Columbus +9,3 °C Debesuota
Šeštadienis, 20 Bal 2024
Columbus +9,3 °C Debesuota
Šeštadienis, 20 Bal 2024

„Ekologus“ valdžia baudžia... už savo klaidas

2016/04/26


Vladas Dulkė įsitikinęs, kad baudžiamąjį kodeksą primenančias ekologinio ūkininkavimo taisykles ŽŪM specialistai sukūrė savo klaidoms paslėpti ir subsidijoms sutaupyti.

Jau dvyliktus metus nederlingose žemėse ekologiškai ūkininkaujantis rokiškėnas Vladas Dulkė naująsias ekologinio ūkininkavimo taisykles vadina „ekologiškai ūkininkaujančiųjų baudžiamuoju kodeksu“.

Jis mano, jog žemės ūkio ministrė jas savo parašu patvirtino neįsigilinusi, o šias taisykles sukūrę žmonės nė nestovėjo ant žemės. Jeigu ir toliau dalyvaus ekologinio ūkininkavimo programoje, V. Dulkė dėl naujųjų taisyklių per penkerius metus neteks pajamų už vienų metų derlių.

Nepatinka – neūkininkauk „Dabar Žemės ūkio ministerija reguliuoja mano gyvenimą ir veda prie infarkto. Ir tikrai negydys“, – sako pagyvenęs žemdirbys, triūsiantis kartu su savo žentu. Pasibaisėjęs naujųjų ekologinio ūkininkavimo taisyklių reikalavimais, Vladas Dulkė skambino į ministeriją aiškintis, bet išgirdo atsakymą: „Jei nepatinka – neūkininkauk.“ 72 ha V. Dulkės ūkis išlaiko aštuonis žmones – Vladą su žmona, dukros ir žento šeimą su trimis vaikais bei žento mamą. Pasak Vlado, ekologinio ūkininkavimo reikalavimai visada buvo griežti, bet šeima pavyzdingai jų laikėsi ir niekada nesiskundė gyvenimu. „Ekologiškai ūkininkaujame ne dėl subsidijų – toks mūsų šeimos gyvenimo būdas. Ūkis mažas, bet mums užtenka. Samdome tik vieną nuolatinį darbuotoją, darbymečiu – keletą laikinų. Turime reikalingos technikos, sandėlių. Nedalyvavome nė viename ES projekte, viską, ko reikia, įsigijome savo lėšomis. Maljorkon nevažinėjam, keturračiais – irgi, bet gyventi galima, jei nebūtų reikalaujama tokių nesąmonių. Ūkininkauti pradėjau prieš 25 metus, tik atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, tačiau tokios netvarkos dar nemačiau“, – sako žemdirbys. Jeigu apsispręs ir toliau dalyvauti ekologinio ūkininkavimo programoje, V. Dulkei teks laikytis taisyklių, jo manymu, neturinčių absoliučiai nieko bendra su ekologiniu ūkininkavimu. Ir dėl to jis patirs didelių nuostolių.

Taisyklės ar baudžiamasis kodeksas? „Čia ne taisyklių rinkinys, o ekologiškai ūkininkaujančiųjų bau­­džiamasis kodeksas“, – rėžia V. Dulkė, vartydamas pernai priimtas ekologinio ūkininkavimo taisykles. Kritiškiausiai ūkininkas vertina 26-ą šių taisyklių punktą, skambantį taip: „Pareiškėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašarų grupių priskiriami augalai, per penkerių metų laikotarpį nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį.“ Ir duodamas privalomų sėti žolių sąrašas, jame – motiejukai, svidrės, miglės, dobilai ir kita. Pasėsi ne tuos augalus – grės sankcijos. „Tai reiškia, jog 20 proc. savo laukų turiu skirti ne maistiniams augalams, o žalienoms. Vadinasi, per penkerius metus aš negausiu vienų metų produkcijos, palyginti su iki šiol galiojančiomis taisyk­lėmis“, – paaiškina žemdirbys. Antra, valstybės institucijoms ėmus reguliuoti, kur ir ką sėti, ūkininkui visiškai sujaukiama sėjomaina. „Trečia, kas pirks užaugintą žaliąją masę, jeigu aplinkui nebeliko kiaulių, baigiamos išparduoti karvės? Gal auginantiesiems gyvulius ir nebus labai blogai, bet vis tiek jie turės problemų, nes žalienų turi būti prisėta visuose laukuose. O jeigu šie yra už 20 km?“ – retoriškai klausia ūkininkas. Galima žalienas auginti ir sėklai. Bet tokiu atveju keičiasi ūkininkavimo būdas: skiriasi grūdinių ir žolinių augalų nuėmimas, džiovinimas, laikymas, pardavimas. Reikia pirkti ekologišką sertifikuotą sėklą. „O čia jau kyšo daugiamečių žolių pardavėjų ausys. Tų žolių sėklų kainos – kosminės. Bet mes privalome pirkti, priešingu atveju pažeisime taisykles ir sulauksime sankcijų“, – „baudžiamąjį kodeksą“ toliau analizuoja V. Dulkė.

