Dideles lėšas katei maiše reklamuoti vėl susižers apsukrieji?

Briuselis spalį skyrė beveik 2,9 mln. eurų paramos didinti rapsų aliejaus žinomumą Latvijoje ir Lietuvoje, skatinti jo pardavimus.
Lietuvoje rapsų aliejus negaminamas. Šalyje parduodamas tik atvežtinis, dažnu atveju pagamintas iš modifikuotų rapsų. Rapsų aliejaus, kurio prekinis ženklas „Obelių aliejus“, kilmė – tikrai ne Lietuva.
Ar su europine parama didinti rapsų aliejaus žinomumą neatsitiks kaip su vaisiams bei daržovėms populiarinti skirtais ES 1,4 mln. Eur (4,8 mln. Lt), kuriais pasinaudojo skandalingai pagarsėjusi asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“?
Kaip garantuoti paramos, skirtos rapsų aliejaus žinomumui didinti, skaidrumą, viešumą? Kas turėtų garantuoti, kad Lietuvai tenkanti šios paramos dalis neatsidurtų neaiškių struktūrų atstovų kišenėse?

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rūta MRAZAUSKAITĖ: „Garantuoti ES investicijų skaidrumą tegali priemonių visuma. Mūsų organizacijos prieš kelerius metus atliktas ES Kovos su sukčiavimu tarnybos finansuotas rizikų vertinimas parodė, jog panaudojant ES investicijas Lietuvoje bene daugiausia vadinamosios įteisintos korupcijos rizikų. Kitaip sakant, jau pirmąsias finansavimo skyrimo stadijas neteisėtai gali paveikti politikai arba kitos interesų grupės. Tokią įtaką sudėtinga susekti, o vėliau viskas vyksta teisėtai ir pagal įstatymus. Dėl to finansavimo sąlygos gali būti suformuotos taip, kad vėliau jas objektyviai atitikti galėtų tik konkretūs tiekėjai. Siekiant sumažinti tikimybę, kad taip nutiks, reikia efektyvesnio strateginio lėšų skirstymo planavimo šalies lygmeniu, to Lietuvoje dažnai pasigendama visų viešųjų finansų srityje. Pasigendama ir kokybiškų kaštų bei naudos analizių taikymo, kuris leistų įvertinti finansinių injekcijų įtaką atskiriems nacionaliniams sektoriams, net regionams bei visai rinkai. Tai padėtų garantuoti, kad lėšos skirstomos pamatuotai, o ne vadovaujantis siaurų interesų grupių interesais. Rapsų aliejaus žinomumo didinimo priemonei aktualu bus: skelbiami konkursai, kiek juose dalyvauja galimų tiekėjų, kaip vyksta viešieji pirkimai.
Kita labai aktuali problema – kad Lietuvoje už paramos gavėjų atranką ir projektų priežiūrą atsakingos bei įgyvendinimą agentūros įkurtos kaip viešosios įstaigos arba biudžetinės institucijos. Būtini aiškūs saugikliai nuo neteisėtos įtakos darymo atskiriant šias įgyvendinančias institucijas nuo tarpinių įtakos, pavyzdžiui, ministerijos negalėtų turėti galimybės daryti įtakos joms instituciškai pavaldžių įgyvendinančiųjų agentūrų sprendimams skirdamos arba neskirdamos finansavimo joms išlaikyti. Be to, labai svarbu, kad šių agentūrų kolegialiuose valdymo organuose nedominuotų politikai vien dėl savo politinės įtakos – tam reikalingi aiškūs atrankos į valdybas kriterijai. Turbūt visi pamena prieš pusantrų metų nuskambėjusius nesutarimus, kai, pasikeitus valdžiai, buvo performuluota vienos tokių agentūrų – ESFA – valdyba, kurioje dominuoti ėmė Darbo partijos atstovai.
Visa tai – sisteminės ir ilgalaikių sprendimų priemonės, aktualios visoms Lietuvai tenkančioms ES investicijoms. Pamiršti nederėtų ir kiekvieno Lietuvos gyventojo indėlio – sužinojus apie galimai neskaidrų paramos panaudojimą, reikia apie tai pranešti. ES investicijos yra visų ES gyvenančių mokesčių mokėtojų, taigi ir mūsų visų pinigai, tad tinkamas šių pinigų išleidimas – kiekvieno iš mūsų asmeninis reikalas.“
VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros l. e. gen. direktoriaus pareigas Aldona MILIUVIENĖ: „ES viešinimo projektus administruoja VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, ji garantuoja šių projektų kontrolės mechanizmą.
