Dingus pienui dingsta dora

Pastaraisiais metais kartas nuo karto Lietuvą užlieja pieno ignoravimo banga, šalies žiniasklaidoje, konferencijose bei verstinėje literatūroje teigiant, jog suaugusieji jo neturėtų vartoti. Neva pienas – mažų vaikų maistas, galįs susargdinti suaugusiuosius – padidinti širdies, kraujagyslių ligų, diabeto riziką, gaminąs gleives, sendinąs. Valstybės įmonės „Pieno tyrimai“ direktorius, biomedicinos bei veterinarinės medicinos srities daktaras Saulius Savickis, suprasdamas lobistines pieno ignoravimo priežastis, sako, jog nė vieno maisto produkto, taigi ir pieno bei jo gaminių, nereikėtų nei pernelyg aukštinti, nei menkinti, mat vienų žmonių organizmas geriau toleruoja vienokį maistą, kitų – kitokį. Vis dėlto nevalia paneigti, ką mokslas įrodė: pienas – antrasis po kiaušinių produktas, kuriame yra daugiausia baltymų ir kitų žmogaus gyvybę, sveikatą garantuojančių medžiagų. „Pienas – tai materializuota meilės energija, galinti padėti žmogui atgauti vidinę ramybę, pajusti gyvenimo pilnatvę, meilę ir išmintį“, – ajurvedą – Indijoje prieš 5 tūkst. metų sukauptų tradicinės medicinos žinių šaltinį – cituoja S. Savickis.

Pienas augina Pasak pašnekovo, mūsų protėviai – seneliai, proseniai – taip pat buvo ajurvediškos išminties: suvokė, kada ir kokį pieną vartoti, kad jis teiktų ajurvedoje minimą poveikį. Antai mename iš vaikystės, kaip kaime mama ar močiutė vakarienei virdavo pienišką sriubą ar košę. Ir dabar kai kas verda. Be to, kaime neapsieita be rūgpienio, varškės, sūrio – fermentuotų pieno produktų, juos suaugusiųjų organizmas toleruoja geriau nei šviežią pieną. „Piene yra visų medžiagų, būtinų žmogui augti. Senam žmogui gerti vadinamąjį saldų pieną galbūt nelabai sveika. Vaikai turėtų daugiau tokio vartoti, o suaugusieji – fermentuoto pieno, jame baltymai suskaidyti iki aminorūgščių, todėl lengviau pasisavinami organizmo“, – aiškina S. Savickis. Teigdamas, jog pienas būtinas augti, jis turi galvoje ne tik vaikus – ir suaugusiųjų odos, ląstelių atsinaujinimą. Netoleruojantieji laktozės, esan­čios piene, gali valgyti fermentuotus jo produktus – kefyrą, rūgpienį, varškę, sūrį, jogurtą. Tačiau vienas iš minėtų fermentuotų pieno produktų tam tikromis aplinkybėmis gali būti pavojingas sveikatai.

Pienas nesargdina Koks fermentuotas pieno produktas ir kodėl gali susargdinti, S. Savickis paaiškina rodydamas schemas, parsivežtas iš praėjusį spalį keturias dienas Roterdame vykusios tarptautinės pienininkystės konferencijos. Vienoje iš jos sesijų – mitybos – buvo apibendrintos įvairių šalių mokslininkų išvados, padarytos per pastaruosius dešimt vienuolika metų tiriant pieno produktų įtaką žmonių sveikatai ir paskelbtos spaudoje. Absoliučioje daugumoje šių straipsnių tvirtinama, kad nei piene, nei svieste, nei grietinėlėje, nei sūriuose – varškės ir fermentiniuose – esantys riebalai, nepaisant, ar tai riebūs, ar liesi produktai, nesukelia koronarinių širdies ligų, infarktų, insultų, II tipo diabeto, nedidina šių ligų rizikos. Tą patį galima būtų pasakyti apie jogurtą, jei gamintojai jo neskanintų cukrumi, uogienėmis. Ne jogurtas, o jame esantis pridėtinis cukrus skatina išvardytąsias ligas, tad konferencijos schemose šis produktas pavaizduotas kaip pavojingas sveikatai.