Kūrė taisykles nestovėjusieji ant žemės Mūsų pašnekovui kelia nerimą ir tai, kad taisyklėse nustatyta griežta įvairių augalų derliaus užauginimo norma, pavyzdžiui, grikių privalu prikulti po 300 kg/ha, o rausvųjų dobilų – po 700 kg/ha. Jei prikuls nors vienu kilogramu mažiau, ūkininkui bus taikomos sankcijos, gali negauti išmokų. „Tokias normas nustačiusieji, manau, ant žemės nebuvo „užlipę“, – karčios ironijos ŽŪM klerkams negaili ūkininkas. – Bet ką darysi, ne nuo mūsų priklauso. Vienas žodis „privalu“ sujaukia viską.“ Mikniūnų kaimas, kur gyvena ir ūkininkauja V. Dulkė su žentu, yra nederlingų žemių zonoje. Savo žemes kaip rankos penkis pirštus pažįstantis Vladas negali prognozuoti, kaip jo laukuose augs ministerijos brukami auginti daugiamečiai žoliniai augalai. „Juk mūsų žemės tokios: ant kalno gali plytas gaminti, pakalnėje – pustomas smėlis. Aš žinau, kas kiekviename mano žemės plotelyje gali geriausiai augti – grikiai, avižos. Tai ir auginu. Sėjomainai renkuosi ankštinius, avižų, žirnių ir pelėžirnių mišinius arba lubinus.“ V. Dulkė netiki viceministro Sauliaus Cironkos aiškinimu, esą ekologiniams ūkiams pradėtas taikyti žalinimo reikalavimas skirtas žemės kokybei gerinti. „Aš žinau, kaip žemę gerinti, – tvirtina patyręs žemdirbys. – Neperkame nei trąšų, nei chemikalų ir gyvename. Ir ne po 300 kilogramų, o po 1–1,5 t/ha grikių, 2 t/ha avižų prikuliame. Man rūpi mano žemė. Juk niekas nedaužo savo būsto langų!“

Sugrąžino socialistinę planinę gamybą Kai valstybės institucijos reguliuoja sėjomainą, nurodo, ką auginti privačioje žemėje, kiek užauginti ir kur tą derlių realizuoti, ūkininkas nebeįžvelgia jokios rinkos ekonomikos. Žemės ūkyje, jo manymu, įtvirtinama socialistinė planinė ekonomika, socialistinė gamyba ir gyvenimo būdas. „Taigi beprotybė! Bet gal kas pasikeis?“ – visiškai nenustoja vilties V. Dulkė. Pernai į avižas jis įsėjo 5 ha dobilų, šiemet, jei pasiseks užauginti, nuims jų derlių ir pasiliks sėklai. „Ką darysi“, – atsidūsta žemdribys. Kitąmet, jei taisyklės liks nepakeistos, reikės sėti jau 20–30 ha žolių įsėlį. „Jeigu nervai neatlaikys, mesime, nedalyvausime ekologinio ūkininkavimo programoje. Už praėjusius metus subsidijų dar negavome. Nebankrutuojame. Vis tiek per penkerius metus pajamų negausiu už vienų metų derlių. Tačiau ir nedalyvaudami programoje vis tiek ūkininkausime ekologiškai. Nes, kaip sakiau, toks mūsų gyvenimo būdas“, – patikina ūkininkas.

Ūkininkų kelyje pristatė kilpų Važiuodami į Briuselį derėtis dėl išmokų mūsų žemdirbiams, ŽŪM atstovai, V. Dulkės įsitikinimu, turėtų žinoti šalies ekologinės žemdirbystės perspektyvą. „Juk ir „Agrowill“ su dešimtimis tūkstančių hektarų žemės bei tūkstančiais galvijų garantuotai nenukrito iš dangaus, o derino su ministerija perėjimą prie ekologinės žemdirbystės?“ – svarsto pašnekovas. Bet ŽŪM tikrosios padėties, pasak ūkininko, nežinojo ir Europos Komisijai pristatė mažesnius ekologinės žemdirbystės plotus. Dėl to Lietuvai skirtos per mažos subsidijos. Jo manymu, norėdami nuslėpti savo klaidas ir sutaupyti subsidijų, ŽŪM specialiai mūsų ekologiniams ūkiams sukūrė drakoniškas taisykles su nenormaliais saugikliais ir bausmių sistema. „Pridėjo kilpų, pribarstė vinių, kad tik užliptum, gautum sankcijų. O kadangi suderėjo per mažai išmokų, gėda prisipažinti, kad nežinojo padėties. Vadinasi, gauna pinigus ne už darbą, o už užimamą kėdę“, – daro išvadą ūkininkas. V. Dulkė stebisi, kaip žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, būdama praktikė, dirbusi ūkyje, galėjo patvirtinti naująsias taisykles. „Jei būtų paskaičiusi, tikrai būtų nepasirašiusi. O dabar pakišo – ji ir pasirašė neskaičiusi. Aš taip manau. Kitaip nesuprantu tų reikalų.“ Ūkininko ausis pasiekė ir „šnabždesiai“ iš ministerijos, esą ateityje bus privalomi dirbamos žemės tyrimai. Vadinasi, ūkininkų laukia vėl nemažos išlaidos. „Kuo man ar kitiems ūkininkams tai padės? Niekuo. Matai augantį augalą ir žinai, ko jam reikia. Be jokių trąšų daugybę metų ūkininkaujame, parduodame šimtus tonų grūdų, nors žemės neturime daug. Bet ateityje... Žemdirbys, ypač ekologiškai ūkininkaujantis, įspraustas į rėmus, nes taisykles sukūrė ne socialiniai, o socialistiniai partneriai“, – žodžių į vatą nevynioja „ŪP“ pašnekovas.

Daiva SKIRKEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/04/20

Netikėta buvusio premjero Gedimino Kirkilo mirtis

Šeštadienio rytą namuose buvo rastas buvusio premjero Gedimino Kirkilo kūnas. Pasak Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, rastas kūnas be smurto žymių. Politikas ėjo 73-uosius metus.
2024/04/20

Vytautui prostatos vėžys gydytas šalčiu: „Nieko nereikia bijot“

Su puikiai nusiteikusiais trimis, vyresnio amžiais vyrais susitinkame Nacionaliniame vėžio institute (NVI). Pašnekovai gyvena skirtinguose Lietuvos kampeliuose, užtat turi panašią istoriją – Arvydas, Vytautas ir Rimantas susirg...
2024/04/20

IKMIS plėtra agroverslui: finansinio ir gamtos tvarumo svarstyklės

Poreikis naudotis pažangiomis priemonėmis ūkininkams kyla ne tik iš noro viską padaryti efektyviau ir taip sutaupyti laiko, bet ir siekio užauginti didesnį, tvaresnį derlių kuo mažesnėmis sąnaudomis. Juolab, kad to reikalauja griežtėjantys ...
2024/04/20

Mokslininkai šokiruoti kamanių elgesio

Natūraliai gamtoje gyvenančias kamanes tyrinėjantys mokslininkai sunkiai galėjo patikėti savo akimis, pamatę, kad šie vabzdžiai neskęsta ir net savaitę gali išgyventi po vandeniu. Kita tyrėjų grupė su jauduliu visuomenei pristatė sav...
2024/04/20

Prof. Arūnas Valiulis: ir vienas lauke karys

Šiandieninės Ukrainos politinės, ekonominės ir socialinės sąlygos nepaliaujamai išlaiko viso pasaulio dėmesį. Neabejinga šiai valstybei ir jos gyventojams yra ir Lietuva, kuri remia Ukrainą ekonomiškai, politiška...
2024/04/20

Tausojama žemė atsilygina gausesniu derliumi

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Lietuva užsimojo per artimiausius šešetą metų taikant neariamąsias žemės ūkio technologijas apdirbti 650 tūkstančių hektarų žemės. Kad galima būtų pasiekti tokį tikslą, teks įdėti nemaž...
2024/04/20

Lietuvos žemės ūkis turi turėti perspektyvią ateitį

Lietuvos ir visos Europos Sąjungos (ES) žemės ūkis susiduria su itin prasta situacija, o viena iš pagrindinių problemų, kurią girdžiu susitikimuose su savo šalies ūkininkų bendruomene, – smarkiai mažėjančios ūkininkų pajamos, g...
2024/04/20

7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs

Siekiant finansinės gerovės ir stabilumo, dažnai pamirštamas aspektas yra mūsų finansinis asmenybės tipas. Tai – pasikartojantis elgesys su pinigais ir požiūris į juos. Kokie yra 7 pagrindiniai finansiniai asmenybės tipai, kaip juos a...
2024/04/20

Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

Šiuolaikinė visuomenė vis labiau rūpinasi savo sveikata, geresne savijauta vartodama maistingesnę, natūralesnę ir sveikatai palankesnę produkciją. Vištiena – ne išimtis, o pagaminta iš be antibiotikų užaugintų pau...