Ekologinis ūkininkavimas keičia gyvenimo būdą

Ekologinis ūkininkavimas keičia gyvenimo būdą Ekologinės gamybos ūkių savininkai rinkai pasiūlo vis daugiau ir įvairesnės produkcijos, o vartotojai vis išrankiau renkasi produktus ir ieško sveikatai palankesnio maisto. Neretai ir vieni, ir kiti  susibičiuliauja ir įgyvendina drąsius sumanymus. Ekologinis ūkininkavimas ir ekologiško maisto gamyba, kurią remia ankstesnė ir dabartinė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP),– puikus stogas burtis bendraminčiams. Paraiškos paramai pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ bus priimamos nuo rugpjūčio 1 iki spalio 31 d.  Sveikas maistas vaikams Panevėžio rajono Naujamiesčio bendruomenė – viena iš tų, kur žodis „ekologija“ tariamas itin pakiliai. Naujamiesčio seniūnijos seniūno pavaduotojas Juozas Klioris, ekologinės gamybos ūkio savininkas ir seniūnijos ekologinio judėjimo lyderis, nenuilstamai visiems aiškina apie ekologinio ūkininkavimo svarbą ir inicijuoja įvairius projektus bei renginius. Naujamiestyje ne vienerius metus buvo įgyvendinama programa „Pieno produktai, vaisiai ir daržovės  ugdymo įstaigoms“. Darželinukams ir mokyklinukams buvo tiekiamos ekologiškos daržovės, spaudžiamos ekologiškų obuolių ir morkų sultys. Produkciją tiekė ekologinio ūkininkavimo pradininkė Panevėžio rajone Bronislava Šerelienė ir kiti ūkininkai. Anot J. Kliorio, darbas nenuėjo veltui. Jis viliasi, kad daliai jaunimo jau suformuotas tinkamas požiūris į mitybą. Šie jaunuoliai kitaip vertina ir ekologiškai ūkininkaujančius kaimo gyventojus. Susibičiuliavo su sveikuoliais Ekologiškai javus auginantis ir miltus bei kruopas tiesiai vartotojams pardavinėjantis ūkininkas sako, kad ekologiško maisto gamyba paskatino žmones sveikai maitintis, keisti gyvenimo būdą ir net mąstymą. „Aišku, kad ne visi deramai įvertina, jog toks maistas yra sveikesnis, nes ekologiškai auginant daržoves, uogas, javus nenaudojamos sintetinės cheminės trąšos ir jokie sintetiniai pesticidai. Bet kuo daugiau apie tai kalbame, kviečiame žmones į įvairius renginius, tuo bendraminčių daugėja“, – aiškino vyras. Naujamiestiečiai susibičiuliavo su sveikuoliais, su kuriais miestelyje suorganizavo ne vieną vasaros stovyklą. Jose noriai dalyvavo ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Gražių atsiliepimų sulaukia miestelio bendruomenės sveiko maisto vakaronės. Bendrauja su mokslininkais Ne vienus metus ekologine gamyba susižavėję miestelio gyventojai bendradarbiauja su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais. Naujamiestiečiai semiasi patirties ir pas žinomus žolininkus, kviečia juos į svečius. „Tokie susitikimai labai praverčia ir pamoko. Kartą mūsų miestelyje apsilankiusi garsi žolininkė Jadvyga Balvočiūtė Nevėžio pakrantėse per trumpą laiką priskynė tokių retų žolelių, kurių mes nė vienas neatpažinome“, – vertingas patirtis prisiminė J. Klioris. Parama maisto kokybei Ekologinės gamybos ūkiai remiami pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, jie gali pasinaudoti ir teikiama parama pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Pagal pastarąją priemonę paramą gali gauti tie, kurie dalyvauja ekologiškų produktų ir Europos Sąjungos pripažintų produktų kokybės sistemose.  Jie gali būti tik vienos ar kelių šių maisto kokybės sistemų dalyviai. Į paramą gali pretenduoti žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys ir tiekiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba partneriai). Kokybiško maisto gamintojams parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Yra nustatyta didžiausia galima paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus. Ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2998 eurai, ES pripažintų produktų kokybės sistemų – 2776 eurai. Finansuojamos yra kokybiškų produktų sertifikavimo, jų gamybos kontrolės ir laboratorinių tyrimų ir įsitraukimo į kokybės sistemą išlaidos: sertifikavimo arba kontrolės institucijos mokestis, kanceliarinių prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimo (iki 100 eurų per metus), etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, reklaminio stendo, reklaminių juostų, lipdukų ir pan. sukūrimo ir įsigijimo (iki 1000 eurų per visą paramos įgyvendinimo laikotarpį) ir kt. Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lrv.lt ir www.ismanuskaimas.lt.