Ekologinis sektorius šaukia SOS!

Nors ekologiška lietuviška jautiena užsienio rinkose paklausi jau šiandien, šiais metais ekologinės gamybos būdą pasirinkę augintojai į kompensacines išmokas pretenduoti negalės.

Šią savaitę šalyje paskelbta pasėlių ir kitokių žemės ūkio naudmenų deklaravimo pradžia. Taigi sakytum, kad žemdirbiui, kuris per žiemą apgalvojo būsimą savo verslo planą, apsiskaičiavo finansų srautus, be abejo, įtraukdamas į juos ir ES tiesiogines bei kompensacines išmokas už praėjusius metus, dabar belieka „sudėti paukščiukus“ NMA teikiamoje deklaracijoje ir be įtampos pradėti darbymetį. Tačiau ekologiškai dirbančių ūkininkų (tokių ūkių, „Ekoagros“ duomenimis, pernai buvo 2 662 ir jie dirbo 216 562 ha) galvose šiuo metu ne tik mintys apie sėją ar ganiavos pradžią, bet ir apmaudas. Piketu prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) rūmų savo nepasitikėjimą ministre balandžio 11 d. pareiškę Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) nariai piktinasi, kodėl Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių pataisų priėmimą ministerija vilkino iki pat darbymečio ir pasėlių deklaravimo pradžios, tuomet paskubomis šias pataisas patvirtino, ignoruodama teisės aktais nustatytą „protingą laikotarpį“ su jomis susipažinti visuomenei, o dabar, spaudžiama žemdirbių savivaldos, parengė naują „pataisų pataisų“ projektą, kuris vis tiek prasilenkia su „ekologų“ lūkesčiais.

Naujos taisyklės – staigmena darbymečio pradžioje
Šalies „ekologų“ sektorius neabejoja, kad ŽŪM, priiminėdama vis naujus sprendimus, turi vienintelį tikslą – sutaupyti šiam sektoriui skirtą finansavimo krepšelį, nes akivaizdu, kad visam ES programiniam laikotarpiui skirtos 150 784 77 Eur sumos nepakanka. Tačiau kartu siekiama ir paproteguoti tam tikrų augalų, šiais metais – grikių, šaltalankių – auginimą, nors jokiuose strateginiuose valstybės dokumentuose šie augalai nėra įvardijami kaip prioritetiniai.
„Žemės ūkio ministro įsakymo dėl šiųmečių KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių projektas viešojoje erdvėje pasirodė balandžio 5 d., t.y. vos vieną dieną prieš tai, kai buvo patvirtintas. Nors Teisėkūros pagrindų įstatyme aiškiai rašoma, kad teisėkūra turi būti vieša ir kad visuomenei, šiuo atveju – žemdirbių savivaldai, turi būti sudarytos sąlygos teikti savo pasiūlymus visose teisės akto kūrimo stadijose. Taigi akivaizdu, kad teisėkūros efektyvumo principas inter alia, reiškiantis, kad privalo būti išlaikytas protingas laikotarpis nuo teisės akto projekto paskelbimo iki jo priėmimo, ignoruotas“, – teigia LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis.
Anot jo, tik spaudžiant „ekologų“ savivaldai, ministerija suskubo parengti dar vieną šių taisyklių projektą, kuris, tikėtina, bus patvirtintas šio mėnesio 20 d. „Tačiau ir sėja, ir pasėlių deklaravimas jau vyksta. Tad ar dabar laikas kaitalioti teisės aktus? Juk žmogui neįmanoma tinkamai pasiruošti ir reaguoti į vis naujus pakeitimus“, – piktinasi LEŪA vadovas.

„Pernai Lietuvoje buvo auginama tik 220 ha ekologiškų daržovių ir septyniskart daugiau šaltalankių – 1 567 ha. Tad įdomu, kiek dar jų plotai išaugs šiemet?“ – retoriškai klausia LEŪA tarybos narys, Kauno r. ūkininkas Nikolajus Dubnikovas, prognozuojantis, kad abstrakti „uogynų“ sąvoka leis ja pasinaudoti ir apsukruoliams.

ŽŪM pabėgėjo ES „traukinio“ priekyje ir… apsisuko
LEŪA tarybos narys Nikolajus Dubnikovas, ūkininkaujantis Kauno r., pernai buvo vienas iš 1 075 šalies „ekologų“, vystančių mišrų ūkį – našiose ūkio dirvose intensyviai augina grūdinius augalus, o mažiau derlingame žalienų plote ekologiškai laiko 66 mėsinius galvijus.
Tai, kad Lietuvoje yra daug analogiškų ūkių, pasak N. Dub­nikovo, neturėtų stebinti – šalyje tebevyksta žemės „judėjimas“, išsinuomotus plotus sertifikuoti kaip ekologinius yra sudėtinga. Be to, ekologiškiems grūdiniams augalams saugoti ir realizuoti nėra sukurta ir infrastruktūra.
„Pagal pernykštes KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, tokie ūkiai kaip mano privalėjo prisiimti įsipareigojimą jau šiais metais tapti visu 100 proc. ekologiniai. Priešingu atveju pirmaisiais šio įsipareigojimo nevykdymo metais, t.y. šiemet, būtų „nukirpta“ 50 proc. kompensacinės išmokos suma, kitais metais – 80 proc., o dar kitais būtų taikoma 100 proc. sankcija. ŽŪM pernai motyvavo, kad šimtaprocentinio ūkio ekologiškumo esą reikalauja rengiamas naujas ES reglamentas. Tačiau paaiškėjo, kad, daugeliui kitų valstybių ES narių pasipriešinus, šis reglamentas taip ir nebuvo patvirtintas! Tad mūsiškė ŽŪM vėl pabėgėjo priekyje ES traukinio. Bet į kokią padėtį ministerija pastatė daugiau kaip tūkstantį Lietuvoje ekologiškai dirbančių ūkininkų? Juk žmonės per tą laikė priėmė tam tikrus sprendimus, investavo. Ne paslaptis, kai kas galbūt pagalvojo ir apie ūkio suskaidymą į du ar tris vienetus. Tačiau ar ne ta pati ŽŪM nuolat pasisako prieš dirbtinį ūkių dalijimą?“ – stebisi N. Dubnikovas.
Anot pašnekovo, tikėtina, jog ŽŪM pati apsižiūrėjo, kad jeigu visi mišrūs ūkiai šiemet startuos kaip ekologiniai, sektoriui skirtas lėšų krepšelis labai sparčiai išseks. Todėl balandžio 6 d. patvirtintose KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad šiemet prisiimsiantiesiems naujus įsipareigojimus kompensacinė parama bus mokama tik už sodus, uogynus, daržoves, bulves ir grikius.
„Taigi nei su ekologiškais grūdais, nei su gyvuliais į sektorių neateisi. Nors ne grikininkystė, bet gyvulininkystė Lietuvoje pripažinta prioritetine žemės ūkio šaka. Ir, mano žiniomis, Kinijoje, JAV ir netgi Japonijoje laukiama ne lietuviškų grikių, bet lietuviškos jautienos. Taigi klausimas, kieno „ausys“ kyšo už į paramą pretendavusių grikių augintojų, nes LEŪA spaudžiant naujausiame taisyklių projekte šių augalų nebeliko“, – ironizuoja N. Dubnikovas, pastebėdamas, kad nuo balandžio 6 d., kai buvo priimtas pirmasis taisyklių variantas, ir nuo balandžio 11 d., kai buvo paskelbta pasėlių deklaravimo pradžia, iki naujausių pataisų įsigaliojimo yra nemažas laikotarpis, kuomet galima suskubti grikius deklaruoti.
Tačiau, N. Dubnikovo žodžiais, migla tebedengia projekte įrašytą abstrakčią sąvoką „uogynai“, kuri leidžia auginti ir mažų investicijų tereikalaujančius šaltalankius. „Pernai Lietuvoje buvo auginama tik 220 ha ekologiškų daržovių ir septyniskart daugiau šaltalankių – 1 567 ha. Tad įdomu, kiek dar jų plotai išaugs šiemet?“ – retoriškai klausia pašnekovas, neabejojantis, kad tikrai atsiras apsukruolių, kurie ketverius metus deklaruos šiuos augalus, gaus už jų auginimą kompensacinę išmoką, o penktaisiais metais pareikš, kad augalai nudžiūvo. „Prieš kelerius metus rinką gerokai buvo iškreipusios garstyčios, už kurias buvo mokamos nepamatuoto dydžio išmokos, dabar, tikėtina, taip nutiks su šaltalankiais“, – prognozuoja LEŪA tarybos narys.

LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis: „Ir sėja, ir pasėlių deklaravimas jau vyksta. Tad ne dabar laikas kaitalioti teisės aktus.“