Pienas ramina Bet, įspėja S. Savickis, svarbiausia saikas. Pernelyg lepinantis sveiku maistu, taigi ir sviestu, grietinėle, sūriu, gausiai juos vartojant, ypač vakare žiūrint televizorių, galima prisišaukti nelaimių – nutukti, susirgti. Mūsų senoliai maitinosi daug riebalų turinčiu maistu – kirto ir lašinius, vartojo grietinę, sviestą, tačiau daug judėjo sunkiai dirbdami visais metų laikais, be to, valgė sezoninį, savoje aplinkoje užaugusį maistą, todėl buvo sveikesni už dabartinę kartą. Gydytojas Alvydas Unikauskas TV laidoje patarė valgyti ne liesus, o riebius pieno produktus – jie sveikesni. Kurių Lietuvoje auginamų karvių veislių pienas riebiausias? Pasak S. Savickio, juodmargių – apie 4,3–4,5 proc., žalmargių – šiek tiek mažesnis, holšteinų – dar mažesnis. Žiemą karvės duoda didesnio riebumo pieną – 4–5 proc., vasarą – mažesnio: 3,8–4,5 proc. Pieno riebumą didžia dalimi lemia jų laikymo sąlygos, pašarai. Saldus pienas vartotinas ne šaltas, o šiltas ir ne ryte, o vakare, primena dr. S. Savickis, paaiškindamas, kuo mūsų senolių išmintis vakarienei virti pienišką sriubą, košę artima ajurvediškajai. „Indijoje – daugiausia pasaulyje pieno ir jo produktų gaminančioje bei suvartojančioje šalyje, kur karvės laikomos šventomis, – lig šiol gyva tradicija vakarais gerti šiltą pieną, pagardintą medumi, gvazdikėliais ar anyžiais. Ten siūloma gerti tik šiltą pieną. Toks labai ramina dėl jame esančių melatoninų. Jie skatina mieguistumą“, – sako S. Savickis, apibendrindamas, kad karvė pieną gamina ne tik veršeliui – ir kitiems, tik reikia jį mokėti vartoti. Tačiau priduria, jog galima gyventi ir be pieno.

Pienas stiprina Nejaugi galima gyventi be pieno ir jo produktų? Juk pienas – nepakeičiamas kalcio šaltinis, būtinas ne tik vaikų kaulams, kad šie stiprėtų. Būtinas ir suaugusiųjų kaulams, kad šie nelūžtų. Pašnekovas prisimena suomius, švedus: jie daug pieno ir jo produktų vartoja, tačiau jų kaulai labai silpni. Kai kurių šalių žmonės mažiau pieno vartoja, tačiau jų kaulai stipresni. Pasirodo, skandinavai labai daug geria kavos, valgo daug mėsos, tiksliau – greito maisto. Kas pastarajame slypi? Hidrinti riebalai. „Kava ir greitas maistas, kitaip tariant, transriebalai, labai rūgština organizmą. Ką daro kalcis organizme? Reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Kai organizmo aplinka rūgštinė, kovoti su tokia iš kaulų „atvyksta“ kalcis, kad jį šarmintų. Taigi galite pieno gerti kiek norite, tačiau, jei vartosite daug kavos ir transriebalų, vis tiek kaulai retės“, – įspėja S. Savickis, ragindamas parduotuvėje vietoje grietinės, į kurią pridėta augalinių aliejų, bei tokio sviesto rinktis gryną grietinę ir sviestą – juose nėra transriebalų. Pašnekovas priduria, jog šaltas pienas taip pat rūgština organizmą. Ir ši išmintis glūdėjo mūsų senoliuose – ne tik dėl nusiraminimo jie vakarais valgė pienišką sriubą bei gėrė šiltą, ką tik pamelžtą pieną.

Pienas kelia konkurencinį pyktį S. Savickis sako vartojąs pieną, kurio pakuotės užrašas skelbia, jog jis – natūralus. Toks pienas, jo manymu, sveikesnis už kitą parduotuvinį – kuris buvo išseparuotas, o jo tam tikras riebumas pasiektas įdedant atitinkamą kiekį grietinėlės. Pašnekovas neneigia, kad naminis pienas ir varškės sūris – sveikiausi ir gardžiausi. „Valgau tik mamos pagamintą varškės sūrį“, – tikina S. Savickis. Jis spėja, jog Lietuvoje ir kitur dar ne kartą praūš pieno neigimo uraganai. Jų sukėlėjai – ir sojų pieno, ir vaisvandenių, ir sulčių gamintojai. „Kiek skysčių žmogus gali per dieną išgerti? Pusantro du litrus. Jei negers pieno, gers sultis, vaisvandenius, sojų pieną, tačiau ar pastarasis bent kiek panašus į tikrą pieną?!“ – retoriškai klausia „Pie­no tyrimų“ vadovas ir dar kartą pacituoja ajurvedą: „Kai žmonių dorybingumas ir dvasingumas pradės mažėti, vienu iš degradacijos požymių bus mokslininkų ir gydytojų pareiškimai apie karvės pieno ir jo produktų žalą.“

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.