Dvaras nyksta, net širdis plyšta

Į ,,Ūkininko patarėjo“ redakciją kreipėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos doc. Algirdas Černauskas. Mokslininkas sunerimęs: jam skauda širdį, kad nyksta istorinis raudonų plytų Gruzdžių dvaras Šiaulių rajone. Doc. A. Černauskas pasakojo, kad jau prieš porą metų, kai perskaitė ,,Ūkininko patarėjo“ straipsnį ,,Negi sunyks vienas seniausių dvarų?“, kaip susipratęs ir patriotiškai nusiteikęs gruzdiškis aktyviai ėmėsi veiklos. Jis ,,Ūkininko patarėjuje“ išspausdino publikaciją ,,Neleisime sunykti vienam seniausių Lietuvos dvarų“, pakvietė susirinkti pasitarti buvusius mokyklos auklėtinius, miestelio šviesuomenę, kad Gruzdžių dvaras būtų išsaugotas naujoms kartoms. Doc. A. Černauskas sujudino vandenį, ir vėl viskas nurimo.

Dvaras tiesiog nusiaubtas Gruzdžiuose prabėgo gražiausi A. Černausko vaikystės ir jaunystės metai, prieš keletą dešimtmečių jis baigė tuomet Lietuvoje vieną geriausių technikumų – Gruzdžių žemės ūkio, kuris buvo įsikūręs dvaro pastatų komplekse. Keletą dešimtmečių klestėjęs Gruzdžių technikumas (ne kartą keitėsi pavadinimai) išleido 52 veterinarijos felčerių laidas, parengė tūkstančius puikių specialistų, o dabar nyksta visų akyse. Naujas didžiulis mokomasis pastatas buvo atidarytas 1964 m. vasario 29 d. Gruzdžių žemės ūkio mokykla prieš gerą dešimtmetį uždaryta – nebeliko moksleivių. Direktorius Eduardas Gasparaitis atsistatydino 2007 m. Mokomasis pastatas stovi užkaltais langais, vandalai iškūlė dalį stiklų, viską drasko, nuo drėgmės pradėjo irti pastato sienos. Barbarai šį pastatą 2015 m. rugpjūtį padegė, per gaisrą apdegė stogas. Apipešiotas bendrabutis, nykiai atrodo ir nebaigtas įrengti naujas bendrabutis: piktavaliai viską plėšia, ardo, laužo, siaubia. O dar liūdniau atrodo raudonų plytų istorinio Gruzdžių dvaro aptrupėję ir nykstantys pastatai, kuriuose technikumo klestėjimo laikais buvo įrengtos laboratorijos, mokymui skirtos dirbtuvės, veikė gyvulių gydymo klinika.

Kada bus suformuoti atskiri sklypai? Dvaro ir buvusios Gruzdžių žemės ūkio mokyklos pastatai priklauso valstybės įmonei Valstybės turto fondas (VTF) ir Joniškio žemės ūkio mokyklai. Gruzdžių krašto ir miestelio bendruomenė dar anksčiau, 2013 m. lapkričio mėn., raštu kreipėsi į VTF, klausė, ką ši valstybės įmonė konkrečiai daro ar žada daryti, kad dvaras, įrašytas į Kultūros paveldo registrą, būtų atstatytas ir išsaugotas ateinančioms kartoms. Gruzdiškiai paaiškino: jeigu bendruomenei pasisektų parengti investicinius projektus, dvaro pastatuose būtų galima įrengti dailės galeriją, bendruomenės namus, kitas kultūros institucijas. VTF generalinė direktorė Aurelija Jakaitienė 2013 m. gruodžio 10 d. atsiųstame rašte išdėstė: ,,VTF pasitikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančią grupę pastatų, kurie 2008, 2009 metais perimti iš Joniškio žemės ūkio mokyklos. Visiems VTF ir Joniškio žemės ūkio mokyklos valdomiems pastatams yra suformuotas bendras žemės sklypas, kurį panaudos sutartimi valdo minėta mokykla. Ši mokymo įstaiga įstatymų nustatyta tvarka turi inicijuoti šio sklypo atidalijimo procedūrą. Tik suformavus VTF valdomiems pastatams atskirus žemės sklypus, VTF pradės privatizavimo procedūrą, tada bus nustatyta privatizavimo objekto vertė.“ Deja, po susirašinėjimo niekas nepasikeitė.

