Ekologija šaltalankių augintojams lenda per akis

Šaltalankių plotai šalyje kasmet padidėja po 200–300 ha.

Ne kartą žemės ūkio mokslininkų ir ekspertų kalbėta, jog dėl nenuspėjamų klimato pokyčių, kainų šuolių, ribotos paklausos bei konkurencijos vietinėje rinkoje daug rankų darbo reikalaujantys uogynai perspektyvų neturės. Iš tikrųjų nuopolių patyrė visi šalies uogynai, bet labiausiai nukentėjusius serbentynus su svarainynais keičia į rinką drąsiai įžengę šaltalankiai. Statistiniais duomenimis, pernai visi stambesni ir derantys uogynai užėmė per 4 tūkst. ha, šiemet – 7,5 tūkst. ha. Iš jų šaltalankiai auga 3,7 tūkst. ha.
Šių uogynų plėtra pateikia teigiamų pokyčių sodininkystės sektoriuje, tačiau ar jie stabilūs, parodys augintojų gebėjimas prisitaikyti prie kintančių ekologinių išmokų ir reikalavimų.

Jauniems uogynams išmokų nėra
Šaltalankiai šalies uogynuose atsirado bene prieš dešimtmetį ir jų plėtrą ypač skatino ekolo­ginės išmokos. 2011 m. šaltalankai augo 1 620 ha, o šiemet – 3 743 ha. Tačiau laikai keičiasi ir daugelis augintojų nepatenkinti šiųmečiais ekologinio sektoriaus pokyčiais. Antai Vaidas Arnašius (Šilutės r.), turintis per 100 ha šaltalankyną, sako, kad jo uogynas dar jaunas, derliumi džiugins po 2–3 metų, investicijų ir darbo daug, o kol nėra derliaus, nėra ir ekologinių išmokų. Nacionalinės kokybės produkcijai (NKP) užauginti reikalavimai paprastesni, tačiau penkerius metus ekologiškus įsipareigojimus teks vykdyti.
Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos direktorės Daivos Kvedaraitės teigimu, visiems uogynams taisyklės vienodos ir sertifikuotiems plotams išmokos priklausys nuo numatyto derliaus kiekio. „Taisyklėse numatyta, kad nederančių uogynų nesertifikuos. Blogai, nes pirmaisiais 2–3 metais uogynai vystosi, priežiūros ir išlaidų daug, o paramos – jokios. Nemokamos ir susietosios išmokos. Kita vertus, gal ir nereikia norėti išmokų, kol nėra derliaus, – svarsto D. Kvedaraitė. – Keista, kad visiems uogynams numatytas vienodas būtinasis derlias – 500 kg/ha, bet reikia įvertinti skynimo būdus, skirtingų uogynų galimybes derėti ir gamtos kaprizus.“ Pašnekovė aiškina, jog šalyje ekologiškai ūkininkaujantiesiems sukurtos „fantastinės taisyklės“. Antai Vokietijoje uogininkams už uogynus mokamos du kartus didesnės išmokos, o pradėjus derėti jos mažinamos. Galvoti apie pokyčius būtina, nes ekologija baigia išlįsti per akis ir šaltalankių uogynams labiau tiktų NKP reikalavimai, kur augalai tręšiami ir naudojami pesticidai.

Šaltalankiai paklausūs visame pasaulyje
Pasak D. Kvedaraitės, kiek­vienas uogynas imlus darbui, ne išimtis ir šaltalankiai. Ir jei viską padarai, kaip to reikalauja auginimo technologijos, pajamų pakanka ne tik duonai, bet ir ūkiui modernizuoti. Tačiau ne visada uogyno priežiūros darbai atliekami idealiai, nors prie šaltalankių kasdien stovėti nereikia.
„Augalai jautrūs stipresniems atšilimams ir pašalimams žiemą, tad šį vasarį daug kur jų pumpurai nušalo. Žalai nustatyti kreiptasi į atitinkamas institucijas, – pasakoja Daiva. – Pagal naujus 2015 m. pateiktus reikalavimus, hektare turi augti tūkstantis krūmų, tad tikiuosi, kad reikiamą derliaus kiekį pavyks surinkti.“
Šaltalankių uogos išskirtinės ir jų skynimas gana įdomus, bet sudėtingas darbas. Šakelės karpomos su uogomis ir, kad lengviau nuo jų atsiskirtų, užšaldomos. Vėliau specialus kratymo įrenginys jas nupurto. Toks uogų skynimas augalams sukelia didžiulį stresą. Kad jie būtų stiprūs ir derlingi, būtina tręšti kalio ir fosforo trąšomis. Štai čia susikerta ekologiniai ir technologiniai reikalavimai, nes ekologiškų trąšų pasirinkimas menkas ir jos be galo brangios. Be to, apkarpytas krūmas kitais metas nedera, tad šį procesą tenka reguliuoti: vienais metais karpoma viena pusė krūmo, kitais – kita.
Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos direktorės tvirtinimu, šaltalankių uogos specifinės, paklausa didelė visame pasaulyje. Užaugintą derlių (su šakelėmis arba grynas uogas) superka UAB „Vėtrija“, šalyje esantys konservų ir sulčių gamintojai, latviai ir estai. Užsienio supirkėjai ieško net šaltalankių uogų kauliukų. Pati augintoja uogų perdirba nedaug. Supirkimo kainos neblogos: parduodant iš lauko su šakelėmis jų kaina siekia apie 1 Eur/kg, grynos uogos realizuojamos po 2–3 Eur/kg.

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka