EK kiša ranką į Lietuvos žemdirbių kišenę

Brangi investicija į purštuvus, kurie užtikrina tikslų augalų apsaugos medžiagų paskirstymą, sveikatos apsaugos politikų neįtikina, kad saikingai naudojamos cheminės medžiagos neprisideda prie žmogaus endokrininės sistemos ardymo.

Briuselyje rengiama nauja „dovanėlė“ žemdirbiams. Manote, kad augalų apsaugos produktų registravimo ir naudojimo reguliavimas yra per griežtas ar pernelyg biurokratinis? Su išvadomis šiek tiek paskubėjote, nes Briuselyje žemės ūkiui siuvami dar vieni tramdomieji marškiniai. Pastaruoju metu Europos Komisijoje sprendžiamas ištiso veikliųjų medžiagų sąrašo likimas. Augalų apsaugos produktų pasiūla gali smarkiai susitraukti. Žemdirbiams tai reiškia, kad dirbti ir konkuruoti tarptautinėje rinkoje bus dar sunkiau.

Baubo vardas – EDs
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) susirūpino, kad padaugėjo žmonių hormoninės sistemos sutrikimų ir ligų. Minima pablogėjusi spermos kokybė, ankstyvas lytinis brendimas, padidėjęs sergamumas kai kurių rūšių vėžiu (krūties, kiaušidžių, sėklidžių, prostatos) bei medžiagos apykaitos ligomis. Aplinkosaugininkai antrina: galimai ta pati priežastis, kaip ir žmonėms, skatina laukinės gyvūnijos ir augalijos populiacijų mažėjimą.
Pasak PSO ir Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos ekspertų, kaltos yra endokrininę sistemą ardančios medžiagos (Endocrine Disrupting Chemicals – Eds). Pagal oficialų apibrėžimą, tai egzogeninės medžiagos arba mišiniai, pakeičiantys endokrininės sistemos funkcijas ir sukeliantys neigiamą poveikį organizmams, jų palikuonims ar populiacijoms.
Nepriklausomi ekspertai pagal EK Jungtinio tyrimų centro metodologiją atliko apie 700 cheminių medžiagų tyrimų. Dalis jų naudojama kosmetikos gaminiuose, kitoje pramoninėje ar profesinėje veikloje. Atskirą grupę sudaro produktai, kurių veik­lioji medžiaga turi endokrininę sistemą ardančių savybių: 95 jų naudojamos biocidams, 324 – augalų apsaugos produktams.

Derina valstybių pozicijas
EK rengiasi Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti reglamento projektą dėl endokrininei sistemai kenkiančių cheminių medžiagų savybių identifikavimo kriterijų. Patvirtinus dokumentą visose šalyse narėse įsigalios viena augalų apsaugos produktų registravimo tvarka. Ji pakeis laikinąją, kai kiekvienu atveju buvo būtinas poveikio aplinkai vertinimas, gamintojas ar tiekėjas privalėjo įrodyti produkto nepavojingumą žmonių sveikatai ir aplinkai.
Pastaruoju metu derinamos šalių narių pozicijos. Šiam skausmingam darbo etapui likusios 3–5 savaitės.
Skausmingas etapas – nes reikia rasti sutarimą tarp trijų suinteresuotų šalių: žemdirbių, aplinkosaugininkų ir sveikatos apsaugos specialistų.
EK diskusijose Lietuvai atstovauja, požiūrį dėl EDs tarp skirtingų mūsų šalies institucijų derina Valstybinė augalininkystės tarnyba prie ŽŪM (VAT).

