Eglaičių plantacijose jau kvepia Kalėdomis

Daivanas rodo, kiek centimetrų per metus paauga mažas sodinukas.

Žagarės mieste (Joniškio r.) gyvenantis Daivanas Pranciulis derlingų žemių krašte pasirinko netradicinį verslą – 150 ha paskyrė kalėdinėms eglaitėms auginti. Kai 2006 m. pasodino 5 ha vos įžiūrimų sodinukų, kai kas jį vadino keistuoliu, bandė atkalbėti, sakė, lauksi penkerius šešerius metus, kol užaugs tos eglutės ir galėsi jas parduoti, o augintumei kviečius ar rapsus – pelnas tais pačiais metais būtų.

Auga milijonas žaliaskarių
Daivanas su šeima ir giminaičiais penkerius metus Danijoje augino eglutes, įgijo patirties, todėl sugrįžęs į gimtinę įregistravo ūkį ir nusprendė pats užsiimti šiuo verslu. Jam darbas vikingų krašte suteikė ne tik patirties, bet ir ryžto, kad savo tikslo reikia siekti tvirtai. Ir atkakliai kūrė savo ūkį: įsigijo nemažai žemės, kasmet vis daugiau ir daugiau sodino eglaičių. Dabar jis augina milijoną žaliaskarių.
Daivano užaugintos eglutės yra paklausios užsienyje – tvarkingai supakuotas, prekiauti paruoštas išveža į Angliją, Daniją, Švediją, Nyderlandus, nemažai parduoda ir Lietuvoje. Šiais metais nukirs apie 70 tūkst. skarotų, gražiai suformuotų eglaičių.
Akimis neaprėpiamose Daivano žaliaskarių plantacijose aplinkui Žagarę lapkričio viduryje prasidėjo didysis darbymetis – kertamos užaugusios skarotos eglutės, pakuojamos į specialius tinklus, dedamos ant palečių, paskui kraunamos į didžiules krovinines mašinas, kurios netrukus pasieks Angliją ir Švediją. Britai jau gruodžio pradžioje pradeda puošti eglutes – sako, tegul ilgiau tęsiasi šventinė nuotaika, švyti girliandos. Dažnas eglutes pastato ir kieme.

Pažymėtas eglutes kerta specialus agregatas.

Po kvepiantį eglaičių lauką
Daivanas nuoširdžiai ir atvirai pasakoja apie savo žaliaskarių verslą.Tuoj pat pakviečia į 7 ha lauką, kuriame auga šešiametės eglaitės. Jis užvertęs galvą žiūri į didesnes nei 2 m aukščio skarotas eglaites ir sako, kad labai atsakingas darbas yra tinkamai medelius apkirpti, o tiksliau – suformuoti šakų vainiką. Jei bet kaip nurėši šakeles, eglaitė neatrodys puošni, nebus tanki, neturės gražios formos. Šeimininkas vis stabteli prie tų žalių gražuolių, pasidžiaugia, kad užaugo vešlios, tankios. Bet tam grožiui sukurti reikėjo įdėti daug darbo. Eglės valo orą, sako šeimininkas. Bevaikštant po žaliuojantį eglyną nuo gryno oro net galva ima svaigti, tarsi kas čia spygliuočių eterinio aliejaus būtų papylęs. Ant eglių – raudonos etiketės. Visas eglynas mojuoja raudonomis juostelėmis. Tai ženklas, kad šios gražuolės važiuos į Angliją, mat ten nori aukštesnių, o lietuviai mieliau renkasi šiek tiek žemesnes. Kitame lauke eglutės pažymėtos baltomis juostelėmis. Jas kirs tik gruodžio mėnesį ir prekiaus savame krašte.
Žiūrime, kaip kertamos ir į tinklus pakuojamos kalėdinės eglės. Savaeigis agregatas vieną po kitos nurėžia pažymėtas eglaites. Kitas paliks dar metus augti, joms bus šviesiau ir erdviau, dar tankesnės ir purios bus šakos. Nukirstos eglaitės apvelkamos specialiu tinklu. Prie pakavimo įrenginio susikaupę dirba du vyrai. Kita komanda supakuotas eglutes krauna į specialią paletę, tam skirtas įrenginys jas suspaudžia, kad tolimoje kelionėje būtų patogu vežti.
Šeimininkas skuba paaiškinti, kad beveik visus darbus jo eglyne dirba technika, specialios mašinos, nedaug rankų darbo. Tik niekas negali pakeisti žmogaus, kai yra karpomos šakelės ir formuojamas šakų grožis. Ir ne bet kam tą darbą patiki, mat reikia kruopštumo ir išmanymo.

Taip pakuojamos eglutės.