Įkūrė dvaro išsaugojimo grupę Mokslininkas A. Černauskas 2015 m. vasario 27 d. po straipsnių „Ūkininko patarėjuje“ į Gruzdžių seniūniją sukvietė seniūnijos, bendruomenės atstovus, kultūrininkus pasitarti. Vieningai nuspręsta įkurti Gruzdžių dvaro išsaugojimo inicia­tyvinę grupę, pirmininku išrinktas doc. A. Černauskas. Mokslininko manymu, Gruzdžių dvarą būtina prikelti naujam gyvenimui: rekonstruotuose pastatuose galėtų veikti stalių, kalvių, siuvėjų, kepėjų, žirgų prižiūrėtojų dirbtuvės, įrengtose salėse gali būti rengiamos parodos, konferencijos. Jeigu būtų vėl įkurtos galvijų klinikos, Šiaurės Lietuvos ūkininkams būtų patogu savo augintinius čia atvežti gydyti ir operuoti. Dėmesio, žirgų augintojai. Iniciatyvinės grupės pirmininkas įsitikinęs: jei atsirastų verslininkų, norinčių įsigyti ir restauruoti dvaro pastatus, tikslinga būtų įkurti arklių priežiūros centrą, kvalifikuoti specialistai pakaustytų arklius, be to, paklausūs būtų mokymai žirgininkams, nes Lietuvoje niekas nerengia arklių priežiūros specialistų. Du bendrabučiai, kol dar jų visiškai neišdraskė piktavaliai, gali būti pritaikyti jaunoms arba socia-l­iai remtinoms šeimoms gyventi. Svarstymų daug ir įvairių, iniciatyvinė grupė parengė ir išsiuntė raštus įvairioms tarnyboms. Idėjos ir pasiūlymai – valdininkams raginimas ir priminimas kuo skubiau imtis konkrečių darbų. Doc. A. Černauskas vėl valdininkams lipa ant kulnų – delsti nebegalima, reikia veikti, kol istoriniai dvaro pastatai visai nesugriuvo. Gruzdžių dvaro išsaugojimo iniciatyvinė grupė nusiteikusi ryžtingai: kreipsis į naująją šalies valdžią, kad būtų imtasi konkrečių sprendimų. Reikia šaukti SOS – dar kai kuriuos vertingus dvaro pastatus įmanoma išsaugoti. Tik tam reikia konkrečios Vyriausybės paramos. Ir kuo skubiau, kol istoriniai pastatai nepavirto griuvėsių ir duženų krūva.

Galėtų tapti puikia susibūrimų vieta Gruzdžiuose gyvena ir kuria talentinga kultūros darbuotoja, šeimos lėlių teatro ,,Abra kadabra“ vadovė ir režisierė Jurgita Jasiškytė. Lėlių teatras 2013 m. pelnė ,,Aukso paukštės“ apdovanojimą ,,Geriausias lėlių teatras ir vadovas“, pernai Jurgita išrinkta geriausia metų kultūros darbuotoja Šiaulių rajone. Jurgitai Gruzdžių dvaras yra skaudi tema. Pasak jos, tai krašto istorija, kurią ardo žmonės, laikas ir valdininkų neveiksmingumas. 2012 m. kelios bendramintės surengė Šiaulių ir Kauno dailininkų plenerą ,,Vizijos“, kad paveiksluose būtų užfiksuotas nykstantis kultūros paveldas. Plenero idėja fantastiška – atkreipti visų dėmesį į griūvantį Gruzdžių dvarą. Apšiuręs ir nykus dvaro vaizdas įamžintas paveiksluose. O gaila, sako Jurgita, dvaras ir toliau nyksta, apauga žolėmis, gal ir lentelės nebeliko, kad tai – ,,valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“. O galėtų tapti puikia žmonių susibūrimo ir dvasingo pasibuvimo vieta – su šeima, istorija, muzika, krašto tradicijomis. Vertėtų priminti gražų pavyzdį. Tai žinomų keramikų Reginos ir Vytauto Mataičių juodosios keramikos dirbtuvės, kurias jie įkūrė buvusioje dvaro pieninėje. Čia įrengtas muziejus, kurį aplanko turistai iš Lietuvos ir užsienio.

Aldona SIREIKIENĖ ,,ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.