Duonai ir pyragui svarbiausia – rankų šiluma

– Su duona pasitinkame svečią, – sako UAB „Alytaus duona“ direktorius Arvydas Stankevičius.

– Globalūs procesai veikia ir mūsų duonos kasdienės vartojimo įpročius, ir visą šio sektoriaus pramonę, – sako UAB „Alytaus duona“ direktorius Arvydas Stankevičius.
Įmonė kepa 110 pavadinimų duonos ir pyrago gaminių, juos pagal sutartis tiekia į kelis šimtus prekybos įmonių Lietuvoje ir Lenkijoje.
– Jaunimas renkasi pyragus, baltą sumuštinių duoną, – pasakoja „Alytaus duonos“ komercijos vadovė Aida Neveckienė. Remdamasi savo darbo užsienyje ir Lietuvoje patirtimi bei specialistų atliktomis sociologinėmis apklausomis, ji teigia, jog lietuvišką naminę juodą duoną dažniausiai renkasi tradicinės lietuvių virtuvės mėgėjai, vyresnio amžiaus žmonės, ji populiari mūsų tautiečių tirštai apgyvendintose Jungtinės Karalystės, Airijos, Ispanijos vietovėse. Šalyje keičiantis demografinei situacijai, Lietuvos aukštosiose mokyklose daugėjant iš šiltųjų kraštų atvykusių studentų, didėja baltos duonos ir pyragų poreikis. Vertinant perspektyvą, alytiškiai duonos kepėjai ima orientuotis į sveikos gyvensenos, įvairesnių tradicijų ir pomėgių vartotojus.
– Šiandien galime patvirtinti turintys patį lietuviškiausią produktą, kurio kelią žinome nuo lauko iki stalo, – sako „Alytaus duonos“ direktorius A. Stankevičius.
Apie bendrovės kepinių kokybę liudija auksiniai „Metų gaminio“ apdovanojimų sertifikatai, kurie taupant sienų plotą tiesiog kaip knygos surikiuoti „Alytaus duonos“ vadovo kabineto sekcijoje.
– Prieš dešimtmetį prie mūsų kepyklos iš vakaro susidarydavo pirkėjų didmenininkų eilės, ypač prieš didžiąsias šventes, – prisimena tris dešimtmečius „Alytaus duonos“ bendrovėje dirbanti vyriausioji technologė Danutė Grigienė.
Jos teigimu, išskirtinė dzūkų gaminių savybė – visi jie patyrę kepėjų rankų prisilietimą. Sunkiausią fizinį darbą – tešlos minkymą – atlieka modernūs įrenginiai, bet kepaliukai formuojami tik rankomis. Ypač daug rankų šilumos patiria populiarusis kelias valandas brandinamas „Kaimiškas pyragas“, kurio minkštimas elastingas, plutelė glotni ir traški. Pasak D. Grigienės, pyrago gaminiai reikalauja ypatingo kepėjų profesionalumo ir kruopštumo. Šalies rinkoje populiarūs alytiškių „Šventinis pyragas“, „Jono pyragas“, „Močiutės pyragas“, „Marčios pyragas“, „Aukštaičių pynė“, „Pynutė su aguonomis“, „Riestė“ ir pan. Mėgstamos bandelės su įvairiausiais įdarais – džemais, varške, aguonomis, razinomis, cinamonu. Pirkėjai lentynose ieško „Alytaus duonos“ bendrovėje keptų sausainių „Obelėlė“, „Ramunė“, „Banga“, žagarėlių, varškės spurgų, džiūvėsėlių su razinomis.
– Rankomis formuojame ir šalies vartotojų mėgstamiausias duonas, – pasakoja D. Grigienė, – ir galiu patvirtinti, jog įdėtas triūsas atsiperka.
Pasak pašnekovės, rankų šilumą patyrusios duonos „Grūdelis“, „Sveikata“, „Jotvingių“, „Borodino“, „Naminė“, „Proginė“, nuo praėjusios vasaros kepamos „Lietuviška tradicinė“, „Duonelė su sėklomis“ ir „Alytaus duona“.
Pagal individualius užsakymus gaminamos vestuvėms, krikštynoms, jubiliejams skirtos proginės duonos, kurias kepėjai papuošia užrašais, ornamentais. Prieš Kalėdų, Velykų šventes tėvai užsako didelius „Proginės“ duonos kepalus Jungtinėje Karalystėje, JAV ar kitoje pasaulio šalyje gyvenantiems vaikams, artimiesiems. „Alytaus duonos“ vyr. technologės D. Grigienės teigimu, iš natūralių produktų užmaišyta, rankomis formuota duona nesužiedėja, ilgai nepelyja.
– Civilizacijos istorija liudija, jog javų augintojas, duonos kepėjas visuomet buvo taikus žmogus, – sako „Alytaus duonos“ bendrovės vadovas A. Stankevičius.
Lietuvių tradicija kasdien prie stalo atsiriekti duonos, o nūnai ir pyrago, liudija, jog branginame taiką namuose ir pasaulyje.

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.