Augini egles – turėk kantrybės
Kol užauga eglutė, kantriai reikia laukti šešerius metus. Sodinukus pasodina 30 cm aukščio. Pirmais ir antrais metais nedaug pasistiebia – tik po 10 cm, trečiais augimo metais šokteli 30 cm, ketvirtais – jau iki metro. Paskui stiebiasi dar aukščiau. Eglutes sodina ankstyvą pavasarį ir rugpjūčio viduryje. Sodinti turi specialias medelių sodinimo mašinas, iš karto po tris eiles pasodina, sėdi darbininkai ir daigelius deda į jiems skirtą vietą.
Prieš sodinimą žemę būtina tinkamai paruošti. Daivanas jaunuolyne pasakojo, kaip specialus agregatas paruoštame sodinti plote per visą lauką nubraižo skersas linijas, o sodinamoji važiuoja ir padaro lygias tris eiles. Ten, kur susikerta tos linijos, ir turi būti pasodintas nedidelis daigelis. Šeimininkas paaiškino, kad tokiai sodinimo sistemai – apie 100 metų, tarp sodinukų yra vienodas 1,20 m atstumas. Jis tuoj batu dirvoje nubraižė rombus, panašius į korius, o tų rombų kampuose žaliuoja mažutė eglutė. Kad eglės augtų vešlios, jas reikia tręšti, purkšti nuo kenkėjų. Darbas tęsiasi beveik visus metus. Užaugintos eglutės kainuoja nuo 6 iki 10 Eur. Kuo aukštesnės, tuo brangesnės. Pirkėjams pasiūlo eglių, užaugintų vazonuose. Taip gražu, patogu, tokias eglutes galima pasodinti ir savo sodyboje. Užsieniečiai Daivano eglaičių užsisako rugpjūčio mėnesį, jei vėliau pradėtų ieškoti, neturėtų galimybės jų įsigyti – norinčiųjų yra daugiau negu tų vešlių žaliaskarių užauga D. Pranciulio ūkyje.
Daivano kalėdinių eglučių plantacijose per darbymetį dirba 20 darbuotojų, iš jų dešimt darbuojasi visus metus. Ne tik aplinkui Žagarę jo eglynas žaliuoja, dar 10 ha pasodino Rokiškio rajone. Plačių užmojų verslininkas dar 70 žmonių sukūrė darbo vietas. Vyrai iš visos Lietuvos egles augina Danijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Jie dirba pas tenykščius ūkininkus, o mokesčius moka Lietuvai, sako Daivanas: „Esu patriotas, stengiuosi padėti savo krašto žmonėms. Su partneriu iš užsienio esame įkūrę įmonę „Kalėdinių eglių auginimas“. Džiaugiuosi, kad beveik šimtui žmonių galiu duoti darbo. Ir uždirba žmonės neblogai. Auginti kalėdines eglutes – specifinis verslas, reikia ir patirties, ir žinių. Esu baigęs Joniškio žemės ūkio mokyklą, bedirbdamas Danijoje išmokau anglų kalbą.“
D. Praciulio verslo vizija – turėti 200 ha žemės, kasmet pasodinti 100 tūkst. sodinukų ir tiek pat nukirsti jau užaugusių eglučių. Jis viską planuoja, skaičiuoja pajamas ir išlaidas. Kol kas Daivanui viskas gerai sekasi. Pagrindinis jo darbo principas – būk sąžiningas ir, jei gali, – padėk ir kitiems žmonėms.

Prekybai paruoštos eglutės tuoj pasieks užsienio prekybos centrus.

Sodybą puošia valstybinė vėliava
Graži ir draugiška Linetos ir Daivano Pranciulių šeima augina du vaikus: dukrytė Viltė eina į šeštą klasę, lanko dailės mokyklą, o trejų metų Adomas irgi „dirba“ – eina į darželį. Lineta rūpinasi namų jaukumu, yra vyro firmos vadybininkė.
Jaukioje ir gražioje Pranciulių sodyboje plevėsuoja valstybinė vėliava. „Būkime savo šalies patriotai“, – ištaria Daivanas. Lineta pasakojo, kad jie prasigyveno iš eglaičių. Padirbėję Danijoje ėmėsi savo verslo, Žagarėje įsigijo seną namą, rekonstravo, sutvarkė aplinką. Dabar čia miela ir jauku gyventi.
Kieme stovi seni žiguliukai. Daivanas tokius turi net penkis – ir visi važiuoja. Seni automobiliai – jo hobis. Kartais dalyvauja ralyje, mat reikia adrenalino, įspūdžių, kad po įtempto darbo galėtų pailsėti. Kartais išsiruošia į medžioklę.
Atsisveikindamas Daivanas šypsodamasis pasakė mažą pas­laptį: niekas nežino, kaip jam sunku šeimai iš milijono auginamų medelių išrinkti pačią gražiausią kalėdinę eglutę. „Ilgai vaikštau po savo didžiulį eglyną, apžiūriu šimtus žaliaskarių, kol pačią gražiausią Kūčių rytą įnešu į kambarį“, – sakė ūkininkas.

Aldona SIREIKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.