Pareiškėjas, kuris vykdo patvirtintą projektą, iš pradžių įgyvendina jį savo lėšomis, po to už atitinkamą laikotarpį Agentūrai pateikia visus tai įrodančius dokumentus. Agentūra juos patikrina ir priima sprendimą dėl lėšų kompensavimo pareiškėjui.
Agentūra, siekdama užtikrinti skaidrų lėšų panaudojimą, pas pareiškėjus, kurie vykdo minėtuosius projektus, atlieka ir patikras vietoje. Nustačius pažeidimus, taikomos atitinkamos poveikio priemonės ir apie tai informuojama Europos Komisija.
Administruojant asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ vykdomą projektą, nustatyti rimti lėšų panaudojimo pažeidimai. Šiuo metu yra priimtas sprendimas šiam pareiškėjui pritaikyti atitinkamas sankcijas – išieškoti ir susigrąžinti nemažą sumą (285 533 Eur – po „Ūkininko patarėjo“ žurnalistinio tyrimo – red. pastaba), kuri buvo išmokėta.“
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (jai priklauso ir rapsų augintojų) pirmininkas Aušrys MACIJAUSKAS: „Paramą didinti rapsų aliejaus žinomumą gaus ne Lietuva – ne ji teikė paraišką gauti šią paramą, o tikriausiai šio produkto gamintojai bei platintojai, taigi lobistai – suinteresuotos verslo struktūros. Džiugu, kad gauta tokia parama. Ji ir atsidurs būtent suinteresuotų verslo atstovų kišenėse. Juk parama skirta tam, kas populiarina rapsų aliejų. Reikia džiaugtis, kad populiarintojai pasinaudos parama. Už tai, kad pasinaudotų skaidriai, atsakingos atitinkamos institucijos, šiuo atveju, matyt, Briuselis.“
Europarlamentarė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ: „Pirmiausia reikėtų pasidžiaugti, kad ES nusprendė finansiškai paremti Lietuvos rapsų aliejaus ir mėsos gaminių žinomumo didinimą. Tai rodo, kad ES ne tik žodžiais remia Lietuvos žemdirbius ir žemės ūkio produktų perdirbėjus, kurie nukentėjo nuo Rusijos embargo. Europos Parlamente ne kartą prašėme tokios pagalbos.
Tačiau tolimesnė parama priklausys ir nuo to, kaip efektyviai sugebėsime įsisavinti europines lėšas. Rapsų žinomumo projektas bus finansuojamas iš trijų šaltinių – ES ir Lietuvos biudžetų bei pareiškėjos asociacijos lėšų. Tad šių lėšų panaudojimo skaidrumą, viešumą ir efektyvumą turi garantuoti Žemės ūkio ministerija ir ES paramą administruojančios institucijos. Labai svarbu, kad projekto valdyme aktyviai dalyvautų rapsų augintojų bei perdirbėjų atstovai. Būtina įvertinti ir ES kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimo programos įgyvendinimo patirtį. Padėtų ir didesnis žiniasklaidos dėmesys šiam projektui.“
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius KIŽAUSKAS: „Iš Lietuvoje užaugintų rapsų šalyje dabar juk gaminamas ne aliejus maistui, o biokuras. Tad abejotina rapsų aliejaus žinomumo didinimo Lietuvoje pridėtinė vertė mūsų šaliai. Kas perdirbs lietuviškus rapsus maistiniam aliejui – kokios bendrovės ir šalys? Kur tos rapsų aliejaus vartojimo rinkos? Ar rapsų aliejus sveikesnis nei kiti aliejai, kad reikia didinti jo žinomumą? Taigi daug neaiškumų. Mus, žemdirbius, užauginančius rapsus daugiausia kaip pagrindinę žaliavą biokurui gaminti, labiau domina ir kelia rūpestį, kad būtų išlaikytos ES skiriamos subsidijos rapsų perdirbėjams (spaudykloms), jie juk pagrindiniai mūsų žaliavos – rapsų – pirkėjai. Išlaikius subsidijas už rapsus gautume geresnę kainą. Kitaip pridėtinės vertės sunku įžvelgti. Nebent rapsų perdirbėjai ateityje kursis Lietuvoje ir aktyviai pirks mūsų užauginamą produkciją rapsų aliejui gaminti.“

Parengė „ŪP“ korespondentė
Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.