Trys kriterijų pasirinkimai
Pasak VAT direktoriaus Sergejaus Fedotovo, yra trys kriterijų variantai: griežtas, liberalus ir kompromisinis.
EK siūlo kompromisinę poziciją, pagal kurią dėl EDs griežčiau būtų peržiūrėta 14 veik­liųjų medžiagų. Pasitvirtinus įtarimams, iš mūsų šalyje registruotų augalų apsaugos produktų sąrašo būtų išbraukta 60 produktų. Jie būtų iš apyvartos išimami ne iš karto, o pamažu, baigiantis registracijos terminui. Žemdirbiai neliktų be darbo priemonių, jau dabar „pakibusiems“ produktams yra 58 alternatyvūs pakaitalai. VAT specialistų įsitikinimu, šis pasirinkimas priimtiniausias. Kompromisinį sprendimą palaiko Latvija, dar kelios šalys.
Augalų apsaugos produktų gamintojai, taip pat Lenkija ir Didžioji Britanija pasisako už liberalius kriterijus.
Stiprus giežtojo kriterijų nustatymo varianto palaikymas: Skandinavijos šalys, Ispanija, Prancūzija. Pasak S. Fedotovo, jei šį sprendimą palaikys ir kol kas dar neapsisprendusios šalys, žemės ūkiui tai reikš išties prastas naujienas: „Dabar net sunku įvertinti, koks būtų pasikeitimas, palyginti su dabartine situacija.“

Institucijų požiūriai nesutampa
EK Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdyje šalys narės dėl dokumento projekto apsikeitė nuomonėmis. Visi pasisako už tai, kad augalų apsaugos srityje būtų taikomas atsargumo principas, užtikrinama žmogaus sveikata bei aplinkos apsauga. Tačiau galutiniai sprendimai – skiriasi.
Posėdyje dalyvavusi VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėja Kristina Valionienė buvo įgaliota komitete pareikšti, kad Lietuvos pozicija yra derinama ir kad žemdirbiai išreiškia susirūpinimą dėl sumažėsiančios augalų apsaugos produkų pasiūlos, su tuo susijusios neigiamos įtakos žemės ūkiui.
Jungtinę savo šalių poziciją dėl projekto per artimiausias savaites taip pat turės suformuoti ir Čekija, Italija, Nyderlandai, Slovakija, Portugalija, Danija.
„Nėra taip, kad mes priimsime tam tikrą poziciją nepasitarę ir Briuselyje nubalsuosime“, – tvirtina S. Fedotovas. Jo vadovaujamai VAT tenka derinančios institucijos atsakomybė – suformuoti šalies jungtinę poziciją dėl rengiamo reglamento.
Jau susitikta su daugeliu žemdirbių savivaldos organizacijų, kurių narius tiesiogiai palies formuojami EDs nustatymo kriterijai.
Nuomonę turi pareikšti ir Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos apsaugos agentūra.
Skirtingų institucijų požiūriai nesutampa. Ne paslaptis, kad Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje požiūris yra daug griežtesnis nei Europos Komisijos, juolab pačių augalų apsaugos produktų naudotojų. VAT direktorius nuogąstauja, jog dėl to Lietuvai gali būti sunku sutarti dėl jungtinės pozicijos ar netgi pasirinkti žemės ūkiui ypač nepalankų variantą.

Ragina spręsti aukštesniu lygiu
Reglamentas dėl EDs medžiagų mokslinių kriterijų nustatymo – istorinis, pirmą kartą rengiamas dokumentas. Kai kurios ES šalys, kaip Danija ir Nyderlandai, savo galutinę poziciją nutarė pareikšti tuomet, kai apsvarstys savo parlamentuose.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis įsitikinęs, jog aukštesniu nei VAT lygiu aktualus klausimas turėtų būti derinamas ir Lietuvoje.
„Siekiant užtikrinti pakankamą maisto produktų tiekimą vartotojams priimtinomis kainomis, būtina vadovautis ne steriliu teoriniu ir nuo realybės atitrūkusiu požiūriu vien tik į cheminę aktyviosios medžiagos formulę ir jos poveikį gyviems organizmams, bet sisteminiu konkretaus augalų apsaugos produkto taikymo konkrečioje aplinkoje konkrečiomis sąlygomis vertinimu“, – teigia J. Sviderskis, nepritardamas ES tendencijoms, kurios žemdirbius stumia į kampą ir žlugdo konkurencingumą, ypač turint omenyje laisvųjų prekybos sutarčių kontekstą.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka