinimo priemonėmis: įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimas rėmimo priemone. Bendradarbiaujame tik su tais, kurie laiku moka mokesčius, vykdo sutartinius įsipareigojimus“, – sakė R. Sakalauskienė.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos skelbiamoje statistikoje daugelyje apskrities rajonų matyti vien mažėjantys skaičiai. Sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais, laisvų darbo vietų, mažiau įdarbinta ieškančiųjų darbo, ypač pagal neterminuotas darbo sutartis. Antai pagal įdarbinimą neterminuotam laikotarpiui, palyginti su ankstesniais metais, Skuodo r. atsidūrė pačiame gale – čia rodikliai suprastėjo beveik trečdaliu. Kone visose savivaldybėse sumažėjo ir registruotų bedarbių skaičius. Tačiau nereikėtų tuo labai džiaugtis, nes dalis šios kategorijos žmonių darbo ieškoti galėjo paprasčiausiai išvykti į užsienį.

Juozas SKRIPKAUSKAS
ŪP korespondentas