Nenori būti laikomi „antrarūše rase“
Pasak N. Dubnikovo, „ekologai“, palyginti su visais kitais šalies žemdirbiais, „antrarūše rase“ yra laikomi todėl, kad jie vieninteliai iki šiol nėra gavę išmokų už praėjusius metus ir geriausiu atveju gaus jas tik birželio mėnesį.
„Mes vieninteliai Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai privalome pristatyti duomenis apie pagamintos produkcijos minimalius kiekius. Ir nepasakyčiau, kad šie kiekiai maži. Nė iš vieno kito sektoriaus to nėra reikalaujama. Be to, iki gegužės pabaigos privalome „nunulinti“ sandėlius, t.y. atsargų juose neturi būti likę. Tačiau gyvulininkystės ūkiuose grūdai kaip baltymų šaltinis visus metus reikalingi pašarams. Be to, ekologiniai ūkiai dažnai dalį savų grūdų nori pasilikti kitų metų sėjai. Nežinia, kur sėklą turi padėti ir sėklininkai, kurie laiko sandėlyje aprobuotą sėklą kitiems metams. Ir apskritai, kas laisvosios rinkos sąlygomis žemdirbiui gali nurodinėti, kada jam laikas parduoti produkciją? Gal žmogus laukia palankesnių kainų? Intensyvios gamybos ūkiuose niekas iš į paramą pretenduojančio ūkininko nereikalauja nei atitinkamo pasėlių tankumo, nei nustato derliaus pardavimo terminų“, – įsitikinęs kalba N. Dubnikovas. Jo pastebėjimu, ekologiškai dirbančiam ūkininkui parama mokama kaip kompensacija už negautas pajamas. Tačiau jei žmogus negauna šios kompensacijos iki kitų metų vidurio, jo ūkis gali ir bankrutuoti.
„Iš, kaip suprantu, šiuo metu galiojančio KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių balandžio 6 d. priimto varianto nebuvo aišku, ar „ekologai“ apskritai gaus bent įprastinę tiesioginę išmoką už sėklinius, jeigu jų nepavyks aprobuoti, už žalienas ir pašarams auginamus javus, jeigu jų „nepadengia“ gyvuliai. Vis dėlto, atrodo, parengtame naujame projekte į šį LEŪA reikalavimą bus atsižvelgta. Bet neaiškumas išlieka dėl paramos už daugiametes žoles. Pagal pernai priimtas Ekologinio ūkininkavimo taisykles, mums kas penkeri metai yra privalu sėti daugiametes žoles, už kurias mokama 59 Eur/ha. Tačiau gyvulininkystės ūkiuose šie plotai paprastai skiriami ganiavai ar pašarų gamybai. Todėl išmoka už juos turėtų būti ne 59 Eur, bet 170 Eur, jei šis plotas yra „padengtas“ sąlyginiais gyvuliais“, – teigia pašnekovas.
„Beje, šiuo metu galiojančiuose KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių prieduose nurodyta, kad 1 SG yra vyresnis nei 2 m. amžiaus galvijas. Net jei tai suaugęs, įmitęs 18 mėn. bulius, jis tesiekia 0,6 SG. O štai Ekologinio ūkininkavimo taisyklėse parašyta, kad suaugusiu galvijas laikomas nuo 14 mėn. amžiaus. Tad klausimas, kaip suaugęs gali tesudaryti 0,6 SG? Ir kuriuo teisės aktu vadovautis – KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis ar Ekologinio ūkininkavimo taisyklėmis? „ŽŪM mums pasiūlė pateikti mokslinį pagrindimą ir esą dviprasmybė iš teisės aktų bus pašalinta. Bet kodėl užsakinėti mokslinius tyrimus ir juos apmokėti savo lėšomis turėtų asociacija? Juk abu teisės aktus kūrė tos pačios Žemės ūkio ministerijos specialistai“, – stebisi LEŪA tarybos narys N. Dubnikovas.

Korekcijų taisyklėse dar gali būti

Rimantas KRASUCKIS
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius

„Skubotai balandžio 6 d. patvirtintas Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles galima traktuoti dvejopai – ir kaip ministerijos klaidą, ir kaip pastangas išleisti šias taisykles iki pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo pradžios, t.y. balandžio 11 d. Kadangi dokumentui pasirodžius sulaukėme daug išties konstruktyvių Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pastabų ir siūlymų, atsižvelgdami į juos ir, atrodo, priėję prie kompromiso, kad vardan kažko teks kažką ir paaukoti, parengėme naują taisyklių projektą. Šiuo metu šis projektas pateiktas visuomenės „teismui“ viešojoje erdvėje. Taigi tikėtina, kad korekcijų dokumente dar gali būti. Tačiau tikiuosi, kad vėliau, bent jau iki kitų metų, jo taisyti neprireiks. O kalbant apie grikius, iš tiesų buvome sulaukę nuomonių, jog jų lietuviškų, ekologiškų užsiauginame per mažai. Tačiau atsižvelgėme į LEŪA nuogąstavimus, kad gali kilti analogiškas grikių auginimo bumas, koks buvo kilęs su garstyčiomis. Tačiau senieji „ekologai“ gali būti ramūs: grikius jie galės auginti, kaip augino iki šiol, gaudami už tai kompensacines išmokas. O sektoriaus naujokams šiuos augalus deklaruoti šiuo metu būtų ir techniškai neįmanoma, nes ekologinio sektoriaus deklaracijos kompensacinėms išmokoms bus pradėtos rinkti gegužės 1 d.“

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Redakcijos, autorės ir Martyno VIDZBELIO nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.